Studijos Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti

Aušra Židžiūnienė

Parodoje „Studijos 2020“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengtoje diskusijoje abiturientams „Studijos Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti“ salė buvo visiškai užpildyta, nepaisant to, kad renginys buvo transliuojamas ir ŠMSM „Facebook“ paskyroje. Ir tai rodo, kad šalies jaunimas neabejingas švietimui ir atsakingai ieškantis savo tikrojo kelio.

 

Diskusijoje kalbėta apie brandos egzaminus, priėmimą į aukštąsias mokyklas, studijų kokybę, profesijos pasirinkimą, ateities perspektyvas ir kitus besirenkantiems studijas aktualius klausimus.

Diskusijoje, kurią moderavo TV laidų vedėjas Ignas Krupavičius, dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Studijų kokybės vertinimo centro, Valstybinio studijų fondo, Nacionalinės švietimo agentūros, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), Vyriausybės strateginės analizės centro ir Lietuvos studentų sąjungos atstovai.

 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, dalydamasis savo patirtimi, susirinkusiesiems pasakojo, jog jo pasirinkimas, kur stoti, buvo nulemtas dar vidurinėje mokykloje. Viceministras baigė tuometinę Žvėryno 15-ąją vidurinę mokyklą (dabar Žvėryno gimnazija), kurioje dirbo itin geras chemijos mokytojas Jonas Lagunavičius, gebėjęs mokinius užkrėsti meile chemijai. Anot viceministro, nuo 9 klasės dalyvaudavęs chemijos olimpiadose, studijoms nesunkiai pasirinko Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą ir baigė studijas kaip chemikas-organikas.

Ką daryti, kai nežinai, kur stoti?

 

„Kai nežinai kur stoti, apsispręsti padeda kasmet Litexpo vykstantys aukštųjų mokyklų bei profesinio mokymo įstaigų prisistatymai. Žinome, jog bendrojo lavinimo mokyklose vis dar nėra kokybiško profesinio orientavimo, bet tokios mugės, kokios vyksta čia, Litexpo, bei Kaune, Žalgirio arenoje – puikūs įrankiai, padedantys moksleiviams atrasti save. Sveikintina, kad jau dešimtokai, o kartais net ir devintokai apsilanko parodoje, ieškodami labiausiai jiems tinkančio kelio“, – pastebėjo viceministras.

 

Anot viceministro, jau atidarydamas parodą Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pradėjo nuo gerų žinių, kad anksčiau, matyt, be reikalo stipriai buvo kritikuojama Lietuvos švietimo sistema, o su ja kartu ir aukštasis mokslas. Premjeras minėjo, kad per savo darbo laiką šiame poste, jau spėjo įsitikinti, kad švietimo sistema yra pakankamai aukštos kokybės. Taip pat negalima nuvertinti ir aukštojo mokslo sistemos, parengiančios plataus profilio išsilavinusius žmones. Jam pritarė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, sakydamas, kad Vyriausybė šiais metai priėmė sprendimą, lengvinantį abiturientų stojimą į aukštąsias mokyklas. Dar praėjusiais metais trijų valstybinių egzaminų vidurkis stojant į universitetus turėjo būti ne mažesnis kaip 40 balų, o į kolegijas – 25 balai. Šis reikalavimas nuo šių metų Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu yra panaikintas.

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė pastebėjo, jog iš susirinkusiųjų į diskusiją tik nedaugelis pripažino siekiantys studijuoti užsienyje ir tai, anot jos, džiugina. „Bet, jeigu vis tik taip nutiks – grįžę galėsite kreiptis į mus ir sužinoti, kokios vertės turi jūsų įgytas diplomas. Jeigu renkatės studijas Lietuvoje, siūlome pasidomėti giliau, nei tik reklamine medžiaga, kurios čia, parodoje, rasite apsčiai. Raginu užsukti į mūsų įstaigos interneto svetainę www.skvc.lt, kur jau pirmajame puslapyje rasite vertinimo rezultatus. Ten taip pat galėsite atverti duomenų bazę su visomis Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programomis. Kartu rasite ekspertų išvadas ir vertinimo balus: daugiausia pateikiami Lietuvos ir užsienio ekspertų mišrių grupių atlikti vertinimai“, – skaityti, domėtis ir rinktis itin atsakingai ragino ji.

 

Valstybinio studijų fondo direktorius Ernestas Jasaitis siūlė nepamiršti ir jo vadovaujamos įstaigos, bei jos teikiamų paslaugų. „Be galo svarbu, kad išsirinktumėte sau tinkančias studijas. Nors salėje vos keletas žmonių prisipažino norintys studijuoti užsienyje, bet visiems sakau, kad yra galimybė studijuojantiems užsienyje gauti stipendijas iš Valstybinio studijų fondo. Taip pat sudaryta galimybė gauti socialinę paramą, susidūrus su finansiniais sunkumais, turint neįgalumą ir pan. Taigi, iškilus finansiniams klausimams, drąsiai kreipkitės į mus“, – sakė jis.

 

Asta Ranonytė, laikinai einanti Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotojos pareigas, kalbėjo, kad jos žinutė abiturientams būtų tokia, jog studijuoti reikia Lietuvoje, bet studijų metu išvykti su mainų programa ir įgyti patirties užsienyje. „Pati tai patyriau, todėl neabejoju, jog tai yra geriausia, ką galėčiau palinkėti kiekvienam iš čia esančių“, – teigė ji, primindama, kad vis tik prieš renkantis studijas, visų laukia vienas iš gyvenimo iššūkių – abitūros egzaminai.

Pasak A. Ranonytės, šioje srityje geriausia žinia ta, kai nėra jokių žinių. 2020 m. brandos egzaminų sesija vyks įprasta tvarka ir jokių naujovių nėra numatyta. „Noriu padėkoti, kad egzaminus renkatės sąmoningai, atsakingai ir planuojate tolesnę savo veiklą. Vienas iš svarbiausių dalykų ir yra planuoti, t. y. žinoti, kodėl renkatės vieną ar kitą egzaminą, nes tai didina motyvaciją. Tokiu požiūriu linkėčiau dalytis su jaunesniais kolegomis, – dešimtokais ir vienuoliktokais – bet galvoti supaprastintai: egzaminai yra tik mokyklos baigimo procedūra. Kuo daugiau apie juos žinosite, tuo labiau sumažinsite patiriamą stresą. Egzaminais gyvenimas nesibaigia. Pirmasis žmogus, į kurį rekomenduočiau kreiptis ir klausti – tai jūsų mokytojas. Mokytojai yra arčiausiai jūsų, todėl suprantamai, aiškiai, patirtimi paremta kalba, padės pasirengti. Žinoma, tai nereiškia, kad mes atsiribojame nuo jūsų. Norime jus girdėti ir tartis“, – kalbėjo A. Ranonytė.

 

Jai pritarė ir Švietimo mainų paramos fondo pavaduotoja Gražina Kaklauskienė, teigdama, jog siekiant įgyti ne tik žinių, bet ir kasdienės asmeninės patirties, nebūtina išvykti studijuoti į užsienį visam studijų laikotarpiui. Pasak jos, „Erasmus+“ programa teikia neribotų galimybių, kur studentai, bet kurioje studijų pakopoje, užsienio universitete gali studijuoti visus metus, t. y. 12 mėn. „Kitaip tariant, pasirinkę vieną iš Lietuvos universitetų, metus galite studijuoti užsienyje. Vis dažniau absolventai atlieka praktiką užsienio įmonėse. Studentams skiriama stipendija, kurios dydis priklauso nuo šalies, kurioje atliekama praktika, pragyvenimo lygio (nuo 320 eurų iki 520 eurų). Socialiai remtini studentai gali gauti 200 eurų per mėnesį specialiąją programos paramą. Studentai turintys negalią, specialiųjų poreikių taip pat gali gauti papildomą 200 eurų paramą“, – pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis bei pažinti pasaulį kvietė G. Kaklauskienė ir pridūrė, jog „Erasmus+“ programa suteikia vienodas galimybes visiems: nuo darželių iki trečiojo amžiaus universitetų. Nuo kitų metų, programai pradėjus naują etapą, atsiras ir mokinių mobilumo galimybės.

 

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vyr. konsultantė Odeta Kardauskė priminė, jog stojant į konkurencingiausias studijų programas, daugiausia reikšmės turi geri brandos egzaminų rezultatai, bet kartais gali praversti ir geras metinis pažymys. „Atsakant į klausimą, kiek metinis pažymys turi vertės, reikia pažymėti, jog 10 balų įvertinimas A lygiu yra perskaičiuojamas į 36 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo. 10 balų įvertinimas B lygiu – 18 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo. Čia jau kiekvienas gali pasverti ir nesunkiai padaryti išvadą, kad aukščiausias metinis pažymys niekuomet nepadės pasiekti aukščiausių rezultatų“, – akcentavo ji, prisijungdama prie kolegų raginimų studijuoti čia, Lietuvoje.

 

Pasak O. Kardauskės, turime pakankamai išplėtotą aukštųjų ir profesinių mokyklų tinklą. Aukštasis mokslas ir profesinis mokymas itin prisideda prie ekonominės raidos.

„LAMA BPO ir aš asmeniškai be galo džiaugiamės, galėdami prisidėti prie sėkmingo stojimų proceso Lietuvoje. Kaip tik šiuo metu vyksta stojimas į profesinio mokymo institucijas. Birželio 1 d. prasidės priėmimas į aukštąsias mokyklas, universitetus ir kolegijas. Kol kas sisteminis priėmimas vykdomas į vientisąsias ir bakalauro studijas. Džiugu matyti, kad stojimo procedūra daugeliui stojančiųjų yra pakankamai paprasta ir aiški. Šiandien galima pasidžiaugti, kad visai neseniai švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius pasirašė įsakymą dėl slenkstinių reikalavimų sumažinimo, kas, tikėtina, padidins įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių. Praėjusiais metais net 67 proc. visų gavusiųjų brandos atestatą stojo į aukštąją mokyklą ir net 54 proc. įstojo bei pasirašė sutartis su aukštąja mokykla“, – gerosiomis naujienomis pasidžiaugė O. Kardauskė.

 

Kokios profesijos paklausiausios šiemet?

 

Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus politikos analitikas Paulius Simanavičius sakė, jog be galo sunku pasakyti, kuri profesija yra paklausiausia. Tam, pasak P. Simanavičiaus, jie savo puslapyje www.strata.gov.lt ir pateikia daugybę analizių, kur galima matyti absolventų įsidarbinimo rodiklius. Kalbant apie paklausiausią profesiją, būtina nusistatyti savo poreikius: Ar ieškoma paklausiausios, kur daugiausiai įsidarbinama? Ar tokios, kur daugiausiai uždirbama po studijų baigimo? O gal tokios, kurių ateityje apmokėjimas bus gerokai aukštesnis?..

P. Simanavičiaus manymu, moksleiviai, kurie kreipiasi pagalbos į tėvus arba į karjeros konsultantus, būna geriau pasiruošę, geriau žino, kokią profesiją rinktis. Jis taip pat moksleivius ragino paanalizuoti tyrimus, interaktyvius įrankius, kur geriausia darbintis kiekvienam individualiai, įsigilinti, kokia tam tikrų profesijų situacija Lietuvoje ir ko tikėtis pabaigus tos krypties studijas.

Ar jaunimo balsas girdimas?

 

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas patvirtino, jog jaunimo balsas išties būna išgirstas. „Mūsų darbas šiuo intensyviu laikotarpiu – įtikinti atsakingas institucijas, numatančias, kiek bus valstybės finansuojamų vietų, kad svarbu atsižvelgti, ne tik kokie yra valstybės kultūriniai, socialiniai poreikiai, bet ir kokie yra asmeniniai abiturientų lūkesčiai. Pastaruoju metu ne visuomet į tai atsižvelgiama, teigiant, jog esama tam tikrų specialybių pertekliaus, nors šiaip aukštojo mokslo paskirtis yra ne tik darbo rinkai rengti specialistus, bet ir apskritai suteikti bendrą platesnio profilio išsilavinimą, kad jaunas žmogus galėtų dalyvauti socialiniame valstybės gyvenime. Rinkdamiesi studijas, įvertinkite jas atsakingai, išsiaiškinkite, kurios studijos turės daugiausia potencialo ateityje“, – pastebėjo jis.

 

A. Valeikienė, patvirtindama E. Sarkano žodžius, sakė, kad kaip tik dabar kuriama mobilioji studentų nuomonių aplikacija ir nors kol kas ji dar neveikia, bet šiais metais tai tikrai įvyks. „Kai būsite studentai, vertinsite savo studijų kokybę ir galėsite ją realiai paveikti tiek iš aukštosios mokyklos vidaus, tiek per mūsų Studijų kokybės vertinimo centrą. Šiek tiek pažengę studijų srityje ir susipažinę su studentiško gyvenimo aktualijomis, galėsite pretenduoti tapti ekspertų grupių nariais – tai reiškia – būti tarp vertinančiųjų savo aukštosios mokyklos dėstytojus ir jų veiklą. Bet, kol dar renkatės studijas, noriu pasiūlyti keletą receptų, jeigu kyla klausimas, kurioje aukštojoje mokykloje studijuoti vieną ar kitą programą – įeikite į aukštosios mokyklos interneto svetainę ir išsamiai susipažinkite su tuo, kas rašoma apie jūsų norimą studijų programą. Taip pat apie tą studijų programą susirinkite informaciją sistemoje AIKOS (atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema). Kitas žingsnis – atverkite mūsų interneto svetainę (www.skvc.lt) ir pasidomėkite, ar jūsų pasirinkta programa buvo įvertinta ekspertų. Jeigu programa nauja – gali būti, kad ji dar nėra įvertinta. Tuomet galite pateikti klausimus aukštajai mokyklai. Kitas žingsnis – apsilankykite aukštosiose mokyklose. Drąsiai pavaikščiokite tarp jų sienų, koridoriais, pakalbinkite ten besimokančius studentus ir pamėginkite įsivaizduoti save tarp jų. Susirinkite informaciją iš įvairių šaltinių, bet matuokite pagal save. Kiekvienam kokybė – kitokia. Galbūt, kažkur pasaulyje yra pati geriausia studijų kokybė, bet ne jums“, – pasirinkimo žingsnius ir galimybes įvardijo A. Valeikienė.

Studijos universitete ar kolegijoje – kas geriau?

 

„Studijų universitete ir kolegijoje paskirtis yra skirtinga. Patys abiturientai turi apsispręsti, kuo jie nori tapti ir kokią kvalifikaciją siekia įgyti. Universitetinis išsilavinimas yra kito lygmens, suteikia platesnes kompetencijas, kritinį mąstymą. Universitetinės studijos rengia tokį visuomenės narį, kuris sugebės prisitaikyti prie kintančios aplinkos, tobulėti, nuolat pats mokytis. Tik reikia nepamiršti, kad yra ir profesinės studijos. Pavyzdžiui, Šveicarija – be galo turtinga šalis, su aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau net 75 proc. abiturientų Šveicarijoje stoja į profesinio mokymo įstaigas, kurios kartais savo infrastruktūra lenkia ir aukštojo mokslo institucijas. Pasverkite visas galimybes“, – ragino viceministras V. Razumas ir pasidžiaugė, kad šiemet į universitetinių studijų valstybės finansuojamas vietas galės įstoti beveik 4 tūkst. jaunuolių daugiau palyginus su praėjusiais metais (2019 m. į valstybės finansuojamas vietas stojo beveik 12 tūkst. studentų. Bendras skaičius, su sutikusiais mokėti už savo studijas, siekė 21 tūkst. Šiemet į valstybės finansuojamas vietas bus galimybė priimti beveik 16 tūkst. moksleivių).

Kaip apskaičiuoti konkursinį balą?

 

Vienas iš aktualiausių klausimų moksleiviams buvo, kaip apskaičiuoti konkursinį balą. Pasak O. Kardauskės, praktiškai į visas studijų programas konkursinis balas yra skaičiuojamas iš 4 dedamųjų dalių: „Pagrindinis dalykas sudaro 40 proc. galutinio konkursinio balo. Kitos trys dedamosios dalys sudaro po 20 proc. galutinio konkursinio balo. Siekdami aukščiausio konkursinio balo, jį pasieksite tik išlaikę 4 valstybinius brandos egzaminus. Konkursiniam balui bendras Brandos atestato vidurkis įtakos neturi. Bet, kai bus žiūrima, ar apskritai galite pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą – bus vedamas 5 geriausių metinių pažymių aritmetinis vidurkis, imamas iš Brandos atestato. Stojant į universitetus, vidurkis privalo būti ne mažesnis nei 7 balai, o į kolegijas – ne mažesnis nei 6 balai.

 

Visi diskusijos dalyviai nešė tą pačią žinią – studijuoti Lietuvoje, stažuotis užsienyje, o pasirinkimus daryti tik gerai apsvarsčius ir pamatavus pagal savo gebėjimus, pomėgius, siekius bei galimybes.

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *