Struktūra, taisyklės ir dienotvarkė

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė 

Joniškio r. Gataučių Marcės Katiliūtės mokykla savo rajone yra labiausiai pritaikyta ir pasiruošusi ugdyti autizmo spektro sutrikimą turinčius mokinius. Beveik prieš metus šioje ugdymo įstaigoje surengtas praktinis seminaras „Kolega kolegai“. Mokyklos specialistai ir mokytojai supažindino seminaro dalyvius su įstaigos erdvių pritaikymu autizmo sutrikimą turintiems mokiniams, su sėkmėmis ir sunkumais ugdant autistiškus mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos direktoriaus Lino Česnulio paprašėme, kad šia patirtimi pasidalytų su „Švietimo naujienų“ skaitytojais.

 

Kiek vaikų mokosi jūsų ugdymo įstaigoje ir kiek iš jų turi autizmo spektro sutrikimų? Kaip pastariesiems pritaikyta mokyklos aplinka?

Mokyklą nuo ikimokyklinės grupės iki 10 klasės lanko 159 vaikai. Trims iš jų nustatyti autizmo spektro sutrikimai. Pradėjus mokytis pirmajam – įrengtas poilsio kambarys, į kurį, vėliau, ir antrasis mokinys, reikalui esant, užsukdavo pailsėti, pabūti vienas, padirbėti savarankiškai ar su mokytojo padėjėju. Klasėse pritaikytos darbo vietos. Patalpose, kuriose mokiniai lankosi, ant sienų, siekiant visiems priimtinų elgesio normų, tobulinant socialinius įgūdžius, buvo ir yra klijuojamos paveikslėlių kortelės.

 

Ar šiuo metu dirbančių padėjėjų, specialiųjų pedagogų jūsų įstaigoje užtenka, ar reikėtų daugiau?

Šiuo metu vienas mokytojas padėjėjas dirba su vienu autizmo spektro sutrikimą turinčiu mokiniu. Dėl sėkmingo integravimo, daugiau pagalbininkų nereikia. Na, o specialiosios pagalbos per daug nebūna.

 

Kaip tokiems vaikams sekasi integruotis, dirbti pamokose su įprastos raidos vaikais?

Kiekvienas vaikas – savitas, todėl integracija vyksta individualiai, nėra vienodų taisyklių. Mokykloje susitarta dėl bendrų reikalavimų, reagavimo į socialinių normų neatitinkantį elgesį, patyčias: tokiu atveju, iškilus problemai, informacija, grandinėlės principu, nedelsiant perduodama tam, kas kompetentingas ją išspręsti – klasės auklėtojas, socialinis pedagogas ar direktorius. Išsiugdytas ir pagirtinas mūsų mokyklos mokinių sąmoningumas. Nemažai sudėtingesnių situacijų padeda išaiškinti įrengtos stebėjimo kameros. Mokytojų ir jų padėjėjų profesionalumo dėka pamokos dažniausiai vyksta tinkamu ritmu. Esant sudėtingesnei situacijai, priimamas sprendimas kitokiai ugdomajai veiklai, pavyzdžiui, trumpa pertraukėlė poilsio kambaryje ir užduoties atlikimas savarankiškai arba pagelbint mokytojo padėjėjui.

 

Kai pradėjote dirbti su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais – kur ieškojote informacijos, ko ir kaip mokėtės?

Prieš ketverius metus pradėjome dirbti visiškai nepasiruošę, bet pasiryžę bandyti ir spręsti susidariusią keblią situaciją dėl pirmoko ugdymo tęstinumo bendrojo lavinimo mokykloje. Mokinys jau buvo išbandęs dvi mokyklas, deja, nesėkmingai… Kitais metais, panašiomis aplinkybėmis, mokyklą pasirinko dar vieno pirmoko tėvai, tačiau mes jau turėjome tam tikrą įdirbį. Informaciją rinkome iš interneto, tikslinės literatūros, domėjomės vaikų ugdymu ankstesnėse švietimo įstaigose. „Įvesdami“ vaiką į mokyklą, surengėme pirmokų klasės tėvų susirinkimą, visi mokyklos darbuotojai dalyvavo seminare, įgijo pradinių žinių apie autizmą.

 

Kokios priemonės, veiklos formos, metodai naudojami dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais?

Visas priemones, ruošiamas kiekvienai dienai, pereinant nuo dalinio iki visiško integravimo(si) į pamokas, pirmajam mokiniui pagal rastą informaciją (dažniausiai intuityviai) kūrė mokyklos specialioji pedagogė. Naudotas struktūruoto ugdymo metodas, kai vaikui vaizdžiai pateikiamos aplinkos bei dienos veiklų ir užduočių struktūros, individualios dienotvarkės sudarymas, jos taikymas ugdymo procese. Sukurta daug užduočių, kuriose instrukcijos pateikiamos vizualiai: paveikslėliais, simboliais. Pavyzdžiui, vietoje užrašytų žodžių ar skaičių, pateikiami paveikslėliai.

 

Ugdant socialinius įgūdžius, pasitelkiamos socialinės istorijos. Pavyzdžiui, paveikslėliuose, paeiliui vaizduojama, kaip elgtis valgykloje. Prieš renginį, žodžiais ir nuotraukomis paaiškinama, kada ir koks renginys vyks, kas dalyvaus, ką veiks kiti vaikai, autizmo spektro sutrikimų turintis vaikas, mokytojas.

 

Prieš važiuojant į ekskursiją, baseiną, saugaus eismo užsiėmimą ir pan., pateikiamas planas su tekstu ir nuotraukomis – papunkčiui surašoma ir pavaizduojama, kada ir kur važiuosime geltonuoju mokyklos autobusu, kas mus pasitiks, ką parodys, papasakos, ką reikės daryti (pavyzdžiui, važiuojant į baseiną reikia pasiimti maudymosi kelnaites, plaukimo kepurėlę, šlepetes, nuvažiavus – persirengti, pasinaudoti dušu ir pan.) Pateikiamos vaizdinės schemos su paaiškinimais, kaip elgtis valgykloje, kad nedera krapštyti akių ir pan. Visa tai rašoma pirmuoju asmeniu, pabaigoje akcentuojamos vaiko emocijos.

 

Ugdant svarbus individualaus elgesio ir motyvacijos skatinimo schemos vaidmuo. Specialusis pedagogas, mokytojas, mokytojo padėjėjas ir tėvai apsvarsto ir susitaria, kaip geriausiai motyvuoti mokinį. Pavyzdžiui, po penkių pagyrimų, padarytos pažangos, „fiksuojamos“ mokiniui visada matomoje vietoje, šis gali užsiimti mėgiamiausia veikla, gal nusipirkti ledų porciją ar džiaugtis tėvų nupirktu prizu… Tiesa, laužant taisykles, pagyrimus galima ir „nubraukti“.

Neatsiejama ugdymosi dalis – kompiuteris.

 

Taikomi skirtingi ugdymo(si) metodai, tačiau yra taisyklių ir formų taikomų bendrai:

  • pasiteisina „AttentionAutism“ metodas pamokoje: 1 etapas – dėmesys; 2 etapas – dėmesio išlaikymas. Pamokos pradžioje pateikiama su pamokos tema susijusi intriga, tokiu būdu mokiniai susidomi ir įsitraukia. Po to skiriamos 1–2 nesudėtingos užduotys, jas atlikti reikia nedaug laiko ir skatina mokinio savarankiškumą, o jas atlikus, pateikiamos sudėtingesnės. Tokiu būdu stengiamasi ugdyti kantrybę, mokomasi nuoseklumo. Įvairios patyriminės veiklos padeda išlaikyti mokinio dėmesį;
  • naudojamos aiškios, tikslios taisyklės;
  • skiriama užduotis ir aiškus atlikimo laikas (per kiek laiko mokinys gali ar privalo ją atlikti), tai padeda išvengti probleminio elgesio (mokinys nepatiria streso);
  • pamokoje gelbsti papildoma vizuali medžiaga, susijusi su dėstomu dalyku, arba galimybė tiesiogiai (bandymais) patirti mokomąjį dalyką.

Sėkmės ir pažangos garantas – nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su mokytojais ir tėvais.

 

Dėkoju už pokalbį, linkiu sėkmės tolesniuose darbuose.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Rita

    Naudinga ir reikalinga informacija. Ačiū. Tai aktualu, ypač tiems, kurie pirmą kartą susidurs su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *