Stresas – kasdienybės koronė

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Prasidėjusi koronaviruso pandemija daugeliui sukėlė nerimą, stresą, pakoregavo įprastą gyvenimo ritmą ir ateities planus. Tačiau stresas daugeliui žmonių yra kasdienybė net ir įprastomis gyvenimo sąlygomis, su juo rečiau ar dažniau susiduriame visi. O dabar jis tik dar labiau padidėjo. Tad kas yra tas stresas ir kaip su juo susidoroti? Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoju, psichologu dr. Audriumi Ivanausku.

Ar stresas būna tik neigiamas?

Į šį klausima galėčiau atsakyti cituodamas gerai žinomą Frydricho Nyčės posakį: „Tai, kas neužmuša, padaro mus stipresnius“. Nesunkios traumos padeda žmogui tapti stipresniu ir atsparesniu, grūdina. JAV psichologų nuomone, saikinga streso dozė žmogui būtina kaip oras ar vanduo, nes suteikia galimybę adaptuotis besikeičiančiame gyvenime.

Stresą patiriame nuo prenatalinės raidos iki gyvenimo pabaigos. Jei jo nebūtų, gyvenimas taptų monotoniškas ir nuobodus. Žmogaus kūnas reaguoja ne tik į blogus įvykius, bet ir į teigiamus, emociškai stiprius įvykius. Tai gali būti vaiko gimimas, vestuvės, geras pažymys. Nedidelis, saikingas stresas reikalingas, padeda žmogui mobilizuotis ir veikti. Tačiau dažni, stiprūs, ilgai trunkantys išgyvenimai sukelia nervų sistemos įtampą, įvairių somatinių susirgimų.

 

Kaip jis veikia mūsų sveikatą?

Gyvenime žmogus susiduria su daugybe išorinių ir vidinių stresorių. Išoriniai – tai netektys, sužeidimai, darbo netekimas, vedybos, problemos, susijusios su mokslu ir pan. Vidiniai –  tai mūsų neigiamos mintys apie įvykius ir atsitikimus.

 

Anot Hanso Selje, žmogaus reakcija į stresą stereotipinė. Jis išskyrė 3 fazes: aliarmo, pasipriešinimo ir išsekimo. Aliarmo fazėje žmogus identifikuoja tai, kas sukelia stresą, pasirenka įveikimo būdą. Į stresą žmogaus organizmas reaguoja pakilusiu kraujospūdžiu, padažnėjusiu kvėpavimu ir pan. Šioje fazėje išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino kiekiai, žmogus jaučiasi energingesnis, gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Pasipriešinimo fazėje organizmo temperatūra ir kraujospūdis padidėję. Kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų ir įtampa tęsiasi, didėja kortikosteroidų poreikiai, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas. Dėl antinksčių nuovargio žmogus išvargsta. Pereinama į išsekimo fazę, kurioje gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Stresas veikia širdies, kraujagyslių ir imuninę sistemas, skrandžio, žarnyno funkcijas. Hormoninė sistema pamažu senka, organizmas nustoja gintis, jam neužtenka fizinių ir psichinių resursų.

 

Streso poveikis priklauso nuo asmens suvokimo, jautrumo atitinkamam stresoriui. Nuolatinis stresas veikia žmogaus emocinę ir psichologinę būklę. Emocijos tampa nestabilios, būdingas liūdesys, pyktis, kankina nerimas.

 

Kaip žmonėms įveikti, sumažinti stresą?

Vienas žymiausių kognityvinės terapijos atstovų Aaronas T. Beck teigia, kad mintys daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Įsiklausykite į save, atkreipkite dėmesį į savo mintis, įvertinkite jų pagrįstumą, kad geriau suprastumėte savo emocijas ir poelgius. Žmogų žudo ne aplinkos įvykiai, bet jų interpretacijos. Mąstykite pozityviai, neįleiskite į savo širdį pašaipų, nuoskaudų, pykčio.

Skirkite daugiau laiko sau: užsiimkite mėgiama veikla, tobulėkite, plėskite akiratį, pažinkite save iš naujo, būkite fiziškai aktyvūs. Planuokite savo veiklą. Gerai savo darbą organizuojantys žmonės padaro kelis kartus daugiau nei prastai planuojantys.

 

Socialinė parama – supratingi draugai, šeima, taip pat mažina įtampą. Bendravimas, emocinė parama, draugystė, vienas kito padrąsinimas ir supratimas – svarbūs streso įveikiai.

 

Dėl ko dažniausiai stresą patiria mokiniai ir pedagogai? Kaip mokytis ir dirbti, nepatiriant streso?

Baimė mus lydi visą gyvenimą. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai akcentuoja pedagogus kankinantį profesinį „sudegimą“, nuovargį, išsekimą, apibūdinamus kaip mokyklinį stresą. Dėl to formuojasi stresinės situacijos, atsiranda baimė. Mokytojo darbo pobūdis sąlygojamas griežtai nustatytų programinių reikalavimų, tėvų ir moksleivių siekio kuo geriau išlaikyti egzaminus, moksleivių mokymosi motyvacijos stoka.

Pasak Klauso Hurrelmanno, mokytojams stresą kelia griežtai reglamentuotas laikas, per kurį privaloma įvykdyti nustatytą planą, didelis mokinių skaičius, teigiamų emocijų trūkumas, didelis triukšmas.

Anot Albino Bagdono, mokytojų nesaugumas, stresas ir baimė daro tiesioginę įtaką moksleivių baimės formavimuisi. Mokiniai stresą patiria dėl daugelio priežasčių: pirmokas gali jaudintis dėl nežinomybės, paauglys – dėl patyčių, galinčių sumažinti mokymosi motyvaciją. Stresą kelia noras pritapti, noras būti geriausiu, pripažintu; kontroliniai darbai, įvertinimas, draugystės, pirmosios meilės, egzaminai ir t. t.

Norint sukurti sąlygas mokytojams bei mokiniams dirbti, mokytis be streso, būtina žinoti pagrindinius mokyklos baimės, streso šaltinius ir juos šalinti.

 

Švietimo ir mokslo ministras siūlo trumpinti mokslo metus, nes mokytojai ir mokiniai pervargsta dirbdami nuotoliniu būdu. Ar pritartumėte ministro siūlymui, ar problemą siūlytumėte spręsti kitaip? Juk tai, ką patiria dalis švietimo bendruomenės – stresas, nes per trumpą laiką smarkiai pasikeitė darbo tvarka.

Susidariusi ekstremali situacija, dėl COVID-19 ligos grėsmės, užklupo mus netikėtai. Stresas lydi tiek mokytojus, tiek mokinius, tiek jų tėvus. Per trumpą laiką vaikai aprūpinti kompiuterine įranga. Mokytojai, jiems neįprastu būdu, turi ruoštis ir dėstyti programą, skirti užduotis. Didelis iššūkis laukia abiturientų.

Svarbu nepanikuoti, gerai planuoti darbą, ir viskas pavyks.

 

Dažnai, prieš egzaminus, abiturientai patiria stresą, o šiemet, kai pereita prie nuotolinio mokymosi ir kyla daug neaiškumų dėl brandos egzaminų, tampa dar sunkiau. Ką jiems patartumėte?

Kiekvienas neaiškumas, nežinomybė yra didelis stresorius. Abiturientams svarbu pateikti informaciją, susijusią su brandos egzaminų eiga – ji padėtų sumažinti streso lygį. Žmogus jaučiasi saugiau ir drąsiau žinodamas, kas jo laukia.

Abiturientams patarčiau reaguoti į situaciją ramiai, nepanikuoti. Ruošiantis egzaminams būkite pozityvūs, nelikite vieni, nuotoliniu būdu bendraukite su mokytojais, ieškokite reikiamos informacijos ir žingsnis po žingsnio ruoškitės egzaminams. Žinokite, kad mokytojai pasiilgę jūsų ir nuoširdžiai pasiruošę padėti.

Visiems mokiniams siūlyčiau pabandyti šioje situacijoje atrasti teigiamą pusę. Raskite laiko tobulėjimui, gilinkite žinias, kalbėkitės su artimaisiais, draugais, o jei reikia, kreipkitės į mokyklos psichologus.

 

Kartais net ir ruošimasis šventėms gali kelti stresą. Priežastis maloni, tačiau rūpesčių daug. Kaip nepervargti? Ir ne tik per šventes. Aktyvūs žmonės nori visur suspėti, daug nuveikti, prisiima begalę atsakomybių – iš dalies, kuo daugiau imasi, tuo daugiau padaro, netinginiauja, bet kita vertus – nesinori „perdegti“…

Perdegimas atsiranda, kai nesusidorojame su vis didėjančiu gyvenimo krūviu, mažėja motyvacija dirbti, energija. Kaip gelbėtis nuo perdegimo? Susidėliokite prioritetus, neprisiimkite per daug darbų, mokėkite pasakyti NE, pailsėkite. Pažinkite save, apsvarstykite savo vertybes. Nebėkite ir nesislėpkite nuo savęs, prisidengdami darbų gausa. Daugiau laiko skirkite šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir netgi sau.

 

Ką patartumėte žmonėms, kurie šiuo metu patiria stresą dėl koronaviruso: serga patys ar jų artimieji, netenka darbo ar dalies pajamų, padidėjo jų darbo krūvis, tenka dirbti iš namų ir tuo pat metu padėti vaikams mokytis, pasikeitė įprastas gyvenimo ritmas, kankina nežinia, kada viskas grįš į įprastas vėžes?

Karantinas daugumai žmonių atnešė baimę, nerimą, liūdesį, kančią…

Pasaulis trapus. Mus supa įvairios negandos, netektys: darbo praradimas, skyrybos; konfliktai, ligos ir t. t. Tačiau atsirado galimybė daugiau laiko skirti šeimai, pomėgiams, perskaityti knygą, kuriai anksčiau neturėjome laiko ir t. t. Kad ir kaip būtų sunku, mąstykime teigiamai, vertinkime tai, ką turime, nes gyvenimas pats savaime yra pliusas.

 

Ačiū už pokalbį ir visiems vertingus patarimus.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)