STEAM: „Tišku tašku per balas“

Kėdainių lopšelis-darželis „Pasaka“, kaip partneris, 2019–2021 m. dalyvauja ES projekte „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių ir ugdymo turinio diegimas ikimokyklinio ugdymo mokykloje“, kurio vykdytojas – Kėdainių r. Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“. Projekto tikslas – pagerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimą ir kokybę, kuriant gamtamokslinę ir tiriamąją aplinką. Įgyvendinant projektą ugdomosiose veiklose taikyti STEAM metodikos elementai, formuojantys tvarią mąstyseną, skatinantys savaiminį, aktyvų, patirtimi grindžiamą mokymąsi, vaikų kūrybiškumą, lankstų problemų sprendimą, inžinerinę mąstyseną ir kritinį mąstymą.

 

Į ugdomąją aplinką įtraukus kuo įvairesnių STEAM priemonių, paskatinti mokytojų, kovo mėnesį „Bitučių“ grupės vaikai sukviesti eksperimentuoti ir tyrinėti tema „Tišku tašku per balas“.

„Kur dingsta vanduo arba kaip atsiranda lietus?“

 

Darželio kieme vaikai stebėjo lietų, svarstydami, kaip jis atsiranda.

EKSPERIMENTO TIKSLAS – išsiaiškinti iš kur atsiranda lietus.

PRIEMONĖS – skaidrus indas, plėvelė, ledukai, darbo lapas.

HIPOTEZĖ – uždėjus ledukų ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, jie ima tirpti ir lašėti (lyja lietus).

EIGA – mokytojai padedant, į skaidrų indą, vaikai pripila verdančio vandens, jį uždengia plėvele ir uždeda ledukų. Kantriai palaukia, kol ledukai ima tirpti, susidaro lašai krentantys į indą (lyja lietus).

Kalbėjomės apie vandens apytakos ciklą. Ugdytiniai svarstė, ar šis eksperimentas iliustruoja vandens apytakos ratą.

IŠVADA – uždėjus ledukų ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, jie tirpsta, susidaro lašai, o lašėjimas primena lietų.

 

Kaip ikimokyklinukams sekėsi iškelti hipotezę ir prieiti išvadą?

Vaikai svarstė, spėjimą ir rezultatą žymėjo darbo lape, kad ledukai uždėti ant plėvele dengto indo su verdančiu vandeniu, ima tirpti ir lašėti. Ugdytinių spėjimas pasitvirtino. Eksperimento metu penkiamečiai suprato, kaip atsiranda lietus, kas yra vandens apytaka, vis kartodami: „Taigi viskas sukasi ratu“.

„Lietaus lašai ir garsai“

 

Lauke lijo lietus. Darželio kieme palikome 10 l talpos kibirą, kad lietaus lašai kristų į jį.

EKSPERIMENTŲ TIKSLAI – 1. Išsiaiškinti, kiek stiklinių vandens (talpa 250 ml) telpa į 8 l talpos kibirą. 2. Išsiaiškinti, koks garsas sklinda metaliniu šaukštu beldžiant į vandens pripildytus stiklainius.

PRIEMONĖS – 10 l ir 8 l talpos kibirai, 250 ml stiklinės, 500 ml talpos 4 stiklainiai, metaliniai šaukštai, darbo lapai.

HIPOTEZĖS – 1. Į 8 l talpos kibirą telpa 36 stiklinės vandens. 2. Stiklainis, į kurį pripilta daugiausiai vandens, skleidžia aukščiausią garsą.

EIGA – prisiminėme, kaip atsiranda lietus, kas yra vandens ciklas. Darželio kieme pastatėme 10 l talpos kibirą, į kurį lijo visą naktį. Ryte, kibirą su lietaus vandeniu, atsinešėme į grupę. Pasiėmę 250 ml talpos stiklines, vaikai spėjo, kiek stiklinių tilptų į 8 l talpos kibirą. Stiklinėmis sėmė vandenį iš vieno kibiro ir pylė į kitą. Mokytojai padedant, ikimokyklinukai suskaičiavo, kad į 8 l talpos kibirą telpa 36 stiklinės lietaus vandens. Spėjimą ir rezultatą pažymėjo darbo lape.

Vėliau vaikai vandeniu pripildė 4 stiklainius. Į pirmąjį vandens įpylė mažiausiai, į ketvirtąjį daugiausiai. Stiklainius sustatė ant stalo taip, kad vienas su kitu nesiliestų. Spėjo, ir darbo lape pažymėjo, kuris stiklainis skleis aukščiausią garsą, kai į juos pabels šaukštu. Belsdami šaukštu, klausėsi, kokius garsus skleidžia kiekvienas stiklainis. Rezultatą pažymėjo darbo lape.

IŠVADOS – 1. Į 8 l talpos kibirą telpa 36 stiklinės vandens. 2. Stiklainis, kuriame vandens pripilta daugiausiai skleidžia aukščiausią garsą.

 

Kaip ikimokyklinukams sekėsi iškelti hipotezę ir prieiti išvadą?

Pirmasis vaikų spėjimas nepasitvirtino. Jų manymu, į 8 l talpos kibirą telpa 10 stiklinių vandens. Antrasis vaikų spėjimas – pasitvirtino. Stiklainis, kuriame pripilta daugiausiai vandens – skleidžia aukščiausią garsą.

Vaikai pritarė, kad stiklinė – mažesnė už kibirą, todėl norint jį pripildyti reikia ne vienos stiklinės vandens. Penkiamečiai išsiaiškino, kad stuktelėtas stiklinis indas ima virpėti ir sukelia garso bangas, sklindančias iki mūsų ausų. Kai oro induose – ne po lygiai, iš jų sklinda skirtingi garsai.

„Vandens paslaptys“

 

EKSPERIMENTO TIKSLAS – išsiaiškinti medžiagų pralaidumą vandeniui.

PRIEMONĖS – padėklas, indas (laistytuvas, stiklinė ar purkštuvas) su vandeniu, medžiaginės pirštinės, plono popieriaus lapas, skaidrus plastiko maišelis, lietaus drabužis ar striukė, skėtis, darbo lapas.

HIPOTEZĖ – medžiagines pirštines ir popieriaus lapą vanduo sušlapina, o plastiko maišelis, lietaus drabužis (striukė) ir skėtis vandeniui atsparūs.

EIGA – spėjimus vaikai pažymėjo darbo lape. Vėliau „darė lietų“, aiškinosi, kurie daiktai sušlampa, o kurie – ne. Aptarę stebimą rezultatą – užpildė darbo lapą.

IŠVADA – medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas – vandeniui pralaidūs, o plastiko maišelis, lietaus drabužis (striukė) ir skėtis – ne.

 

Kaip ikimokyklinukams sekėsi iškelti hipotezę ir prieiti išvadą?

Kelių vaikų spėjimas pasitvirtino. Medžiaginės pirštinės ir popieriaus lapas – vandeniui pralaidūs, o plastiko maišelis, lietaus drabužis ir skėtis – ne.

Kai kurie vaikai spėjo, kad sušlaps medžiaginės pirštinės, popieriaus lapas ir plastiko maišelis, jų spėjimas ne visai pasitvirtino, nes plastiko maišelis vandeniui nepralaidus.

Buvo spėjimas, kad sušlaps visos turimos medžiagos. Ne visai pasitvirtino, nes plastiko maišelis, lietaus drabužis ir skėtis vandeniui atsparios medžiagos.

Po eksperimento vaikai sužinojo, kad gaminami techniniai, vandeniui atsparūs audiniai, naudojami siūti striukes, lietaus drabužius, kuprines ar skėčius.

„Adatos plūduriavimas vandens paviršiuje“

 

Vaikai vėl žaidė su vandeniu, stebėdami, ar adata skęsta vandenyje.

EKSPERIMENTO TIKSLAS – išsiaiškinti, kodėl adata plūduriuoja vandens paviršiuje.

PRIEMONĖS – adata, permatomas indas (stiklinė), vanduo, gabalėlis popierinio rankšluosčio, darbo lapas.

HIPOTEZĖ – adata vandens paviršiuje plūduriuoja neskęsdama.

EIGA – ikimokyklinukai mėgino spėti, ar skęs adata inde pripildytame vandens. Pripylę vandens į skaidrų indą, ant vandens paviršiaus, vaikai atsargiai uždėjo popierių su adata. Popieriaus lapelis palengva nugrimzdo, o adata liko plaukioti vandens paviršiuje. Darbo lape vaikai pažymėjo spėjimą ir rezultatą.

IŠVADA – adata vandens paviršiuje plūduriuoja neskęsdama.

 

Kaip ikimokyklinukams sekėsi iškelti hipotezę ir prieiti išvadą?

Kai kurie vaikai spėjo, kad adata nuskęs vandens stiklinėje, jų spėjimas – nepasitvirtino.

Dalis vaikų spėjo, kad adata nuskęs vandens stiklinėje, jų spėjimas pasitvirtino, nes vaikai sujudino indą su vandeniu ir adata.

Ugdytiniai sužinojo, kodėl adata neskęsta. Vandens molekulės sudaro ploną nematomą plėvelę, elastinę membraną, galinčią išlaikyti lengvus daiktus. Jėga, laikanti šias molekules sukibusias tarpusavyje, vadinama paviršiaus įtempimu. Plona plėvelė ant vandens paviršiaus neleidžia adatai nuskęsti, tačiau, indą sujudinus, horizontali adatos padėtis keičiasi į vertikalią, tada ji nugrimzta. Gamtoje (dėl šios priežasties) galime stebėti vandens paviršiumi plaukiojančius vabzdžius.

 

Aptarę kovo mėnesį atliktus eksperimentus su vandeniu, ikimokyklinukai sakė, kad buvo įdomu, jie šauniai leido laiką eksperimentuodami. Akcentavo, kad žaisti su vandeniu labai smagu, džiaugėsi, kad sužinojo daug naujų dalykų. Plūduriuojančios adatos eksperimentą – bandys pakartoti, tik, šį kartą, stengsis nesujudinti indo su vandeniu.

 

Dalijamės mūsų tyrinėjimų ir atradimų akimirkomis. Šauniai praleidome laiką!