Specialybių skirstymas į „vyriškas“ ir „moteriškas“ trukdo patenkinti rinkos poreikius

Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje inžinierių paklausa šiemet išaugo, o informacinių technologijų sektoriaus darbuotojai ir toliau išlieka itin geidžiami rinkoje. Gresiant specialistų trūkumui, verslo atstovai tikina, kad vienas iš būdų patenkinti rinkos poreikius – skatinti didesnį merginų įsitraukimą į informacinių ir ryšių technologijų sritį.

 

Pavyzdžiui, asociacijos „Infobalt“, agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2013–2017 m. laikotarpiu informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) srities specialistų skaičius išaugo 10 kartų sparčiau, nei didėjo bendras samdomų darbuotojų skaičius.

Europos Sąjungos statistikos padalinys „Eurostat“ skelbia, kad IRT srityje 2017 m. dirbo apie 8,4 mln. žmonių, daugiau nei 80 proc. iš jų – vyrai.

 

Specialistų poreikį įvairiose srityse patvirtina ne tik statistika, bet ir drauge su Kauno technologijos universitetu (KTU) parodoje „Studijos 2019“ dalyvavusios keturios gerai žinomos kompanijos – „Devbridge“, „Mars Lietuva“, „ORLEN Lietuva“ ir „Continental Automotive Lithuania“. Per studijų mugę KTU stende mokiniams apie karjeros galimybes, darbuotojų poreikį, verslo įsitraukimą į studijų procesą pirmą kartą pasakojo ne tik universiteto, bet ir patys verslo atstovai.

„Ilgalaikis „Devbridge“ tikslas – dešimt kartų padidinti stojančiųjų į informacines technologijas kiekį per artimiausius dešimt metų“, – sakė „Devbridge LT“ švietimo projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė.

 

KTU nuotraukos

Drąsina rinktis tiksliuosius mokslus

 

Pasak „ORLEN Lietuva“ vidinės komunikacijos specialistės Rimos Juciutės, nors rinkoje jaučiamas inžinierių, mechanikų trūkumas, dažnas baidosi tiksliųjų mokslų, nes jie atrodo sunkūs. „Visgi geriau sunkiau mokytis ketverius metus universitete, tačiau juos baigus laukia šviesi ateitis. Juk tose srityse, kuriose darbuotojų trūksta, karjerą pradėti yra lengviau“, – sakė ji.

Specialistės teigimu, norint plėsti stojančiųjų į rinkai reikalingas profesijas gretas, būtina pritraukti platesnę auditoriją, bet stereotipai apie „vyriškus“ ir „moteriškus“ darbus Lietuvoje, deja, dar gajūs. „Mąstymą turime keisti visi – jeigu norime turėti daugiau studijuojančiųjų tiksliuosius mokslus, negalime orientuotis tik į vyrišką auditoriją. XXI a. turime pamiršti stereotipus, laikas gyventi dabartimi ir ateitimi“, – teigė R. Juciutė. Ji drąsina merginas aktyviau rinktis tiksliuosius mokslus.

 

O štai pernai į Lietuvą žengusi automobilių elektronikos gamybos milžinė „Continental“ Lietuvoje planuoja įdarbinti apie 1000 darbuotojų. „Įvairovė yra mūsų DNR“, – skelbia „Continental“, kviečiantis prie savo kolektyvo prisijungti ir merginas. Šiuo metu 27 proc. „Continental“ darbuotojų yra moterys – tai didesnė nei visų moterų inžinierių, dirbančių automobilių sektoriuje, procentinė dalis daugelyje Europos šalių (pvz., Vokietijoje – 18 proc.).

Būtina sudominti ir laiku nukreipti

 

Studijų mugėje pranešimą „Moteris inžinierė – ne mistinė būtybė, o karjeros galimybė“ pristačiusios „Devbridge“ švietimo projektų vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė ir testavimo direktorė Rasa Mažutienė pasakojo pastebinčios, kad ankstyvame amžiuje mergaičių ir berniukų susidomėjimas tiksliaisiais mokslais yra labai panašus. „Programuoti norinčių mergaičių pradinėse klasėse daugėja. Ši tendencija ypač atsiskleidžia „Devbridge“ įsteigtoje nemokamoje „Sourcery for Kids“ akademijoje, kurioje mokosi beveik 150 mergaičių, tačiau maždaug nuo 9–10 metų, kai jau pradedama susidurti su visuomenės stereotipais, viską skirstančiais į „mergaičių“ ir „berniukų“ reikalus, mergaičių skaičius pradeda mažėti“, – pasakojo G. Dzindzelėtaitė.

 

„Norėčiau priminti visiems, kad pirmoji programuotoja, Ada Lovelace, buvo moteris. Prieš daugmaž 50 metų beveik pusė programuotojų buvo moterys. Todėl siūlau ne kelti klausimą, kada programavimas nebebus laikomas vyriška specialybe, bet perfrazuoti į kada moterys grįš į programavimą?“ – pabrėžė R. Mažutienė, pripažinusi, kad, nors stereotipai visuomenėje dar tebėra įsišakniję, situacija IT srityje pamažu kinta.

„Pavyzdžiui, programinės įrangos testuotojo vaidmuo buvo laikomas išimtinai „moterišku“, nes reikalavo mažiau techninių žinių, o daugiau – kruopštumo ir atidumo. Prieš maždaug 10 metų Lietuvoje testuotojų vyrų buvo mažuma. Situacija pradėjo keistis, kai šis vaidmuo tapo techniškesnis, t. y. pradėjo reikalauti daugiau programavimo žinių. Šiuo metu „Devbridge Group“ testuotojų komandoje skirtumas jau nedidelis – moterys sudaro kiek daugiau nei pusę (57 proc.) darbuotojų“, – kalbėjo „Devbridge“ testavimo direktorė R. Mažutienė.

 

Parengta pagal KTU inf.