Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) galimybės

Justina Valterė
,
Vilniaus r. Pagirių gimnazijos logopedė metodininkė ir specialioji pedagogė

Mūsų visuomenė – diagnozių ir etikečių visuomenė: hiperaktyvus, turintis skaitymo sutrikimą, gabus, lėtas, greitas ir pan. Lengviau priklijuoti etiketę, nei pamėginti suprasti ir rasti būdų, padedančių specialiųjų poreikių turinčiam vaikui mokytis?

Ne IQ ar gebėjimų lygis, ne vienas ar kitas sutrikimas – mokinio galios ir sunkumai, supratimas ir žinojimas, kaip vaikas mokosi – svarbiausi veiksniai, darantys tiesioginę įtaką sėkmingam išmokimui.

 

Taigi, gera pamoka pasižymi – tinkamai parinktais ugdymo būdais, užtikrinančiais kokybišką mokinių mokymą(si). Ugdant, labai svarbu taikyti įvairių metodų ir išsiaiškinti, koks mokymosi stilius mokiniui ar mokiniams tinkamiausias. Išskirčiau šiuos:

 

Regimasis mokymosi stilius. Šį mokymosi stilių atitinkantis mokinys – geriausiai įsimena rodomą medžiagą: žiūrėdamas filmus, nagrinėdamas iliustracijas, studijuodamas grafikų, diagramų, schemų, lentelių duomenis; tyrinėdamas žemėlapius. Lengviausia jam – klausytis vaizdingai pasakojamų istorijų arba skaityti tekstą savarankiškai.

 

Girdimasis mokymosi stilius. Šį mokymosi stilių atitinkantis mokinys – geriau ir efektyviau mokosi, jei pateikiama akustinė mokymo(si) medžiaga. Girdėdamas įspūdžius, pokalbius, dialogus, diskusijas; klausydamasis paskaitų ar muzikos, informaciją jis suvokia geriau. Girdimojo mokymosi stiliaus vaikams patinka kalbėti(s), diskutuoti, pasakoti istorijas; jiems būtina kalbėti(s) telefonu, klausytis muzikos, bendrauti su kolegomis.

 

Kinestetinis-taktilinis mokymosi stilius. Šį mokymosi stilių atitinkantis mokinys – renkasi mokymo(si) medžiagą pačiupinėti, apžiūrėti, perprasti, atlikti savarankiškų veiksmų. Jų pažinimas – patirtinis. Geriausiai įsimenama informacija – patirta kiek įmanoma tikroviškiau, įsijautus į konkrečią situaciją ar išgyventi ją vaizduotėje. Žinoma, didelį vaidmenį vaidina eksperimentai ir daiktų bei situacijų išbandymas praktiškai.

 

Kaip nustatyti mokymosi stilių? Pateiksiu jums keletą klausimų, pasirinkite tinkamiausią atsakymo variantą.

Jei dažniausiai žymėjote kvadratus, jūsų mokymosi stilius – regimasis, jei trikampius – kinestetinis-taktilinis mokymosi stilius, o jei daugiausiai apskritimų – girdimasis mokymosi stilius.

 

  1. Nusipirkote naują „iPad‘ą“, bet sunku suprasti, kaip surasti garso įrašymo funkciją. Norėdamas (-a) geriau išmokti naudotis „iPad‘u“, Jūs:

□ pasižiūrite vaizdo įrašą, kaip naudotis „iPad‘u“,

∆ imate prietaisą („iPad‘ą“) ir bandydamas (-a), surandate garso įrašymo funkciją,

○ paprašote, kad geriau išmanantis (-i) papasakotų, kaip naudotis „iPad‘u“.

 

  1. Su mokyklos ekskursija atvykęs (-usi) į muziejų, pirmiausiai:

□ apsižvalgote ir susirandate muziejaus patalpų schemą ar informacinį lankstuką, kad išsiaiškintumėte, kokios parodos vyksta,

∆ žengiate apžiūrėti pirmos pasitaikiusios parodos eksponatus,

○ pasikalbate su gide ir išsiaiškinate, kur ir kokią parodą galima surasti.

 

  1. Mama paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti produktų vakarienei. Jūs:

□ sudarote reikiamų produktų sąrašą,

○ pasiimate telefoną ir parduotuvėje paprašote, kad mama dar kartą pasakytų ko reikia nupirkti,

∆ išgirdęs (-usi) reikiamų produktų sąrašą, įsivaizduojate parduotuvėje išdėstytų prekių schemą ir numatote plano eigą, kur eisite pirmiausiai ir kokia seka apsipirkimą tęsite.

 

Labai efektyvu edukacinius žaidimus taikyti pamokoje. Štai keletas pavyzdžių:

 

Piešimas klausantis kito žmogaus pasakojimo. Paskirtis: Padeda pažinti kito individualumą ir pripažinti, kad kito žmogaus pasaulis gali gerokai skirtis nuo tavo supratimo. Lavina klausymą(si) ir vaizduotę. Eiga: Poromis susėdama taip, kad žaidėjai vienas kitą gerai girdėtų, tačiau nematytų, ką kitas piešia. Vienas dalyvis pasakoja įsivaizduojamą piešinį, o kitas, pagal pasakojimą, bando jį nupiešti. Vaidmenimis galima keistis. Piešinį siūloma nupasakoti kuo įvairiau – įvardinant ne tik objektus, bet ir formas, dydžius, santykius, kompoziciją, nuotaiką ir kita. Piešiantysis gali klausinėti ir tikslintis, kaip kuri detalė turėtų atrodyti, tačiau negali pasakoti kaip jam sekasi. Refleksija: Galima aptarti, įsivaizduojamo ir realaus piešinio skirtumus, įvardinti juos ir pasakyti, kodėl atsirado, kas buvo netikėta.

 

Multisensorinė (daugiajuslė) patirtis. Užduotis atliekama pasitelkiant kiek įmanoma daugiau veiklų, susijusių su pojūčiais: rega, klausa, uosle, lytėjimu, judesiu, ritmu, melodija ir t. t.

 

Smėlio dėžės terapija. Pagrindinės priemonės: Stalo aukščio ir dydžio smėlio dėžė su sausu arba drėgnu smėliu ir figūrėlių kolekcija, atspindinti kiek įmanoma didesnę pasaulio įvairovę.

Smėlio terapijos poveikis: Dailinė raiška skatina atgaminti įvykius, emocijas, svajones, susijusias su ankstesnėmis patirtimis; sugrąžina vaikystės išgyvenimus; atgamina užslopintas emocines patirtis (žaidžiant ar atliekant įvairius vaidmenis); padeda drąsiai (kaip vaikystėje) teigti save; moko kurti grafines-tūrines formas, padedančias lengviau suvokti iškilusius erdvinius vaizdinius; lavina (valingąją ir nevalingąją) vaizduotę; skatina kūrybingumą ir naujos kūrybinės patirties jausmą.

 

Lobio ieškojimas“. Taikomas pamokoje ieškant informacijos ir siekiant grupių lenktyniavimo. Pvz.: „Laikraštyje suraskite kuo daugiau sudėtinių prijungiamųjų sakinių.“

 

Kinestetinė vizualizacija. Paskirtis: lavinti (erdvinį suvokimą) vaizduotę ir judesį per veiksmo atlikimo įsivaizdavimą. Pvz.: „Įsivaizduok, kad esi vandens molekulė įkaitintoje keptuvėje. Pavaizduok tai savo kūnu.“

 

Užduotys, sužadinančios jausmus. Pvz.: „Kaip manai, kas tave labiausiai erzintų, jeigu būtum neįgalus ir važinėtum neįgaliojo vežimėliu?“ arba „Koks jausmas būti neturtingam XIX a. ketvirtojo dešimtmečio Londone? Kaip manai, kokius jaustum kvapus ir skonius? Kas tave labiausiai jaudintų?“

 

Sąvoką, „specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys“, daugelis sieja tik su mokymo(si) sunkumais, o dažniausiai ugdyti tokį vaiką kliudo išankstinės nuostatos. Mūsų tikslas – ne „etikečių klijavimas“, o vaiko pažinimas siekiant suprasti, kaip jam padėti mokytis ir kaip mokyti, kad noriai mokytųsi, išmoktų ir pasiektų tai, ką gali pasiekti.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (4)