Socialinis ir emocinis ugdymas padeda pasiekti aukštesnių akademinių rezultatų

Dovilė Šileikytė

Pastaruoju metu daug kalbama apie socialinį ir emocinį ugdymą (SEU), todėl 2020-ųjų, kuriuos Seimas paskelbė Vaikų emocinės sveikatos metais, pradžioje Vilniuje vyko Nacionalinis socialinio ir emocinio ugdymo forumas – baigiamasis tarptautinio švietimo projekto „Learning to Be“ (liet. „Mokymasis būti“) renginys, kuriame dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, mokslininkai, tyrėjai, mokyklų vadovai, mokytojai ir kt.

Matomas ir tvarus socialinis ir emocinis ugdymas mokykloje

Susan Keister, SEU ekspertė iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pasakojo, kaip SEU gali būti matomas klasės, mokyklos lygmenimis, kalbant ir apie mokinius, ir apie mokytojus. Pasak viešnios, jau tūkstančius metų esame girdėję Aristotelio mintį, kad jei ugdome tik protą (be širdies), tokio ugdymo negalima vadinti išsilavinimu, bet dažnai manome, kad informacija ir žinios yra svarbiau už žmogaus ugdymą. S. Keister dirbo mokytoja, bendraudama su mokiniais ar neseniai mokyklą baigusiais jaunuoliais sužinojo, kad šie nori pažinti save, pajusti prasmę ir tikslą, valdyti emocijas, turėti savimonę, savitvardą, mokėti nesiblaškyti, bendrauti su žmonėmis, priimti atsakingus sprendimus. Tam reikia mokytis, įgyti šių įgūdžių. Pedagogė panoro padėti mokiniams jų siekti – tai buvo „Lions Quest“ programos kūrimo ištakos. „Dirbdama pagal šią programą supratau, kad mokymosi erdvė turi būti saugi, puoselėjanti, skatinanti, įtraukianti – tam reikia mokymo metodikos. Taigi mokiau kalbų pasitelkdama tą metodiką, ir mokinių pasiekimai stipriai pagerėjo, vadinasi, norint pasiekti aukštų rezultatų, su akademiniu mokymu(si) reikia integruoti SEU. Tada ugdysime žmogų kaip visumą“, – įsitikinusi ekspertė.

 

SEU – tai procesas, per kurį vaikai ir suaugusieji įgyja ir veiksmingai pritaiko žinias, nuostatas ir įgūdžius, kad suprastų, valdytų emocijas, išsikeltų ir siektų veiksmingų ir pozityvių tikslų, jaustų ir rodytų empatiškumą, kurtų ir palaikytų pozityvius santykius, priimtų atsakingus sprendimus.

Socialiniai ir emociniai įgūdžiai yra esminiai, jie padeda klestėti, rasti savo vietą mokykloje ir gyvenime. SEU sumažina emocinę įtampą, sukoncentruoja, sutelkia jaunus žmones, kad jie galėtų įsisavinti akademinę medžiagą, todėl pažanga ir pasiekimai kyla ir gerėja eksponentiniu greičiu. SEU programos turi tapti mokyklos savastimi, ugdymo proceso dalimi. Svarbu, kad patys mokytojai pažintų savo asmenybę, galėtų taikyti tai, apie ką kalbama.

Marko Breketo iš Jeilio universiteto knygoje „Leidimas jausti“ rašoma, kad jei atskiriame jausmus nuo išsilavinimo, mokymosi procesas nevyksta. Daug tyrimų rodo, kad SEU metodikų integravimas į mokymo procesą pagerina mokymosi veiksmingumą: gerėja požiūris į save ir kitus, mokyklą, mažiau emocinių problemų, streso ir pan., baigę mokyklą mokiniai nepakliūna į įkalinimo įstaigas, turi mažiau reikalų su policija. Jei darželyje vaikai įgyja šių gebėjimų ir kompetencijų, jiems suaugus padidėja tikimybė įsidarbinti, palyginti su tais, kurie vaikystėje šių įgūdžių neugdė. SEU turi vykti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų – šeimose, bendruomenėse ir pan.

 

Kaip padėti ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius taikant CASEL programą:

  • pirmiausia reikia visoje mokykloje sukurti pagrindą – aplinka turi skatinti SEU, bendruomenė – žinoti, kad vykdoma programa yra jos pasirinkimas;
  • stiprinti suaugusiųjų SEU, kad jie taptų socialiai ir emociškai stipresni;
  • pateikti informaciją mokiniams taip, kad ji būtų patraukli;
  • įvertinti tai, kas daroma, kad būtų suprantama nauda;
  • SEU vyksta per visų dalykų pamokas.

 

Mokykloje turi būti SEU komanda, visi mokyklos darbuotojai – žinoti, kas yra SEU, kad būtų bendrai priimta vizija, kurią visi bendruomenės nariai supranta, žino, kodėl ir ką reikia daryti. Tada reikia formuoti tikslus ir kurti planą, kad visa mokykla jo laikytųsi, įsitrauktų. Ekspertė pateikė vienos mokyklos bendruomenės pavyzdį – metus kurtą vizijos tekstą: „Mokyklos bendruomenė bendromis jėgomis siekia akademinės ir socialinės sėkmės, kad ją patirtų visi besimokantieji, kad mokiniai dirbtų bendradarbiaudami, gebėtų ir grupėse, ir pavieniui rasti sprendimus.“ Šis tekstas matomas ant sienos, mokiniai dalyvavo jį kuriant. Taip pat mokykloje ant sienų atsiduria įvairios žinutės – rašteliai, paveikslėliai. „Pažadu: rūpinsiuosi tavimi, mokytis bus smagu, tau patiks būti mokykloje“, „Pažadu, kad skaitysiu ir rašysiu geriau, tapsiu rūpestingu, nuoširdžiu žmogumi“ – ir mokiniai, ir mokytojai rašo tokias žinutes, taip sukuria mokyklos aplinką, kuri skatina SEU.

 

Suaugę žmonės, kurie atpažįsta savo emocijas, gali jas reikšti, įvardyti, patys bus sveikesni, tuo sveikesnė bus ir jaunoji bendruomenė, nes mokiniai kaip veidrodžiai atspindi pedagogus ir jų emocijas. Mokytojai, kurie moka valdyti emocijas, rečiau patiria perdegimą, mokyklų vadovai, turintys stiprias SEU kompetencijas, sukuria geresnį kolektyvą, saugesnę atmosferą. Šių įgūdžių ugdymas trunka visą gyvenimą. Personalas turi jaustis komanda – kalbėtis, diskutuoti apie SEU. Reikalinga klasės aplinka, kuri būtų saugi ir palaikanti, aiškios instrukcijos ir metodikos, svarbu integruoti SEU į akademinio turinio dėstymą. „Strategijos, kurias naudojame kurdami aplinką, tinkamą jaunuoliui mokytis, yra šios: bendruomenės kūrimas, grupavimo strategijos (partneris iš kairės, iš dešinės, 5–6 žmonės, su kuriais šiandien dar nebendravo, ir kiti kūrybiški grupavimo metodai), bendri susitarimai, kai kartu nusprendžiame, kaip dirbsime, kad mums sektųsi kaip grupei, įvairios veiklos ir praktikos rate, kai visi matome ir girdime vieni kitus, galbūt pažįstamos yra ir atpalaidavimo praktikos, refleksija pamokos pabaigoje. Ugdykime jauną žmogų kaip visumą, kad jis būtų empatiškas, turėtų žinių, SEU programomis kiekvienas vaikas gali rodyti pažangą, būti žmogumi.“

Tarptautinio tyrimo rezultatai

Dr. Markusas Talvio iš Helsinkio universiteto Švietimo mokslų fakulteto (Suomija) aptarė tarptautinio tyrimo „Learning to Be“ rezultatus ir išvadas – buvo tiriama, ar pagerėjo mokinių, mokytojų kompetencijos. Gauti duomenys iš 5 šalių (Lietuvoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Italijoje ir Ispanijoje) – mokinių ir mokytojų iš tų grupių, kurių mokytojai ir mokiniai mokėsi socialinio ugdymo, ir tų, kurie nesimokė. Jie turėjo pildyti klausimynus, kaip jautėsi prieš pradedant SEU ir po 6 mėnesių. Mokytojų grupėje per tą laikotarpį pokyčių nepastebėta. „Buvome sutrikę, nes manėme, kad tie mokymai padės pedagogams pasikeisti. Manau, tokie rezultatai rodo, kad tai gana sudėtingas procesas: jei mokytojas 1,5 dienos dalyvauja kursuose, negalima daryti prielaidos, kad jis iškart pasikeis. Kartais ir pusės metų neužtenka, kad pedagogas pakeistų anksčiau naudotą metodiką“, – paaiškino M. Talvio. Tai aiški žinia tiems, kurie moko būsimus mokytojus ir rūpinasi pedagogų kvalifikacija. Mokinių atsakymai skirtingose šalyse buvo labai įvairūs. Dažniausiai pokyčiai išryškėdavo jaunesnių klasių mokinių atsakymuose (pavyzdžiui, klausimuose apie savimonę, taip pat šioje amžiaus grupėje buvo naudingesnė intervencija), o vyresnių mokinių klausimynų rezultatai nereikšmingai krisdavo žemyn. Tų grupių, kurios SEU nedalyvavo, mokinių rezultatai krito.

Kai kuriems mokytojams buvo sunku įgytą teoriją pritaikyti praktikoje.

Lietuvos situacija

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič pristatė SEU situaciją Lietuvoje: „Jau daktarė Meilė Lukšienė yra rašiusi, kad vaikus turime ugdyti holistiškai, ne tik siekti akademinių žinių, bet ir pabrėžti dvasinius, emocinius dalykus. Sprendžiant pagal PISA tyrimo rezultatus, mūsų vaikai turi baimę klysti, kuri koreliuoja su pasiekimais.“ Įdomius duomenis pateikia skaitymo gebėjimų ir patyčių santykis – Lietuvos mokyklų, kurių mokiniai dažniausiai patiria patyčias, rezultatai net 75 taškais žemesni, nors patyčių prevencijos programų vykdoma nemažai.

Kaip SEU atsispindi ugdymo turinyje? Apie tai kalbama dorinio ugdymo pamokose, prevencinių programų turinyje, įgyvendinamoje Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programoje, kuri apima fizinę ir emocinę sveikatą. Apie šiuos dalykus rašoma tarptautiniuose ir nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose: Vaiko teisių konvencijoje, Švietimo strategijoje, Pažangos strategijoje, Europos tarybos rekomendacijos kreipia dėmesį į aplinką, reikalingą jaunam žmogui ugdyti. Bendrosiose programose atsirado bendrosios ir dalykinės kompetencijos, Geros mokyklos koncepcija kryptingai kreipia tų dalykų, apie kuriuos kalbame, link, atsiranda asmenybės ūgties terminas. Švietimo įstatymo pataisos įpareigoja mokytojus kelti kvalifikaciją, mokyklose vykdomos programos iš ES struktūrinės paramos turi būti kiekvienoje mokykloje. Taigi matoma pažanga, dirbama ta kryptimi. Įgyvendinant ugdymo turinio atnaujinimo veiklas bus vykdomas ne tik mokytojų, bet ir vadovų kvalifikacijos kėlimas.

 

Konferenciją organizavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei VšĮ „Socialinio ir emocinio ugdymo institutas“, įgyvendindami Europos švietimo politikos bandymų projektą „Learning to Be“.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.