Smulkiosios motorikos lavinimo ir teatrinių žaidimų dermė priešmokyklinukų ugdyme

Audronė Mališkienė
,
Klaipėdos Vitės progimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė

„Nelaukime kol vaikai taps tokie, kokių norime mes. Padėkime jiems tapti savimi.“ Janušas Korčakas

 

Tam, kad vaikas nuosekliai galėtų suvokti jį supančio pasaulio harmoniją visais jutimais, taptų jautrus, pastabus, dėmesingas, smalsus ir gailestingas žmonėms, būtina užtikrinti dvi sąlygas:

  • vaikas minėtoms savybėms įgyti turi gebėti tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti, išlaikyti dėmesį ugdomojo proceso metu, o taip pat pasižymėti tvaria ilgalaike atmintimi;
  • priešmokyklinio ugdymo mokytojas turi įgyvendinti vieną iš pagrindinių jam priskiriamų vaidmenų – tapti vaiko ugdymosi partneriu.

 

Mokslininkų įrodyta (I. Kantas), kad vaikų smulkiosios motorikos lavinimas padeda vaikams lengviau ir greičiau įsiminti žodines užduotis, ugdo jų susikaupimą, kantrybę, pastabumą, taip pat padeda sumažinti protinį nuovargį. Kita vertus, teatrinių žaidimų taikymas ugdomojoje veikloje skatina vaikų kūrybiškumą, moko juos tinkamai reikšti emocijas ir spręsti kylančias problemas. Tiek nuosekli smulkiosios motorikos lavinimo programa, tiek teatrinių žaidimų taikymo ugdomojoje veikloje programa padeda priešmokyklinio ugdymo mokytojui tapti vaiko ugdymosi partneriu. Tačiau atskiras abiejų programų įgyvendinimas užima sąlyginai daug laiko, dėl to sumenksta jų teikiamas efektyvumas. Skatindami Klaipėdos Vitės progimnazijos „Žiniukų“ priešmokyklinio ugdymo grupės vaikus augti savimi pasitikinčiomis ir laisvomis asmenybėmis, sukūrėme dešimties žingsnių smulkiosios motorikos lavinimo teatriniais žaidimais metodiką, kurioje žaidimus išdėstėme nuosekliai sunkėjančia tvarka:

  1. Riešo lavinimas: kumštinių lėlių gamyba pagal vaikų poreikius ir interesus, bendro pasakojimo kūrimas į jį įtraukiant savo sukurtus personažus.
  2. Pirštų ir riešo judesių derinimas: personažų kūrimas pagal vaikų pageidavimus ant rankos akvarele ir guašu.
  3. Nykščio izoliuotų judesių lavinimas: akvarele ir guaušu ant rankų personažų kūrimas, jų minčių ir emocijų išsakymas, personažų pasirinkimas kuriant bendrą pasakojimo siužetą.
  4. Pirštų izoliuotų judesių lavinimas. Pratimai su siūlais, varstymas, pirštininių lėlių gamyba.
  5. Pirštų pratimai – veikėjų pirštams parinkimas.
  6. Pirštų pratimai – raidžių atlikimas. Užrašų spektakliams kūrimas.
  7. Meninių dekoracijų kūrimas spektakliui: atspaudavimas, aplikavimas, plastilino tempimas.
  8. Erdvinių dekoracijų kūrimas spektakliui: klijavimas, karpymas.
  9. Bandomasis spektaklio kūrimas – šešėlių teatras.
  10. Ugdomojo filmo kūrimas ir įgarsinimas, pristatymas bendraamžiams, tėvams.

Šios metodikos įgyvendinimas padėjo pasiekti tokių rezultatų: išlavėjo vaikų rankų judesių ir akių koordinacija, plaštakų ir rankų judesiai tapo tvirti ir koordinuoti; sustiprėjo vaikų savikontrolės įgūdžiai: tiek ugdomosios veiklos metu, tiek savarankiškų žaidimų metu vaikai gebėjo sukaupti ir išlaikyti dėmesį, susitarti dėl taisyklių ir sulaukti savo eilės; pagerėjo vaikų atmintis: sukauptas turtingesnis aktyvusis žodynas, mintis ir jausmus žodžiais vaikai reiškė laisvai ir nuosekliai; grupės draugai gebėjo jausti esantį scenoje draugą, jautė jo emocinę būseną ir esant reikalui laiku gelbėjo probleminėse situacijose.

 

Esu įsitikinusi, kad vaikų kūrybiškumą ir laisvumą ugdė ne atliktų užduočių rezultatas, bet ir jų atlikimo procesas. Tam tereikia vaikams pasiūlyti tinkamas priemones ir veiklas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.