Skaitymo garsiai nauda vaikui yra didesnė, nei įsivaizduojame

„Tik neverskite vaikų skaityti per prievartą“, – tėvų prašo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus Vaikų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Milda Bieliauskaitė. Antraip meilę knygoms galima nuslopinti ilgiems laikams. Su Milda kalbamės ne tik apie tai, kaip neužgesinti įgimto vaikų smalsumo, bet ir apie bibliotekoje rengiamus „Šeimadienius“, kurie vis dažniau savaitgaliais šeimas atvilioja į biblioteką.

Jeigu atsikėlę šeštadienį laužote galvą, ką šiandien su vaikais nuveikus įdomaus ir naudingo, kviečiame ateiti į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus Vaikų biblioteką. Čia šeštadieniais 12 val. vyksta „Šeimadieniai“ – nemokami užsiėmimai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kaip pasakoja bibliotekininkė Milda Bieliauskaitė, iš pradžių šie kūrybiniai užsiėmimai buvo nereguliarūs, bet pamačius, kad šeimos su vaikučiais mielai ateina į biblioteką leisti savaitgalių, nuspręsta juos daryti kiekvieną šeštadienį tuo pačiu metu. „Norime, kad šeštadienį atsikėlę ir neturintys ką veikti žmonės žinotų, jog Vaikų bibliotekoje tikrai „kažkas vyks“. Dabar jau nusistovėjo „Šeimadienių“ forma: pirmiausia būna garsiniai knygos skaitymai, o po jų – smagiosios kūrybinės dirbtuvėlės. Vaikus kviečiame susikurti šešėlių teatrą, gaminame įvairius darbelius iš popieriaus ir pan. Knygas renkamės įvairias – ir lietuvių, ir užsienio autorių. Svarbu, kad būtų lengvai skaitoma ir įdomi, nes skaitymai būna interaktyvūs, bendraujame su vaikais.“

Kodėl svarbu skaityti garsiai?

 

Pasak bibliotekininkės Mildos Bieliauskaitės, skaitymas garsiai vaikams turi daug naudos – jis veikia terapiškai, padeda kurti artimą ryšį tarp vaikų ir tėvų. Be to, lavina dėmesio sutelkimą – vaikas turi įsiklausyti ir išgirsti pasakojimą. Be abejo, tai ir kalbos lavinimas, vaiko žodyno didinimas. Kartais knygos turi labai mažai teksto ir daug iliustracijų. Vartant ir skaitant knygą, galima vaiko teirautis, ką jis mato, kokia čia spalva, didesniųjų – paprašyti atpasakoti ir pan. „Manau, kad garsinis skaitymas padeda vaikui pamilti knygą, užaugus lieka šiltas prisiminimas apie tai, kaip mama ar tėtis jam skaitė“, – įsitikinusi pašnekovė. Tačiau gal kai kurie tėvai nedrįsta skaityti savo vaikams balsu, manydami, kad jų balsas negražus ar jie nemoka raiškiai skaityti? „Man atrodo, kad nėra pasaulyje tokių vaikų, kuriems jų tėvų balsas būtų negražus. Nebūtina skaityti išraiškingai kaip profesionaliam aktoriui, užtenka tiesiog pasikviesti vaiką į lovą ir drauge pavartyti knygą, apžiūrėti paveikslėlius, paskaityti. Vaikui tai suteikia saugumo jausmą, tėčiui ir mamai irgi gera atsipalaiduoti nuo darbų bei kasdienybės.“

 

Specialistė įsitikinusi, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai neturi neigiamo santykio su knyga, greičiausiai jis atsiranda vėlesnėse klasėse, atsiradus privalomosios literatūros sąrašui. „Skaitymus bibliotekoje stengiamės paversti žaidimu. Daug knygų šiais laikais pypsi, yra interaktyvios ir įdomios. Norime vaikui parodyti, kad net jei nemėgsti skaityti, iš knygos galima sukurti vaidinimą su teatriuku. Arba išlankstyti popierinį monstriuką – knygos veikėją“, – sako Milda.

Kokio amžiaus vaikams skiriama?

 

„Šeimadienių“ anotacijoje rašoma, kad užsiėmimai skiriami vaikams nuo trejų iki septynerių metų, tačiau bibliotekininkė pastebi, kad jie patinka ir pradinukams. Būna, kad su mažesniais broliais ar seserimis ateina ir vyresni vaikai, jie taip pat įsitraukia į veiklas, tad griežto amžiaus ribojimo nėra. „Kai kurie užsiėmimai įdomesni jaunesniems, kiti – vyresniems vaikams. Štai šešėlių teatrą įdomiau kurti vyresniems vaikams, mažesniems patinka jį žiūrėti. Būna, kad į dirbtuves aktyviai įsitraukia ir mamos su tėčiais. Kartą, kai per užsiėmimus darėme skirtukus knygoms, vienai mamai taip patiko, kad ji klausė: „O galiu dar vieną pasidaryti?“ Aš pirmiausia išsirenku rankdarbį, jis ir padiktuoja, kokią knygą galėčiau tą dieną skaityti, o kolegė Viktorija daro atvirkščiai – pirmiausia išsirenka knygą, o tada kyla idėjų, ką kurs“, – pasakoja  bibliotekininkė.

 

Paprastai „Šeimadieniuose“ dalyvauja 10–12 vaikų. Tai optimalus skaičius, kai nėra didelio šurmulio, visi patogiai įsitaiso salytėje „Po skliautu“. Trunka jie valandą–pusantros. Jei vaikui labai patinka ir jis nori pasigaminti šešis monstriukus vietoje vieno, užtruks ilgiau. Į „Šeimadienius“ prašoma registruotis iš anksto el. p. vaikai@amb.lt.

Bibliotekininkė Milda sako, kad tėvai, ypač atėję su mažesniais vaikais, mielai dalyvauja užsiėmimuose – lanksto, klijuoja, piešia. Būna, kad vyresnius vaikus palieka vienus, o patys eina tuo metu išgerti arbatos ar paskaityti bibliotekoje knygą. Kai kurie „Šeimadienių“ dalyviai apskritai pirmą kartą ateina į biblioteką, tad po užsiėmimo jie dar išsirenka knygų, kurias parsineš namo – tampa naujais skaitytojais.

 

Bibliotekoje su vaikais

 

Pirmą kartą atėjus į biblioteką su vaiku, tėvams kyla klausimas, kaip tinkamai elgtis – leisti vaikui rinktis ir imti knygas pačiam ar padėti jam pasiūlant tam tikras knygas? Milda Bieliauskaitė sako: „Manau, kad nėra vieno teisingo atsakymo, nes vaikai skirtingi. Vieni net ir būdami labai maži jau tiksliai žino, ko nori. Pavyzdžiui, knygų apie traukinius ir neįsiūlysi apie automobilius. Būna, kad tėvai su vaiku aptaria tam tikras temas, kurios aktualios tuo metu, ir bibliotekoje ieško knygų būtent ta tema. Visada geriausia rinktis kartu knygas. Galima rasti kompromisą – paimti dvi knygas apie traukinius ir vieną apie Muminuką. Versti vaikų skaityti negalima. Kas kartą, kai išgirstu klausimą „Kaip priversti vaiką skaityti?“, atsakau, kad neverstų jokiais būdais. Jeigu vaikas prievarta bus verčiamas, jis visą gyvenimą nemėgs skaityti. Geriau dvejus metus tegul neskaito, tada gal vėl pamėgs.“

 

Pašnekovė džiaugiasi, kad vis daugiau tėvų su vaikais užsuka į biblioteką. Įvaizdis, kad bibliotekoje vaikštoma tik ant pirštų galų tarp dulkinų lentynų, yra pasenęs ir seniai neatitinka realybės. Biblioteka šiandien yra atvira ir draugiška erdvė, čia skamba vaikų juokas, užsukama nebūtinai skaityti knygų, bet ir pažaisti, pabūti, pabendrauti. „Mano tėtis juokauja, kad anksčiau būdavo taip – „ateini į biblioteką ir kuo greičiau išeini, kad nepamatytų pikta bibliotekininkė“. Kas turi tokių nuostatų, pats laikas ateiti pas mus, kad pasikeistų požiūris“, – šypsosi Milda Bieliauskaitė.

Kas? Kur? Kada?

 

Lapkričio 16 d. „Šeimadienyje“ bus skaitoma B. Alemagnos knyga „Liūtas Paryžiuje“ ir vyks liūtukų dirbtuvėlės, lapkričio 23 d. skaitysime A. Noll knygą „Man reikia baubo“, paskui vyks baubų portretų dirbtuvėlės, na, o lapkričio 30 d. bus skaitoma R. Scottono knyga „Katinėlis Juodis. Krisk, sniegeli“ ir vyks erdvinių atviručių dirbtuvėlės.