Šiuolaikiškas būdas mokytis lenkų kalbos

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytojos doc. dr. Irena Masoit ir doc. dr. Barbara Dvilevič dalyvauja „Erasmus+“ projekte „Polish online“. Jo tikslas – sukurti interaktyvią elektroninę lenkų kalbos mokymosi svetainę polski.info, kuri bus prieinama 9 kalbomis (tarp jų ir lietuvių). Projekte dalyvauja šešios šalys, dalykine puse rūpinasi (rengia pamokas, dialogus, užduotis, gramatikos vadovą) Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Ostravos universitetas ir Krokuvos pedagoginis universitetas, kuriems atstovauja po 2–3 dėstytojus, techninę dalį kuria trys įmonės iš Vokietijos, Slovėnijos ir Slovakijos, turinčios didelę bendradarbiavimo ir užsienio kalbų mokymosi svetainių kūrimo patirtį, sukūrusios russky.info, deutsch.info ir kitas svetaines, viena iš jų skirta esperanto kalbai. Projektą kuruoja Krokuvos pedagoginis universitetas, dėstytojų užduotis – įrašinėti dialogus, tikrinti galutinį pamokų variantą, jie atsakingi už temas, susijusias su visuomeninėmis, kultūrinėmis aktualijomis, pavyzdžiui, kaip nueiti į kokią nors įstaigą, tvarkyti dokumentus, o Lietuvos ir Čekijos atstovai rengia kasdieniškesnes pamokas apie orą, apsilankymą restorane, ligas ir pan. Apie šį projektą „Švietimo naujienoms“ pasakojo doc. dr. Irena Masoit.

Pašnekovė turi panašaus darbo patirties – kūrė skaitmenines priemones mokiniams, kurie mokosi mokyklose lenkų mokomąja kalba. Kartu su kolegomis sukurdavo ir parengdavo užduotis, o programuotojai sakydavo, kad techniškai tų dalykų įgyvendinti nepavyks, tekdavo užduotis keisti, todėl I. Masoit džiaugiasi, kad šiuo atveju dėstytojams buvo pateiktos standartinės užduotys ir šablonai, iš kurių galima rinktis, taigi kūrėjai žino, kad kiekviena užduotis tiks, tai leidžia dirbti kur kas veiksmingiau.

Mokymosi svetainėje bus pradedantiesiems skirti A1 ir A2 lygio kursai po 21 pamoką, skirti mokytis papildomai, savarankiškai. Kiekvienoje pamokoje bus įtvirtinamos ankstesnių pamokų žinios, nors galima mokytis ir atskirai, pagal norimą temą, nes pamokose bus nuoroda į gramatinį vadovą su teorine medžiaga. Rengėjai, atsakingi už techninę dalį, numato sukurti socialinį tinklą, čia vartotojai galės bendrauti tarpusavyje, komentuoti, klausti, taip įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje.

 

Projekto pradžioje buvo atlikta apklausa, domėtasi, kur ir kaip mokoma lenkų kalbos. Tą daryti galima formaliai ir neformaliai. Formalusis mokymosi būdas naudojamas mokymo įstaigose, mokyklose, nors yra parengta ir atnaujinta programa, kaip pasirenkamąjį dalyką galima pasirinkti mokyklose lietuvių arba rusų mokomąja kalba, bet mokiniai ją renkasi retai, pagrindinės to priežastys – tai specialistų, ugdymui skiriamų valandų, mokymo priemonių stoka, nepopuliarumas. Universitetuose lenkų kalba po truputį išstumiama, lieka tik kaip pasirenkamasis dalykas ir turi konkuruoti su populiaresnėmis kalbomis, pasirenkama retai, kaip privalomo dalyko Vilniuje lenkų kalbos mokosi Vilniaus dailės akademijos dailėtyros, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto studentai bei Vilniaus kunigų seminarijoje būsimieji kunigai, kurie dirbs Vilniaus arkivyskupijoje.

 

Vilniaus universiteto kalbininkai 2007–2009 m. vykdė projektą „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“, per kurį atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lenkų kalba pagal reikalingumą, apklaustųjų nuomone, buvo 5–6 vietoje po anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų. Vėliausi tyrimai, 2014 m. vykdyti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų, dar labiau nepalankūs lenkų kalbai – susidomėjimas dar mažesnis, ją lenkia norvegų ir kitos kalbos. Tokius pokyčius diktuoja darbo rinka – lietuviai mokosi šių kalbų norėdami emigruoti ar dirbti užsienio įmonėse Lietuvoje. Tokie rezultatai kiek stebina, nes lietuvių ir lenkų bendradarbiavimas ekonominėje srityje gal nėra itin intensyvus, bet vis tiek vyksta, o susidomėjimas lenkų kalba nėra didelis. Labiausiai paplitęs lenkų kalbos mokymosi būdas – neformalusis, vyksta daug kursų, juos organizuoja kalbų mokyklos, Lenkijos institutas kiekvieną pusmetį turi po kelias grupes. Studijas baigę, dirbantys žmonės labiau domisi lenkų kalba, mato, kad Lietuvos darbo rinkoje ji gali būti naudinga. Manoma, kad ir ši svetainė labiausiai pasitarnaus žmonėms, kuriems ši kalba bus reikalinga profesinėje veikloje. Per apklausą žmonės nurodė tokius pasirinkimo mokytis lenkų kalbos motyvus: kultūrinį (dėstytojos nuomone, jis atspindi studentų nuomonę, nes jie mėgsta mokytis naujų kalbų), profesinį ir komunikacinį – kai draugas, pažįstamas, šeimos narys kalba šia kalba arba žmogus, jo tėvai gyvena netoli pasienio, vyksta į Lenkiją ir nori išmokti lenkų kalbos pagrindų. Apklausos dalyvių buvo klausiama, kokiam mokymosi būdui teikia pirmenybę – auditoriniam, virtualiam ar abiejų šių derinimui. Auditorinį pasirinko jauni žmonės (nors buvo manyta, kad jiems priimtiniau mokytis virtualioje aplinkoje), nedaug apklaustųjų mieliau mokytųsi internete, mišrų būdą daugiausia pasirinko vyresni žmonės.

 

Lenkų kalba – svarbiausia slavų kalba Europos Sąjungoje. Iki šiol nebuvo jokios interneto svetainės ar mobiliosios programėlės, kur būtų galima lietuviškai mokytis lenkų kalbos. Per apklausą projekto dalyviai sužinojo, kad lietuviai naudodavosi tokiomis programėlėmis anglų arba rusų kalbomis. I. Masoit apibūdino Lietuvos situaciją: „Apskritai žodynų ir vadovėlių pasiūla labai ribota: turime po vieną lenkų-lietuvių ir lietuvių-lenkų kalbų žodyną, nėra specializuotų žodynų. Yra vienas internetinis žodynas, vienas vadovėlis su lietuviškais komentarais pradedantiesiems „Lenkų kalba per 4 savaites“, pažengusiems skirtas mokomasis teminis lenkų-lietuvių žodynas, išleistas 2007 m. Todėl manome, kad lenkų kalbos mokymosi svetainės, pritaikytos lietuvių vartotojams, kūrimas yra svarbus dalykas. Svetainė bus įdiegta maždaug po metų (projekte numatytas laikas yra 2020 m. rugpjūčio mėnuo), o vykdyti projektą pradėjome 2017 m. rugsėjį.“

 

Paklausta apie projekto tęstinumą, dėstytoja neslepia, kad Švietimo akademijos darbuotojai svajoja apie B lygį, o ypač tuo suinteresuoti čekų kolegos, nes abi kalbos panašios, pasienyje gyvenantys žmonės lenkų kalbos pagrindus jau turi, todėl yra didesnis aukštesnių lygių poreikis, bet neaišku, ką nuspręs visa komanda ir ar rems Europos Sąjunga. Dabar bendrijos politika yra tokia, kad svarbiausia suteikti kalbos pagrindus, vėliau žmogus skaitydamas ir bendraudamas gali mokytis savarankiškai. „Manoma, kad nebūtina visų kalbų mokėti gerai, pakanka pagrindinių kompetencijų, kurios padeda bendrauti. Jeigu nemokame gerai vienos kalbos, galime remtis kita, kurią mokame geriau. Taip dabar suprantama daugiakalbystė“, – paaiškino I. Masoit.

 

Apsilankyti svetainėje polski.info galima jau dabar – nors pamokos dar tik kuriamos, čia rasite informacijos apie projektą ir būsimas svetainės galimybes: joje bus garso ir vaizdo įrašai, žodynas su žodžių tarimo įrašais ir kt. Socialiniame tinkle „Facebook“ veikia puslapis polski.info, kur skelbiama įvairi informacija, lengvos užduotys, pateikiami klausimai lenkų ir anglų kalbomis, reikia atspėti žodžius, kurių skiemenys supainioti, ar trūkstamas raides.

 

„Švietimo naujienos“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *