Siūloma pertvarkyti profesinio mokymo įstaigų tinklą

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia gerinti profesinio mokymo kokybę, teikia siūlymus dėl profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos ir kviečia mokyklų bendruomenes, savivaldybes, socialinius partnerius aktyviai juos svarstyti.

„Mūsų tikslas – kiekvienam mokiniui sudaryti geresnes bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo galimybes efektyviausiai panaudojant esamus išteklius. Tad skatiname mokyklų bendruomenes ir savivaldybes bendradarbiauti kartu kuriant mūsų šalies regionų poreikius geriausiai atitinkančius sprendimus. Kai kurios profesinės mokyklos yra nedidelės, todėl daugėja iššūkių. Šalia jų įsikūrusios gimnazijos, ir regionuose tarp šių dviejų ugdymo įstaigų atsiranda konkurencija dėl vaikų, nulemianti mokyklos finansinę padėtį ar net išlikimą. Tokia konkurencija kenksminga, pamirštama, kad svarbiausi yra mokiniai. Profesinės mokyklos su bendrojo lavinimo mokyklomis per jungtinės veiklos sutartį gali pasidalyti veiklomis – technologinės programos gali būti vykdomos profesinėse mokyklose, o bendrojo ugdymo – bendrojo lavinimo mokyklose. Taip skirdami tas pačias lėšas gautume didesnį efektą“, – sako ministras Algirdas Monkevičius.

 

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Arūno Plikšnio, pertvarkant profesinių mokyklų tinklą ketinama gerinti profesinio mokymo kokybę sudarant mokiniams palankesnes sąlygas mokytis, įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją, plėsti profesinio mokymo programų pasirinkimą ir neformaliojo profesinio mokymo pasiūlą, kai nėra suteikiama diplomu patvirtinama kvalifikacija, tik tam tikri specifiniai profesiniai įgūdžiai.

„Svarbu, kad profesinio mokymo įstaigos atspindėtų darbdavių ir besimokančiųjų lūkesčius, kad kuo daugiau baigusiųjų įsidarbintų pagal įgytą profesiją. Siekiame sutelkti išteklius ir pasiūlyti įvairesnių, lankstesnių mokymo formų. Keičiantis demografinei situacijai, darbo rinkai, besimokančiųjų poreikiams – profesinis mokymas privalo juos tenkinti“, – įsitikinęs viceministras A. Plikšnys. Ministerijos parengtame profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatoma, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje veiks 56 profesinio mokymo įstaigos (šiuo metu jų yra 61).

 

Tris profesinio mokymo įstaigas numatoma reorganizuoti prijungimo būdu: Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklą siūloma prijungti prie Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklą – prie Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą – prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos.

„Prijungiamos mokyklos veiktų kaip didesnių įstaigų skyriai, gautų iš jų pastiprinimą, tai sudarytų sąlygas koreguoti mokymo programas, plėsti jų pasiūlą“, – paaiškina A. Plikšnys.

Dar dvi profesinio mokymo įstaigas siūloma reorganizuoti į vieną: Klaipėdos laivininkų mokyklą numatoma sujungti su Klaipėdos laivų  statybos ir remonto mokykla įkuriant Jūrų profilio specialistų rengimo centrą. Alytaus profesinio rengimo ir Telšių regioniniame profesinio mokymo centruose siūloma įkurti suaugusiųjų švietimo skyrius, viešosios įstaigos Elektrėnų profesinio mokymo centro Aukštadvario skyrių – likviduoti.

Jono Kriščiūno nuotr.

Mažose vietovėse veikiančius profesinio mokymo įstaigų padalinius siūloma pertvarkyti į bendrojo ugdymo mokyklų profesinio mokymo skyrius arba sujungti jų pajėgas su bendrojo ugdymo mokyklomis pasirašant jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams teiktų bendrąjį ugdymą, o profesinio mokymo įstaigos mokytų profesijos. Jungtinės veiklos sutarčių sudarymas dėl bendrojo ugdymo programos įgyvendinimo siūlomas Daugų technologijos ir verslo mokyklai, Smalininkų technologijų ir verslo mokyklai, Veisiejų technologijos ir verslo mokyklai. Varėnos, Raseinių technologijos ir verslo mokykloms, Skuodo amatų ir paslaugų mokyklai, Vilkijos žemės ūkio mokyklai siūlomos dvi alternatyvos: sudaryti sutartis dėl bendrojo ugdymo programos įgyvendinimo su gimnazijomis arba su jomis susijungti. Viceministras pateikė konkretų pavyzdį: Veisiejuose 4–6 devintokai mokosi profesinėje mokykloje, o 8 jų bendraamžiai –už kelių šimtų metrų esančioje gimnazijoje, todėl optimalu būtų tokias mažas klases sujungti. Dažnai mokiniai iš gimnazijų nenori eiti į profesines mokyklas dėl žemesnio bendrojo ugdymo dalykų mokymo lygio, todėl bendradarbiavimas ar susijungimas su gimnazijomis jį sustiprintų. Be to, mažėjant mokinių skaičiui nenorima laukti, kol profesinėje mokykloje nebeliks mokinių ir reikės ją uždaryti.

 

„Esminis dalykas – kad mokyklų tinklo pertvarka mažins konkurenciją tarp bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo, nes abi sritis vienija bendras visos švietimo sistemos tikslas – sukurti mokiniui kuo geresnes sąlygas įgyti ir bendrojo ugdymo, ir profesinių kompetencijų. Džiugina tai, kad mažuose miesteliuose profesinės mokyklos neuždaromos, jaunimas turi galimybę likti ten, įgyti kvalifikaciją, patenkinti vietos darbo rinkos poreikius“, – sako Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė.

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus pabrėžia, kad profesinis mokymas svarbus regionams – jei regione nebeliks profesinės mokyklos, nebebus jaunų žmonių, kurie galės dirbti regionui reikalingose įmonėse, ūkiuose, regionai bus pasmerkti žlugti.

 

Siekiant, kad profesinio mokymo pasiūla atitiktų darbo rinkos paklausą, vyksta nuosekli profesinio mokymo įstaigų pertvarka: 2016 m. Lietuvoje veikė 73 profesinės mokyklos, 2019 m. – 61 profesinio mokymo įstaiga.

Pertvarkant profesinį mokymą parengtas ir įgyvendinamas valstybinių profesinio mokymo įstaigų tinklo vystymo planas. Jame numatomas racionalesnis materialinių ir finansinių išteklių naudojimas, optimalus mokyklų išdėstymas ir darbdavių lūkesčius atitinkantis darbuotojų rengimas. Tinklo vystymo plane taip pat numatyta, kokio turinio profesinio mokymo paslaugas turėtų teikti profesinio mokymo įstaigos, kad mokymo programos nesidubliuotų.

 

Ministerijos siūlomas pertvarkos projektas bus paskelbtas sausio 31 d. Mokyklų bendruomenių, savivaldybių ir kitų socialinių partnerių reakcijų į pateiktus pasiūlymus ministerija lauks mėnesį nuo projekto paskelbimo, vėliau bus rengiami ir skelbiami ministro įsakymai, o iki rugpjūčio 31 d. vykdomos kitos su profesinių mokyklų reorganizavimu susijusios procedūros.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Danguolė

    „Veisiejuose 4–6 devintokai mokosi profesinėje mokykloje, o 8 jų bendraamžiai –už kelių šimtų metrų esančioje gimnazijoje, todėl optimalu būtų tokias mažas klases sujungti. Dažnai mokiniai iš gimnazijų nenori eiti į profesines mokyklas dėl žemesnio bendrojo ugdymo dalykų mokymo lygio, todėl bendradarbiavimas ar susijungimas su gimnazijomis jį sustiprintų”..

    Faktas neatitinka tikrovės. Mokinių mokosi daugiau. O kas nustatė, kad profesinėse mokyklose žemesnis bendrojo ugdymo dalykų mokymo lygis, jei tie patys mokytojai dirba ir gimnazijose?