Šiaurės šalių sėkmės pavyzdys: mokykime vaikus to, ko jiems išties reikės rytoj

Kas trejus metus skelbiamame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautiniame penkiolikmečių tyrime (angl. Programme for International Student Assessment, PISA) Suomija sulaukia itin aukštų įvertinimų. Puikiais rezultatais išsiskiria ir Danija, Norvegija bei Estija, kurios ugdymo sistema artima Šiaurės šalių. Visose šiose šalyse tikima, kad prasminga mokytis to, kas padės greičiau prisitaikyti kintančiame pasaulyje. Ką reikėtų žinoti ir kokiems gebėjimams bei kompetencijoms skirti dėmesį, Jums pataria Šiaurės licėjaus Kaune ugdymo vadovė Rūta Kuodienė ir pradinio ugdymo vadovėlių autorė, mokytoja ekspertė Jolanta Žvirblienė.

Šiaurės šalių patirtis

 

„Man labai patiko Helsinkio pradinio ugdymo skyriaus vadovės Marjo Kyllönen žodžiai, pasakyti prieš dvejus metus vykusioje švietimo konferencijoje Lietuvoje: Suomijoje mes norime būti ta šalimi, kurioje visi mėgsta mokytis. Mokymasis yra prasmingas, aktyvus ir linksmas“, – pastebi Rūta Kuodienė.

Šiaurietiško ugdymo naratyvas yra grindžiamas tokiais principais: dėmesys prasmingam mokymuisi ir visa apimančioms kompetencijoms, mokinių įsitraukimo ir aktyvaus mokymosi skatinimas, socialinių įgūdžių ir bendradarbiavimo stiprinimas, mokymosi ir realaus gyvenimo reiškinių susiejimas. „Šių principų ir metodikų visuma padeda vaikams lavinti kritinį mąstymą, gebėti priimti sprendimus, darniai veikti bendruomenėje“, – teigia Šiaurės licėjaus Kaune ugdymo vadovė.

Suomijoje įgyvendinant naują ugdymo programą, pagrįstą XXI a. holistiniais įgūdžiais, buvo pakeista esminė ugdymo strategijų formavimo ašis ir klausimą „ką mokytis?“ pakeitė „kaip mokytis?“.

Žinios ar kompetencijos?

 

„Šiuolaikinio ugdymo esmė yra nebe faktinių žinių kaupimas, o mokinių asmenybės ugdymas, jo paties aktyvus, sąmoningas mokymasis, siekiant išsiugdyti gyvenimui svarbių ir reikalingų kompetencijų paketą“, – sako R. Kuodienė.

Visi puikiai žinome, kad mokymasis nesibaigia pabaigus vidurinę mokyklą ar universitetą. Itin dideliu greičiu kintantis pasaulis priverčia mus mokytis visą gyvenimą. „Tad išmokyti vaikus mokytis labai svarbu. Jau nuo pirmų dienų turime ugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją. Tik savarankiškas, gebantis planuoti savo laiką, už savo mokymąsi atsakingas žmogus gebės kelti ir pasiekti mokymosi tikslus, suvokti mokymosi visą gyvenimą svarbą“, – paaiškina Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo mokytoja Jolanta Žvirblienė.

 

Jau dabar mes, suaugusieji, suprantame, koks svarbus yra ir kūrybiškumo gebėjimas. Tik žmogus, gebantis naujai pritaikyti turimą informaciją, kelti naujas idėjas ir jas realizuoti, bus konkurencingas ateities darbo rinkoje. „Mokydamiesi būti iniciatyvūs, drąsūs, kūrybingi, nebijodami rizikuoti ir klysti, ateityje turės dideles perspektyvas. Šiandien mes juk net nežinome, kiek pažengs mokslas, kokios bus aktualios profesijos. Bet kūrybiškumas leis turimas žinias taikyti naujose situacijose. Pažinimo kompetencijos ugdymas augina smalsų žmogų, kuriam norisi pačiam atrasti, suprasti, perprasti naujus dalykus. Vaiko sudominimas gyvenime vykstančiais procesais prasideda būtent ankstyvajame amžiuje. Todėl patirtinis ugdymas turi būti neatsiejama ugdymo(si) dalis“, – pataria pedagogė J. Žvirblienė.

 

Net ir namuose, leisdami laiką su vaikais, galite juos nuolat mokyti, padėti atrasti naujus dalykus. Remiantis Šiaurės šalių patirtimi, svarbu atkreipti dėmesį į du principus, kurie turėtų lydėti vaikus nuolat, siekiant naują informaciją įsisavinti kokybiškai:

• aktualizavimas – tai principas, rekomenduojantis vaikui pradžioje atskleisti, kuo mokomasis dalykas yra svarbus, reikšmingas tiek visuomenei, tiek jam asmeniškai;
• kontekstualizavimas – tai principas, reikalaujantis mokomuosius dalykus pateikti mokiniui suprantamame kontekste. Taigi mokymasis turėtų būti susietas su realiomis problemomis, aktualijomis, tuo, kas svarbu konkretaus amžiaus tarpsnio mokiniams ir kas vyksta už klasės sienų. Mokymasis realiame, patraukliame kontekste aktyvina mąstymą ir didina mokymosi motyvaciją.

Svarbiausios kompetencijos

 

Iš daugybės įvairių kompetencijų svarbu išskirti pagrindines, kurioms būtų galima skirti dėmesio ne tik mokykloje, bet ir namuose, ypač per vasaros atostogas. Rekomenduojamos kompetencijos, kurias svarbiausia išsiugdyti XXI a. mokiniui:

 

• Kritinis mąstymas

Kritiškai mąstantis žmogus sugeba suplanuoti strategiją, kaip gauti informacijos, kurios trūksta sprendžiant problemą, suvokia savo veiksmus ir elgesį, apsvarsto ir įvertina savo mąstymo produktyvumą. Ir nors mąstymas prasideda spontaniškai tik gimus vaikui, tačiau sąmoningas gebėjimas mąstyti turi būti ugdomas.

„Manoma, kad įgimta „vidinė kalba“ pasireiškia vaikams nuo maždaug penkerių metų, tačiau metakognityvumas t. y. visaverčių minčių pagrindas, atsiranda maždaug vienuoliktaisiais gyvenimo metais. Todėl kritinio mąstymo ugdymas pradinėse klasėse labai svarbus, nes būtent iki 11 metų ir padedami šio mąstymo pagrindai. Jau nuo pirmos klasės pradedame ugdyti gebėjimą planuoti ir kontroliuoti problemų sprendimo procesus, gebėjimą numatyti galimus rezultatus, nes šios kompetencijos neugdantys vaikai retai sustoja pagalvoti apie tai, kodėl daro tai, ką daro. Jie retai įvertina savo pastangas ir rezultatus, apmąsto savo naudojamas strategijas. Kai kurie vaikai visiškai nesupranta, ką turėtų daryti, susidūrę su problema, dažnai net nesugeba paaiškinti savo sprendimo priėmimo ar taikytos strategijos pasirinkimo priežasčių. Norime, kad mūsų mokiniai puikiai atliktų ir sudėtingas kognityvines užduotis, todėl šiai kompetencijai Šiaurės licėjuje skiriama labai daug dėmesio“, – pastebi mokytoja ekspertė Jolanta Žvirblienė.

 

Mokytoja pataria: „Kritinį mąstymą galima ugdyti ir namuose. Kuo dažniau užduokite vaikui klausimą „kodėl?“: „Kodėl nevalgai daržovių?“, „Kodėl būtent taip nuspalvinai namą?“, „Kodėl tavo lėlytė šiandien aprengta šita suknele?“ ir t. t. Net ir bežaidžiant vaikų galima klausti: kokios šio žaidimo taisyklės, kodėl jos tokios, koks šio žaidimo tikslas, ko jis gali išmokti žaisdamas šį žaidimą. Turint laisvą vakarą labai smagu kartu su vaikais surengti debatus. Pavyzdžiui, keli šeimos nariai vakarienei renkasi blynus, kiti – daržovių troškinį. Padiskutuokite – kodėl, tegul kartu su jumis vaikai mokosi argumentuoti savo pasirinkimus, sprendimus.“

 

• Problemų sprendimas

Ugdant šią kompetenciją vaikai išmoksta spręsti realaus gyvenimo problemas, apmąstyti ir vertinti savo patirtį. Kuo daugiau įvairių problemų ir situacijų su vaikais simuliuojame, tuo lengviau jie įpranta nebijoti atsakomybės ir sprendimo, analizuoti situaciją ir galimus sprendimo variantus, juos priimti arba atmesti.

„Tai padeda mokiniams išmokti pagrįsti savo nuomonę, ją papildyti argumentais ir konstruktyviai diskutuoti. Mokiniai tik per praktiką įgauna įgūdžių, reikalingų mokymuisi visam gyvenimui. Patarimas tėvams – vaikus įtraukti sprendžiant įvairias visai šeimai aktualias problemas: įsigyti šunį ar ne (argumentai už ir prieš, ateities projekcijos ir t. t.), vykti į kelionę ar įsigyti kokį brangų daiktą, pavyzdžiui, televizorių (išanalizuoti abu dalykus ir nuspręsti, kas šeimai svarbiau). Vaikus įtraukti kuo anksčiau, jie išmoks ne tik argumentuoti, bet ir jausis svarbiais šeimos institucijos nariais, pratinsis prisiimti atsakomybę“, – pasakoja Šiaurės licėjaus Kaune ugdymo vadovė.

 

• Bendradarbiavimas

Bendradarbiaujantys žmonės supranta, kad drauge yra stipresni, fiziškai ar protiškai pranašesni už bet kokį vieną individą. Todėl labai svarbu jau nuo mažens mokyti vaikus bendrauti ir bendradarbiauti. Rytojaus žmogui reikia dar šiandien tobulinti sugebėjimą mąstyti kartu su kitais. „Jau šiandien vaikai turi suprasti, kad mes vis labiau priklausomi vieni nuo kitų, kad mes vis jautresni aplinkinėms idėjoms. Problemos šiais laikais tapo tokios sudėtingos, kad negalėtume jų išspręsti individualiai. Nė vienas žmogus vienas pats neturi priėjimo prie absoliučiai visos reikalingos informacijos ir galimybės apsvarstyti tiek alternatyvų, kiek gali grupė“, – pastebi pedagogė J. Žvirblienė.

 

Kasdienis darbas ir mokymasis grupėje ugdo vaikų sugebėjimą argumentuoti idėjas ir išbandyti problemos sprendimo strategijas su kitais. Taip pat išmokstama priimti kritišką grįžtamąjį ryšį. Taip bendradarbiaudama tobulėja ne tik grupė, bet ir kiekvienas jos narys atskirai. „Klausymas, bendro sprendimo paieškos, idėjos atsisakymas dėl geresnės idėjos, empatija, užuojauta, lyderystė grupėje, žinojimas, kaip paremti grupės idėjas, altruizmas – visos šios savybės būdingos tik bendradarbiaujantiems žmonėms.

Bendradarbiavimo kompetenciją puikiai galima ugdyti ir namuose. Reikia tik atrasti laiko bendroms veikloms, kuo anksčiau vaikus įtraukti į šeimos reikalų (pavyzdžiui, kelionių, pirkinių, laisvalaikio) planavimą. Net ir susidūrus šeimoje su bet kokia problema, nereikėtų nustumti vaiko pasakant „tu dar per mažas“. Girdėdamas ir pats dalyvaudamas diskusijoje, sprendžiant problemą, vaikas tik mokysis iš tėvų pavyzdžio“, – pataria Šiaurės licėjaus pirmokų mokytoja.

 

• Kūrybiškumas

Kūrybiškumo apibrėžimų yra labai įvairių, tačiau dažnai jis suprantamas kaip asmens psichologinės savybės, padedančios kurti, atrasti ką nors naujo, kaip polinkis į originalų novatorišką modeliavimą ar mąstymą. Dažnai kūrybiškumas apibūdinamas kaip žmogaus įgimtas polinkis kurti ir išreikšti save, tik kiekvienas labai individualiai realizuoja šią patirtį. Kūrybingi žmonės yra drąsūs, savarankiški, smalsūs. Jie mėgsta išbandyti naujus dalykus, domisi sudėtinga veikla, jų platūs interesai, jie nestokoja entuziazmo, siekia tikslo, bendrauja. Akivaizdu, kad žmonių kūrybiškumas, vaizduotė, originalumas turi būti vertinami ir ugdomi. Kūrybiškumas apibrėžiamas kaip vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos švietimo sistemos principų ir kaip svarbi Lietuvos bei Europos pažangos vertybė. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, EBPO organizacijos paskelbtoje „Inovacijų strategijoje“ ir Europos Sąjungos strateginėje programoje („ES 2020“) pabrėžiamas kūrybiškumo ugdymas, novatoriškumo ir kūrybingumo visuose švietimo ir mokymo lygmenyse didinimas.

 

„Kūrybiškumo ugdymui(si) šeimoje svarbiausi yra trys komponentai: socialinis kontekstas (darnūs tarpusavio santykiai, lygiavertis bendravimas ir vaiko nuomonės paisymas, laiko praleidimas drauge, kuriant reikšmingas sąveikas), fizinis kontekstas (palankių sąlygų vaiko laisvam kūrybiniam veiklumui sudarymas, priemonių, kūrybinių medžiagų teikimas, veiklų inicijavimas), psichologinis kontekstas (saugumas, meilė, komunikabilumas (paskatinimai, pagyrimai, patarimai, diskusijos), pagalbos teikimas). Tėvų pareiga – sukurti vaikams galimybes žaisti ir išreikšti savo kūrybiškumą. Galima išskirti keletą tikslinių veiklų, lavinančių vaiko kūrybiškumą: skaitymas, vaizduotę žadinančių žaidybinių situacijų modeliavimas, tyrinėjimas ar eksperimentavimas, meninė kūryba ir pan.“, – pataria Šiaurės licėjaus Kaune ugdymo vadovė R. Kuodienė.

 

Šiaurės licėjaus inf.