Šiaulių specialiojo ugdymo centrą lanko ir ikimokyklinukai, ir suaugusieji

Lina Jakubauskienė

Buvusiame darželyje įsikūrusiame Šiaulių specialiojo ugdymo centre šiek tiek ankštoka, bet šviesu ir jauku. „Stengiamės išnaudoti kiekvieną kampelį. Tai, kad vietos mažai, galima laikyti ir privalumu. Esame arčiau vieni kitų“, – šypsosi įstaigos direktorė Eglė Jankauskienė.

Užsiėmimų turi visi

 

Šiek tiek papasakojusi apie centro veiklą, įstaigos vadovė vedžioja mus po patalpas. Pirmiausia užsukame į ergoterapeutės Karolinos Izokaitytės valdas. Čia susipažįstame su rateliuose sėdinčiu Edgaru. Vaikinas susikaupęs darbuojasi atsuktuvu. „Tai – pratimai, skirti smulkiajai motorikai lavinti. Jie labai svarbūs kontraktūrų profilaktikai, išlaisvina judesius. Vaikai nesupranta, kad žaisdami lavina įgūdžius, todėl panaši veikla jiems labai patinka. Dar veriame karoliukus, mokomės paimti juos pincetu. Iš pradžių vaikams būna nelengva, bet tai labai svarbu jų savarankiškumui ugdyti“, – dėsto ergoterapeutė.

 

Specialistė pati gamina priemones, kurios padeda mokiniams įgyti buitinių įgūdžių – susisegioti sagas, atplėšti ir priklijuoti lipdukus. „Labai svarbu, kad vaikai išmoktų elementarių dalykų – apsirengti, nusirengti, išsiversti drabužius. Tokiu būdu jie ima labiau pasitikėti savo jėgomis“, – kalba K. Izokaitytė.

Edgarui ergoterapijos užsiėmimai – mėgstamiausi. „Ergoterapeutė daug iš mūsų reikalauja. Ji mums sako: „Aš bjauri, bet teisinga.“ Mums reikia to „bjaurumo“, kad išsiaiškintume, ką galime ir ko negalime“, – dėsto akių nuo savo darbo nepakeldamas vaikinas.

Direktorė primena, kad vaikinas turi ir daugiau pomėgių. Jis lanko muzikos būrelį, dainuoja, dalyvauja koncertuose. Be to, mielai mankštinasi.

 

Mažiausiųjų grupėje vaikai rengiasi popiečio miegui, rytiniai darbeliai – baigti. Visa dienos veikla sužymėta simboliais specialioje lentoje. „Su kiekvienu mažyliu daug dirbama individualiai. Jiems skirtos specialiojo pedagogo, ergoterapeuto, logopedo, kineziterapeuto konsultacijos. Prie kiekvieno vaiko nuotraukos – simboliai, rodantys, ką jis veiks tą dieną. Kai veikla baigiasi, paveiksliuką nuimame“, – pasakoja ikimokyklinės grupės auklėtoja Nelė Kaučikienė.

Ikimokyklinėse grupėse – specialiai atskirtos vietos pabūti vaikams, turintiems autizmo sutrikimų. „Atsižvelgiame į kiekvieno mažylio poreikius, mums svarbu, kad jie jaustųsi gerai. Vis dėlto stengiamės, kad vaikai mokytųsi draugauti, rengiame bendras veiklas, visi kartu sėdame prie stalo“, – pasakoja auklėtoja.

Kad vaikai saugiai jaustųsi ir lauke, nepabėgtų, nesusižeistų, įrengtos uždaros pasivaikščiojimo aikštelės kieme. 2017-aisiais lėšų tvorai įrengti skyrė Šiaulių miesto savivaldybė.

 

Pomėgiai – įvairūs

 

Iš mažiausiųjų grupės keliaujame pas vyriausius – dienos socialinės globos užsiėmimų lankytojus. Patalpos sienas puošia gausybė įvairiausių darbelių – akivaizdu, kad čia dirba ir lankosi kūrybingi, talentingi žmonės. Darbai grupėje virte verda – visi rengiasi Motinos dienai, piešia ryškiaspalves gėles. „Žinau, ką mano mama mėgsta, tokią gėlę jai ir dovanosiu. Mamą labai myliu, jai namuose kavos išverdu. O į mūsų centrą visada smagu ateiti. Patinka piešti, mėgstu maudytis, baseine išmokau plaukti“, – pasakoja Rokas.

Muzikos klasėje pasitinka teatro būrelio lankytojai, kurie repetuoja spektaklį „Gedimino sapnas“. Jaunieji artistai rengiasi respublikiniam teatro festivaliui, skirtam specialiųjų poreikių vaikams. Iveta – būsimoji pagrindinio vaidmens atlikėja, ji vaidins Gediminą. Mergina pasakoja, kad bus su kunigaikščio drabužiais, su karūna, tik be barzdos. Vaidinti – mėgstamiausias Ivetos užsiėmimas.

 

Pusrūsyje įrengtoje sporto salėje gausu įvairaus inventoriaus, kiekvienas gali pasirinkti veiklą pagal pomėgius. Čia susipažįstame su Orinta. Mergina sako, kad jai patinka minti dviratį, mankšta su kamuoliais. Kineziterapeutė Raimonda Indienė pabrėžia, kad mankšta naudinga įvairias negalias turintiems vaikams. „Dirbu su mažiausiais. Daugiausia ateina vaikų, turinčių įvairiapusį raidos sutrikimą. Iš pažiūros jie atrodo sveiki – vaikšto, bėgioja, bet turi daug koordinacijos, judesio sutrikimų, jiems sunku susikaupti, atlikti tikslingą veiksmą. Įvairiapusį raidos sutrikimą turintiems vaikams sunku peršokti per lazdą, jie bijo nestabilių paviršių. Tenka su jais daug dirbti individualiai“, – pabrėžia kineziterapeutė.

 

Šalia sporto salės – ir drožėjo, tautodailininko Daliaus Žymanto kabinetas. Direktorė pasakoja, kad neseniai pradėjęs dirbti specialistas neatsigina norinčiųjų lankyti užsiėmimus, tautodailininkas geba uždegti savo pomėgiu ne tik vaikinus, bet ir merginas. „Matyt, juos traukia čia tvyranti ypatinga atmosfera, kūrybiška netvarka“, – šypsosi direktorė. D. Žymantas rodo centro lankytojų sukurtas ir dar kuriamas kaukes, pasidžiaugia vaikų talentais, užsidegęs pasakoja apie medžio savybes, drožybos subtilybes.

Reabilitacijos kabinete Airida Kravčenkienė aprodo moderniai įrengtas vonias, kur teikiamos vandens procedūros, demonstruoja, kaip veikia geliniai skirtingų kūno vietų įvyniojimai. Visas procedūras vaikams skiria gydytojas.

 

Vis dėlto smagiausia centro vieta – baseinas. Jis perskirtas į dvi dalis, viename pratimus atlieka mažiausieji, kitame – vyresnio amžiaus vaikai. Baseine įrengtas modernus keltuvas judėjimo negalią turintiems vaikams įkelti. Pasak direktorės, 2013-aisiais dėl avarinės būklės baseinas buvo uždarytas, jo modernizavimas baigtas tik pernai. Šiaulių miesto mero Artūro Visocko iniciatyva 2017 m. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė lėšų naujo priestato statybos darbams baigti. Atsivėrė naujos erdvės, klasės, kabinetai, poilsio zonos, relaksacijos kambariai, modernus baseinas su modernia įranga, keltuvas neįgaliesiems.

 

„Baseinu patenkinti tiek vaikai, tiek tėvai. Širdis džiaugiasi, kai pamatai vaiką, visą dieną sėdėjusį vežimėlyje, laimingą ir atsipalaidavusį. Vandenyje ima judėti jo rankos, kojos. Su vaikais baseine dirbama ir individualiai, ir grupelėmis. Kiekvienas baseine gali lankytis po du kartus per savaitę. Išimtis – tik vaikai, kuriuos gali ištikti epilepsijos priepuoliai. Baseine jie nesilanko, tuo metu užsiima kita veikla“, – aiškina direktorė.

 

Autorės nuotraukos

Pradžia ir veiklos

 

E. Jankauskienė primena centro istoriją, pasakoja apie jį lankančiųjų džiaugsmus ir rūpesčius. Pirmosios specialiosios ikimokyklinės grupės atidarytos 1992-ųjų rugsėjo 1-ąją negalią turinčius vaikus auginančių tėvų iniciatyva. 1994-aisiais centrą pradėjo lankyti pradinių klasių vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, o 1999-aisiais lopšelis-darželis „Du gaideliai“ reorganizuotas į Šiaulių specialiojo ugdymo centrą.

„Nuo tada centrą lanko ne tik ikimokyklinukai ir pradinukai, bet ir vyresni vaikai. 2012-ųjų pabaigoje pradėtos teikti ir dienos socialinės globos paslaugos suaugusiems neįgaliems asmenims“, – dėsto E. Jankauskienė.

 

Šiuo metu centre – 174 skirtingas negalias turintys vaikai ir mokiniai. Visi jie turi judesio ar padėties, įvairiapusių raidos sutrikimų, kompleksinių ir kitų negalių bei didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių. Ugdoma ir mokomasi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bendrąsias ir pritaikytas programas, pradinio, pagrindinio ugdymo bendrąsias, pritaikytas ir individualizuotas programas, taip pat socialinių įgūdžių ir neformaliojo švietimo programas.

Direktorė pasakoja, kad norintieji patekti į centrą privalo pateikti Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą. Kiekvienam vaikui sudaroma individuali programa, ji rengiama konsultuojantis su tėvais. Specialiąsias klases lanko iki dvylikos vaikų, lavinamąsias klases ir darželio grupes – iki aštuonių vaikų.

Direktorė pasidžiaugia teigiamu Šiaulių miesto savivaldybės požiūriu į negalią turinčius žmones. 2015-aisiais centrui skirta lėšų kapitaliniam virtuvės remontui atlikti, pakeisti vandentiekio tinklai, nuotekų vamzdynai, įrengtos vėdinimo sistemos, sutvarkytos sienos, grindys.

Pagalba – ir tėvams

 

Centras dirba nuo 8 iki 17.30 val., kad visi spėtų pasiimti savo vaikus. Po pamokų su jais būna auklėtoja, vykdomos neformaliojo švietimo programos, visi kartu ruošia pamokas, taikomos medicininės procedūros. Mokykla turi du mokyklinius autobusus, kuriais rytais atsiveža vaikus į užsiėmimus, o vakare išvežioja namo. Tie, kurie gyvena bendrabutyje, gauna nemokamą maitinimą.

Pasak E. Jankauskienės, stengiamasi, kad vaikai, baigę pagrindinę mokyklą, galėtų įgyti profesiją, mokytis toliau. Gavusieji pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą vėliau gali rinktis gimnaziją ar įgyti specialybę. Tie, kuriems dar per anksti išeiti iš ugdymo įstaigos, lieka socialinių įgūdžių ugdymo klasėse, kur mokomasi trejus metus.

 

Kiekvienoje klasėje, be pedagogo, yra ir mokytojo padėjėjas. „Pastebėjome, kad šių specialistų trūksta labiausiai. Nors klasės nėra didelės, vis dėlto pasitaiko, kad vienam ar kitam kyla elgesio problemų, tada mokytojo padėjėjas turi išeiti su vaiku į kitą patalpą, kad jis nusiramintų“, – dėsto E. Jankauskienė.

Pasak direktorės, pastaruoju metu daugėja vaikų ir mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, kompleksinių negalių. Prastėja jų fizinė, emocinė, psichinė sveikata. Ne visiems pavyksta sėkmingai integruotis bendrojo ugdymo įstaigose. „Silpnesniesiems reikalinga didesnė priežiūra, specialistų pagalba. Mūsų centras užtikrina vaikų bei mokinių ir klientų ugdymo kokybę, tęstinumą, saugumą. Čia kiekvienam teikiama visa reikalinga kompleksinė pagalba“, – teigia direktorė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)