Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija įminė „Lietuvybės kodo“ mįslę

Jūratė Montvidienė
,
Šiaulių „Saulėtekio“ g-jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Rugsėjo 4 d. Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijoje pristatytas beveik metus vykdytas projektas „Lietuvybės kodas“, skirtas mūsų valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, tarsi darsyk patvirtino išskirtinę minties galią.

 

Šio projekto idėja maždaug prieš metus kilo gimnazijos formaliojo švietimo skyriaus vedėjui ir istorijos mokytojui Malikui Agamalijevui, jai pritarė ir ugdymo įstaigos direktorė Jūratė Kaščiuškienė, o neformaliojo skyriaus vedėja, dailės, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos padėjo sumanymą įgyvendinti. Iš pradžių savo mintis, skirtas gimtajam kraštui, užrašė per 150 gimnazistų! Iš šios galybės pamąstymų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos turėjo išrinkti 40 originaliausių, jautriausių ir metaforiškiausių, vertų įamžinimo tada dar tik ruošiamoje projekto Garbės sienoje. Taip pat nuspręsta, kas be pernai gimnazijoje besimokiusių mokinių kurtų tekstų turėtų būti įamžinta. Be to, gražiam sumanymui įgyvendinti parinkta ir kūrybiškai bei meistriškai sutvarkyta gimnazijos erdvė.

 

Tad džiugu, kad šį rudenį praėjusių mokslo metų visus darbus vainikavo prasmingo projekto „Lietuvybės kodas“ pristatymas, į kurį susirinko visa gimnazijos bendruomenė ir svečiai: Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė, Šiaulių mero pavaduotojas Domas Griškevičius. Projekto pristatymo dalyviai džiaugėsi, kad per vasarą 3 aukšto fojė prie lietuvių kalbos ir literatūros kabineto esanti siena tapo kitokia – sava ir emociškai šilta, nes joje artėjančio gimnazijos 40-mečio proga įamžintos 40-ies I–IV klasių mokinių gražiausios mintys – meilės Lietuvai išraiška. „Lietuvybė – tai lyg ypatingas veidas, kuriuo pasaulis žvelgia į mus ir mums yra matomas“, „Rasti Nepriklausomybės aktą – tai tas pats, lyg rasti paparčio žiedą Joninių naktį. Ir vis dėlto jis buvo rastas!!!“ – tai tikrai ne garsiausių Lietuvos rašytojų, o patriotiškai nusiteikusių „Saulėtekio“ gimnazistų mintys, įamžintos Garbės sienoje, kuri bėgant laikui taps vis vertingesnė, nes baigusiems mokyklą gimnazistams turbūt norėsis vėl pamatyti savo vardą ir pavardę, įrašytus ir Lietuvos, ir ugdymo įstaigos, ir asmeninėje istorijoje. Tarp mokinių minčių – žymaus lietuvių poeto, prozininko, publicisto, varpininko Vinco Kudirkos portretas ir beveik prieš šimtą metų Lietuvos himnu tapusios „Tautiškos giesmės“ tekstas, teigiantis amžinąsias mūsų tautos vertybes. Simboliškai Garbės sienoje gimnazijos istoriją taip pat mena „Saulėtekio“ himnas, kuriuo bendruomenė didžiuojasi jau beveik 10 metų. Taip ir tradiciškai, ir moderniai buvo įprasminta praeitis, pasitinkanti dabartį ir tiesianti ranką ateičiai.

 

Per projekto pristatymą abiturientų Izabelės Perminaitės ir Gyčio Monstvilo atliekama daina „Aukščiau debesų“, projekto vadovo M. Agamalijevo kalboje išgryninta viso darbo idėja, garbingų svečių A. Lesauskienės ir D. Griškevičiaus tariami padėkos žodžiai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų skaitomi Sigito Gedos eiliuoto kūrinio „Giesmė apie Pasaulio medį“ posmai ir renginio pabaigoje gimnazijos direktorės J. Kaščiuškienės visus dar labiau suvienijęs žodis skatino pasididžiavimą, kad esame lietuviai, branginame savo šaknis, mintimis ir darbais atskleidžiame savo meilę.

 

Tad ir mums pavyko įminti „Lietuvybės kodą“. Atsiskleidė paprasta tiesa. Meilė kraštui ir pagarba žmogui prasideda nuo šviesių minčių, kurios vėliau tampa šventais žodžiais ir jaunus žmones prasminga veikla paskatina liudyti savo būtį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.