Šiaulių „Didždvario“ gimnazija džiaugiasi prisijaukinusi tarptautinės ugdymo programos sėkmę

Miglė Lopetaitė

Šiaurės Lietuvos centre, Šiauliuose, 2005 m. pradėta vykdyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programa jau nuo pat pradžių sulaukė didelio mokinių susidomėjimo, nors lengva nebuvo, o ir dalis mokinių, nepratę prie naujos mokymosi sistemos, tąkart iš programos pasitraukė… Tačiau neilgai trukus Šiaulių „Didždvario“ gimnazija subūrė puikią pedagogų komandą, išmokusią vieningai dirbti pagal pasaulyje vertinamus modernius vidurinio ugdymo principus. Pro gimnazijos duris kasmet išlydima diplomatiškai, atvirai ir plačiai į pasaulį žvelgianti absolventų karta, kurią rugsėjį pakeičia naujas žinių ištroškęs vienuoliktokų būrys, pasiryžęs „išlipti“ iš komforto zonos ir dvejus metus krimsti mokslus anglų kalba.

Apie šios ugdymo programos steigimo pradžią, išmoktas pamokas ir veiklos prasmę sutiko papasakoti Tarptautinio bakalaureato diplomo programos koordinatorė gimnazijoje Rima TAMOŠIŪNIENĖ.

 

Rima, labai įdomu, kaip Šiaulių Didždvario gimnazija ruošėsi Tarptautinio bakalaureato (toliau – TB) programai?

Pirmiausia vyko intensyvus susirašinėjimas su organizacija ir informacijos, duomenų, statistikos apie mokyklą teikimas: mokytojų ir mokinių pasiekimai, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir kt. Paskui teko atlikti į užduotis – visų pirma, susipažinti su organizacijos filosofija, misija, galimų mokomųjų dalykų programomis. Buvo rekomenduota nuvykti į regione esančias ir jau turinčias patirtį dėstyti TB diplomo programą mokyklas – lankėmės Rygos valstybinėje pirmojoje gimnazijoje ir Vilniaus licėjuje (daugiau tokių mokyklų kaimynystėje nebuvo). Taip pat organizacijos atstovas atvyko susitikti su galimais programos mokytojais, mokiniais ir jų tėvais, mokyklos steigėju, įvertinti bendruomenės nusiteikimą ir pasirengimą diegti diplomo programą. Pasirengimas prasidėjo dar 2003 m., o oficialų patvirtinimą steigti šią tarptautinę ugdymo programą iš tuometinio generalinio Tarptautinio bakalaureato organizacijos (toliau – TBO) direktoriaus George’o Walker’io gavome 2005 m. birželį.

 

Tiesa, kai tik pradėjome domėtis šia programa, sulaukėme vieno lakoniško, bet intriguojančio atsakymo: „Tai į vertybių ugdymą orientuota programa!“ Bet tada savęs kiek suglumusi paklausiau, o kuri švietimo programa nesiorientuoja į vertybių ugdymą?! Šiandien galiu atsakingai patvirtinti – taip, be dalykų turinio, gebėjimų ir kompetencijų ugdymo, organizacija tikrai ugdo vertybines nuostatas šios programos bendruomenei – ir mokiniams, ir mokytojams. Visų pirma, labai svarbus akademinis sąžiningumas – mokiniai pasirašo sąžiningumo deklaracijas, t. y. patvirtina, kad visi vidinio vertinimo darbai yra tik jų autorinis darbas, o nustačius nesąžiningumo atvejį, mokinys negauna diplomo, nepaisant pasiektų gerų ar ypač gerų rezultatų. Be to, diegiami etiškumo principai, kitaip tariant, pabrėžiama, kad bet kokie gamtos mokslų bandymai, tyrinėjimai, jei jie kelia grėsmę aplinkai, ar socialiniai projektai, jei jie kelia emocinį-psichologinį diskomfortą ir pan., yra neleistini.

 

Natūralu, kad, susiduriant su visiškai nauju dalyku, neišvengiama ir sunkumų bei iššūkių… Ar jų patyrėte?

Vienas iš iššūkių buvo mokytojų pasirengimas dėstyti mokomuosius dalykus anglų kalba (išskyrus gimtąją kalbą) ir perprasti reikalavimus, pavyzdžiui, mokiniai turi atlikti individualius vidinio vertinimo darbus (istorinį tyrimą, komentarus ekonomikos temomis, praktinius laboratorinius darbus ir jų aprašus, matematinį modeliavimą, literatūrinę kūrinio analizę ir pan.) – kaip juos organizuoti, vertinti, užtikrinti akademinį sąžiningumą ir pan. Mokytojų komanda dėl to vyko į kasmet organizuojamus TB mokymus, lankė anglų kalbos kursus, kuriuos organizavome mokykloje. Ir labai palaikė vienas kitą, paaiškindavo tai, ką suprasdavo, jei kolegai kildavo klausimų. Labai padėjo, kad pirmus metus (o ir pasirengimo etape) pas mus grįžęs dirbo buvęs didždvarietis, pats baigęs TB diplomo programą pirmojoje TBO mokykloje Atlantic College Cardiff, dabartinis Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

 

O ar buvo mokytojų, atsisakiusių dirbti pagal tarptautinę vidurinio ugdymo programą?

Pradėdami diskutuoti su kolegomis apie galimybę turėti mokykloje alternatyvią vidurinio ugdymo programą, laikėmės „atvirų durų“ principo – visi mokytojai, susipažinę su programa ir jos keliamais reikalavimais, galėjo apsispręsti, ar nori ir gali imtis šios naujovės. Neslėpsiu, buvo tokių atvejų, kada po pirmų, antrų metų kai kurie kolegos atsisakė dirbti šioje programoje, motyvuodami tuo, kad jų anglų kalbos vartojimo kompetencijos nėra tokio lygio, kad galėtų užtikrinti sėkmingą mokymosi procesą, kai kurie – dėl padidėjusios darbo apimties ir atsakomybės. Kita vertus, TBO nereikalauja kiekvieną pamoką nuo pirmos minutės dėstyti darbo (mūsų atveju – anglų) kalba, jei yra paprasčiau dėl tam tikrų turinio aspektų aiškinti visiems geriausiai suprantamu būdu, galima ir gimtąja kalba, juolab kad per egzaminus mokinys, reikalui esant, turi teisę naudotis dvikalbiais žodynais, yra vertinamas turinys, o ne kalbos klaidos. Tačiau bet kokiu atveju mokytojas turi padėti mokiniui išmokti sklandžiai dėstyti mintis, argumentus, vartoti sąvokas ir terminologiją. Mes dėl tos priežasties naudojame tik TBO patvirtintus ir užsienyje anglų kalba leidžiamus vadovėlius, kontroliniai darbai, atsiskaitymai vyksta tik darbo kalba, nes mokinys, kurio gimtoji kalba nėra anglų, baigęs programą, gauna dvikalbį diplomą. TB diplomo programos mokytojai jau seniai nebesiekia įsigyti naujų vadovėlių dėl naujumo – tik tuo atveju, kai keičiasi dalyko programa ar diegiamos dalyko naujovės. Daug mokymui tinkamos medžiagos galima rasti ir naudoti TBO elektroninėje platformoje „MyIB“, kur savo medžiagą skelbia ir ja dalijasi TBO pasaulio mokyklų mokytojai, vyksta diskusijos, gerosios patirties sklaida.

Kolegos ypač pabrėžia TB organizacijos pasitikėjimą mokykla ir programoje dirbančiais mokytojais, be abejo, yra reikalavimai, atsiskaitymų tvarkaraščiai, mokinių darbų apimties reikalavimai, tačiau jie nespraudžia į rėmus ir nėra smulkmeniški, nesiekia drausti ir bausti.

 

Kaip dabar jaučiasi Jūsų gimnazijos pedagogai, mokydami pagal TB programą – gal nugirstate kokių pastebėjimų, palyginimų su kitokia jų patirtimi prieš tai?

Šiuo metu mūsų gimnazijos TB diplomo programoje dirba patyrę, puikiai išmanantys dėstomo dalyko turinį ir reikalavimus mokytojai. Mokytojams priimtina tai, kad TB organizacija įprasmina ir įgalina mokinio-mokytojo partnerystę, ugdo savarankiškumą ir atsakomybę mokiniams bei pasitikėjimą mokytoju, mokytojas nėra tas vienintelis, atsakingas už ugdymo(si) rezultatus, jiems taip pat sudaromos galimybės būti kūrybiškiems, atviriems naujovėms. Kolegos ypač pabrėžia TB organizacijos pasitikėjimą mokykla ir programoje dirbančiais mokytojais, be abejo, yra reikalavimai, atsiskaitymų tvarkaraščiai, temų ir joms išanalizuoti skirtų valandų reikalavimai, mokinių darbų apimties reikalavimai, tačiau jie nespraudžia į rėmus ir nėra smulkmeniški, nesiekia drausti ir bausti, atvirkščiai – įgalinti ir suteikti atradimo, supratimo džiaugsmą. Lietuvoje mes vis dar vartojame sąvoką „dalyko programa“ – taip lyg ir užprogramuojamas tiek mokytojas, tiek mokinys, nors TBO mes dirbame pagal dalyko „guide’us“, t. y. vadovus, kurie parodo kryptį, turinio formuluotė paprastai yra tokia – išanalizuoti ne mažiau temų, nei nurodyta (o daugiau galima, jei yra noras, galimybės ir t. t.). Mokytojas, dirbdamas TB, nuolat keičiasi, tobulėja ir auga, nes kitaip dirbti ir neįdomu, ir nelabai įmanoma. Deja, šiuo metu diegiamas etatinis mokytojo darbo apmokėjimo modelis labai demotyvuoja TB diplomo programoje dirbančius mokytojus, nes tai, ką mokytojas daro, nėra papildomas, o privalomas darbas, kuriant ugdymo procesą ir vykdant TB DP reikalavimus.

TBO formuoja supratimą, kad visų pirma visi mes esame pasaulio piliečiai, bet lygiai taip pat kiekvienas mūsų esame ir savo šalies piliečiai. Todėl ir matematikos mokytojas gali ir turi rasti galimybių ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą – nebūtinai pamokose, bet ir popamokinėje veikloje.

 

Kuo, Jūsų manymu, TB programa labiausiai skiriasi nuo nacionalinės ugdymo programos, kalbant apie mokytojo vaidmenį?

Lietuvos švietimo sistemoje pilietiškumas, kaip pastebiu, dažniausiai priskiriamas kaip istorijos, galbūt dar gimtosios (lietuvių) kalbos mokytojų reikalas, o TBO formuoja supratimą, kad visų pirma visi mes esame pasaulio piliečiai, bet lygiai taip pat kiekvienas mūsų esame ir savo šalies piliečiai. Todėl ir matematikos mokytojas gali ir turi rasti galimybių ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą – nebūtinai pamokose, bet ir popamokinėje veikloje. Kitas ne mažiau svarbus aspektas – kalbinės kompetencijos ugdymas. TBO turi net keletą reglamentuojančių dokumentų, skirtų kalbos politikai (angl. Language policy), kurios pagrindinis principas – visų dalykų mokytojai visų pirma yra kalbos (gimtosios, darbo ar geriausiai mokinio suprantamos) mokytojai.

Ši organizacija ir jos veikla yra žavios tuo, kad tai, kas deklaruojama dokumentuose, ir yra įdiegiama į ugdymo procesą, tačiau drauge mokyklos turi daug laisvės, priimdamos vienokius ar kitokius sprendimus, organizuodamos ugdymo procesą ir veiklas taip, kad tai neprieštarautų TBO principams ir nuostatoms.

 

Kaip atsimenate pirmąją absolventų laidą? Ar mokinių, norinčių stoti į šią programą, skaičius bėgant metams gausėjo?

Pirmoji laida buvo ypatinga, nes mokymasis TB diplomo programoje buvo iššūkis ir jiems – nebuvo daug galimybių pasitarti su kitais, jau turinčiais patirties, pasimokyti iš klaidų ir taikyti sėkmės patirtis. Mokinių bendradarbiavimas ir savarankiškas mokymasis buvo ypatingas, nes ir mes, mokytojai, neturėjome patirties dėl specifinių programos reikalavimų apimties ar gylio. Pamenu vieno tos laidos mokinio komentarą, jau praėjus keleriems metams po mokyklos baigimo – mokymosi procese iškildavo daug klausimų ir būdavo labai nejauku matyti sutrikusio, nežinančio atsakymo mokytojo veidą… Be abejo, TBO teikia pagalbą mokykloms bet kokiu programos įgyvendinimo, veiklų organizavimo klausimu, todėl buvo išsiųsta begalės paklausimų, skambučių ir visada sulaukta paaiškinimo, padrąsinimo ir patarimų, tačiau išimčių vertinant mokinių darbus, egzaminų užduotis nėra daroma mokykloms naujokėms, vien dėl to, kad jos – naujokės, todėl įtampos teko visiems. Tačiau gauti geri rezultatai viską sustatė į vietas – supratome, kad taip, kaip dirbome mes, mokytojai, ir tai, ko reikalavome iš mokinių, tikrai pasiteisino! Pirmoji laida dėl to, kad buvo intriguojanti naujovė, buvo gana gausi, tačiau per pirmuosius mokymosi metus daug mokinių nusprendė rinktis labiau pažįstamą aplinką ir grįžo į vidurinio ugdymo (nacionalinę) programą, o DP tada baigė 18 mokinių. Pastaruosius dešimt metų tiek besirenkančių TB diplomo programą, tiek ją baigiančių skaičius yra beveik vienodas (tiek 11, tiek 12 klasėse mokosi po maždaug 30 mokinių), tai lemia jau turima patirtis ir baigusių mokinių sėkmės istorijos.

Kartais galima išgirsti mitą, kad pasirinkus mokytis TBDP teks atsisakyti asmeninio gyvenimo, bet tai nutinka tais pavieniais atvejais, kai mokinys nemoka ir nesistengia mokytis planuoti savo laiko, ištikus nesėkmei, nebendrauja su dalyko mokytoju.

 

Trumpai papasakokite, kaip įprastai atrodo TB programos „Didždvario“ gimnazisto diena – kada jis pradeda ir baigia pamokas, kokias užduotis atlieka klasėje ir namuose?

Viena vertus, TB diplomo programos mokinio diena lyg ir nesiskiria nuo įprastinės kitos programos mokinio dienos, kita vertus, pagrindiniai skirtumai galėtų būti tie, kad mokiniai turi mažiau dalykų pamokų, bet tų pasirinktų dalykų pamokos pas mus dažniausiai yra dubliuotos, t. y. trunka 1,5 valandos, todėl kartais gali pasirodyti, kad mokinys per dieną turi tik 3 pamokas, kai iš tikrųjų – 6, o dalykai – 3. Taip pat mokiniai privalo atlikti socialinę veiklą (ji susideda iš kūrybiškumo, fizinės veiklos, tarnystės), todėl po pamokų skuba į įvairias organizacijas. Šia veikla siekiame ne tik ugdyti kūrybiškumą, atsakomybę ir empatiją, bet kartu skiepyti ir savivaldaus mokymosi gebėjimus – mokinys privalo pats susiplanuoti veiklą, ją atlikti, paskui reflektuoti pagal tam tikrus klausimus ir atlikti ne trumpesnį nei 4 savaičių individualų projektą. Labai svarbu pabrėžti, kad programa pagal keliamus tikslus ir reikalavimus mokiniui ugdo jo savarankiškumą, gebėjimą planuotis savo laiką ir veiklas, komunikuoti su dalyko ir / ar veiklų vadovais bei skirti laiko savarankiškam mokymuisi. Be to, mokinys rašydamas 4000 žodžių išplėstinę esė konsultuojasi su dalyko mokytoju, kuris vadovauja šiam rašto darbui. Kartais galima išgirsti mitą, kad pasirinkus mokytis TBDP teks atsisakyti asmeninio gyvenimo, bet tai nutinka tais pavieniais atvejais, kai mokinys nemoka ir nesistengia mokytis planuoti savo laiko, organizuotis savo veiklas ar, ištikus nesėkmei, nebendrauja su dalyko mokytoju ar programos koordinatoriumi.

 

O kokiose įstaigose mokiniai atlieka socialines veiklas?

Vaikų dienos centruose, senelių namuose, gyvūnų globos namuose ir kitose nevyriausybinėse organizacijose, mokyklose (suteikdami pagalbą turintiems mokymosi sunkumų), bibliotekose, sporto klubuose. Mokiniai renkasi neformaliojo švietimo veiklas, dalyvauja renginiuose mokykloje, mieste, šalyje, taip pat tarptautiniuose projektuose – sąrašas tikrai ilgas!

Tėvams aš visada primenu, kad TBDP mokiniai yra tokie pat jauni žmonės, kaip ir ne TBDP, bet jie gauna kitokius, naujus akademinius reikalavimus, todėl būtinas ir tėvų palaikymas bei bendradarbiavimas su mokykla.

 

Kokius atsiliepimus girdite iš mokinių apie TB diplomo programą? Kaip apie šią programą atsiliepia jų tėvai?

Pastebėjau tokį paradoksą – mokymosi laikotarpiu vertinimai būna gana margi, atsižvelgiant į tai, kaip sekasi tuo metu, tačiau neabejotinai galiu teigti, kad mokiniai, pabaigę šią programą ir patyrę studijas universitetuose, labai palankiai ir geranoriškai vertina patirtį, įgytą TBDP ir į mano klausimą, ar rinktųsi šią programą dar kartą, jau žinodami, kokie iššūkiai jų laukia, visada išgirstu teigiamą atsakymą! Jei TB diplomo programą renkasi broliai ar seserys, kiti artimi giminaičiai, manau, yra geriausias įrodymas, kad programa tikrai verta laiko ir pastangų. O tėvams aš visada primenu, kad TBDP mokiniai yra tokie pat jauni žmonės, kaip ir ne TBDP, bet jie gauna kitokius, naujus akademinius reikalavimus, todėl būtinas ir tėvų palaikymas bei bendradarbiavimas su mokykla, ypač jei iškyla sunkumų. Viena buvusi mokinė sakė, kad aš primokiau tėvus vieno dalyko: kai klausiate vakare vaiko, kaip sekėsi, ir išgirstate „gerai“, perklauskite, kas buvo gerai, nes jei ir kas nors buvo gerai, pasakys, o jei ne, reiškia, kad galėjo būti ir nelabai…

 

Kokios savybės, Jūsų manymu, būtinos TB programos mokiniui ir kokių galima išsiugdyti pamažu, besimokant?

Laiko planavimas ir mokėjimas mokytis. Be to, TB organizacija yra parengusi dokumentą, kuriame apibrėžia 10 savybių, kurias skatina ugdyti(s) visiems, susijusiems su programos įgyvendinimu (tiek mokiniams, tiek mokytojams). Tai nereiškia, kad baigęs TBDP mokinys bus išsiugdęs šias savybes, tai reiškia, kad mokinys gali pradėti kryptingai ugdyti tas, kurios nėra stiprios, ir tobulinti jau turimas, tokias kaip atsakingumas, atvirumas, kritinis mąstymas, komunikavimas ir t. t. Ką tik grįžęs į namus pirmo kurso studentas aiškiai įvardijo, kad mokymasis TB išmokė susidoroti su stresu, į neįprastas situacijas reaguoti paprastai ir nenustoti domėtis aplinka, kurioje esi, dalykais, kuriuos mokaisi.

 

Kokių patarimų duodate mokiniams, jei jiems, pradėjusiems mokytis pagal šią programą, būna sunku išmokti planuoti savo laiką ir suderinti visas veiklas?

Tiesiog pradėti mokytis planuoti laiką, t. y. peržiūrėti savo dienotvarkę, išsiskirti darbus pagal jų atlikimo svarbą ir reikšmingumą, gal kartais ir atsisakyti „malonios“ veiklos, jei ji trukdo atlikti užduotis, nepavykus laiku atlikti darbo, nebijoti informuoti mokytoją ir ieškoti galimybių persiplanuoti prioritetus.

 

Ar pastebėjote, kiek laiko užtrunka mokinio adaptacija prie naujos mokymosi programos?

Paprastai nuraminu, kad jei klausys mokytojų, tai pirmieji lūžiai įvyks apie rudens atostogas (po pirmų 2 mėnesių), jei dar galvos, kad jie, o ne mokytojai geriau žino, tada po pirmo pusmečio, pamačius tikrus rezultatus ir įsivertinimus, na, o jei jau ir iki to nepavyksta (tais dabar jau labai retais, išimtinais atvejais), tada reikia galvoti, kad gal tu netinki tai programai…

Dalyvaujant TB organizuojamose konferencijose, mokymuose, skaitant jų leidžiamas publikacijas, jaučiamos tos „vibracijos“ švietimo sistemoje, vykstančios čia ir dabar!

 

Galbūt dar ką nors norėtumėte pridurti?

TB organizacija orientuojasi ne tik į dalyko turinio mokymą, bet ir į vertybinį ugdymą per savo misiją, kurią įprasmina 10 besimokančiojo savybių apraše, ugdydama akademinį sąžiningumą, pagarbą ir pasitikėjimą mokykla bei mokiniu, jo tėvais, „išmušdama“ mokinius iš komforto zonos per privalomą socialinę veiklą, akademinį rašymą, kritinio ir kūrybinio mąstymo ugdymo žinojimo teorijos kurse bei vidinius vertinimo darbus. Čia – akivaizdi diferenciacija ir individualizacija, t. y. į mokinį orientuotas mokymas. Organizacija, kelianti aukštus reikalavimus tiek pati sau, tiek programas vykdančioms mokykloms, užtikrina nuolatinį tobulėjimą. Dalyvaujant TB organizuojamose konferencijose, mokymuose, skaitant jų leidžiamas publikacijas, jaučiamos tos „vibracijos“ švietimo sistemoje, vykstančios čia ir dabar!

 

Ačiū už prasmingą pokalbį.

 

***

„Švietimo naujienos“ susisiekė ir su Vaidu Baciu, buvusiu Šiaulių „Didždvario“ gimnazijos direktoriumi ir Tarptautinio bakalaureato diplomo programos iniciatoriumi joje, o dabar Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro ir dar kelių mokyklų direktoriumi. Paklaustas, kodėl buvo nuspręsta steigti tokią programą Šiaurės Lietuvoje, jis pabrėžė, kad didelį postūmį davė įžvelgtas tokios ugdymo programos poreikis iš mokinių pusės: „Ši programa plačiąja prasme yra susijusi su tarptautiškumu, ypač aktualiu jaunajai kartai, bet iš tikrųjų steigti ją paskatino nemažas kiekis mokinių, išvykstančių į kitus miestus mokytis pagal TB diplomo programą. Nusprendėme padaryti šiai programai didesnį prieinamumą, kad kuo daugiau mokinių turėtų iš ko rinktis, o ir ne visi turėjo ar turi galimybę, dar besimokydami mokykloje, išvažiuoti gyventi į kitą miestą.“ V. Bacys teigė, kad TB programa yra naudinga, skatina dalytis naujomis idėjomis, o kartu – naujai pažvelgti į įprastą mokymo sistemą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.