Sėkmės receptas: rūpestis, supratimas, noras, kūrybiškumas, drąsa

Tęsiame pokalbių ciklą su mokytojų dalykininkų asociacijomis – šį kartą domėjomės, kaip sekasi Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijai (LAKMA). Jau ne pirmus metus šalyje stebima tendencija, kad valstybinis anglų kalbos egzaminas populiaresnis nei lietuvių. Anglų kalbos egzaminą šiemet laikė daugiausia kandidatų (20 187), o ir rezultatai džiuginantys. Tad apie tai, kas lemia tokius gerus rezultatus, anglų kalbos brandos egzamino užduotis bei technologijų ir įprastų mokymo(si) metodų derinimo galimybes mokant kalbos mums papasakojo Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos prezidentė Eglė PETRONIENĖ.

 

Kas naujo įvyko Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijoje per pastaruosius metus? Kai prieš šešerius metus teiravomės apie dalyvavimą projektinėje veikloje, teigėte, kad „projektinės veiklos patirtis dar labai kukli, bet, be abejonės, yra viena iš efektyviausių ir labiausiai skatinančių mokytojų profesinį tobulėjimą“. O kaip yra dabar? Kokius projektus galėtume išskirti?

Asociacija atšventė savo veiklos 25-metį, tai buvo gera proga atsigręžti, pasižiūrėti, kokį kelią nuėjo žmonės, vedami tų pačių tikslų: kūrybiškai dirbti, draugiškai bendradarbiauti, mokytis vieniems iš kitų, tobulėti kartu. Šiandien esame darni ir brandi mokytojų bendruomenė, dėl savo veiklų gerai žinoma ir gerbiama čia, Lietuvoje, ir pasaulinėje anglistų asociacijoje IATEFL.

Mūsų veikla išlieka daugiausia susijusi su mokytojų profesiniu tobulėjimu: organizuojame seminarus, teminius mokymus, konferencijas, konkursus, dalyvaujame projektuose, kartu su partneriais organizuojame vasaros mokyklas mokytojams, stovyklas mokiniams, konkursus mokytojams ir mokiniams, mokinių olimpiadas. Taip pat dalyvaujame svarstant nacionalinio lygmens švietimo klausimus.

 

Projektinė veikla atima nemažai laiko, tačiau ji leidžia sukaupti daugiau patirties ir greičiau ugdytis gebėjimus, todėl tai veiksmingas profesinio tobulėjimo būdas. Visgi veiksmingiausia yra derinti įvairias mokymosi formas: stengiamės sudaryti sąlygas mokytojams dalyvauti projektuose ir sukaupta patirtimi pasidalyti su kolegomis seminaruose, o į konkursus kviečiame pasivaržyti.

Paskutinis vykdytas projektas – kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje liepos mėnesį organizuota tarptautinė vertybinio ugdymo stovykla mokiniams, www.lakmaonline.lt/values-education-camp (red. past. – apie stovyklą skelbta ir „Švietimo naujienose“). Šio projekto tikslas yra ne tik pakviesti mokinius ugdytis anglų kalbos gebėjimus bei kitas asmenines kompetencijas neformalioje aplinkoje, bet ir paskatinti jų mokytojus kūrybiškai taikyti neformaliojo ugdymo metodus mokant anglų kalbos ir integruojant vertybinį ugdymą. Tikiu, kad įgyta patirtis praplėtė mokytojų akiratį ir aiškiai parodė integruoto ugdymo galimybes. Šiems mokslo metams planuojame praktinius seminarus, kuriuose savo vertingomis idėjomis dalysis ir sėkmingai išbandytas veiklas kolegoms demonstruos projekte dalyvavę mokytojai.

 

Kaip mokyklos administracija išleidžia savo pedagogus tobulintis? Tenka girdėti skundų, kad sunku išvykti į kvalifikacijos tobulinimo seminarus, trunkančius visą dieną ar kelias dienas, nes pavadavimas reikalauja papildomų lėšų.

Taip, kartais mokytojai apgailestauja, kad negali dalyvauti viename ar kitame kvalifikacijos tobulinimo renginyje, kai jų neišleidžia mokyklos administracija. Planuodami asociacijos renginius, stengiamės juos organizuoti per mokinių atostogas arba antroje dienos pusėje. Tačiau yra atvejų, kai į seminarą visgi susirenka kolegos, kurie randa galimybių darbo savaitę atvykti į renginį ir visai dienai. Tam padeda arba supratinga ir mokytoju pasitikinti administracija, arba laisva nuo pamokų diena, arba geranoriškai pavaduojantis kolega.

 

Kelerių pastarųjų metų rezultatai rodo, kad anglų kalbos egzaminas „išaugo“ B1 ir B2 lygiams keliamus reikalavimus, dalis mokinių baigiamosiose klasėse pasiekia ir C1 lygį. Kas, Jūsų manymu, lemia tokius gerus rezultatus?

Tokia dalis mokinių visada buvo. Galbūt šiandien procentas ir didesnis, nežinau. Užsienio kalbos pradedama mokytis ankstyvame amžiuje, anglų kalbos yra visur aplinkoje, o jeigu daug keliaujama ar lankomos vasaros mokyklos užsienyje, jeigu dar yra polinkis į kalbų mokymąsi ir susidomėjimas, na, jeigu dar ir geras mokytojas – per 12 metų galima pasiekti tikrai aukštus lygius…

 

Šiemet po anglų kalbos egzamino abiturientai pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni buvo įtūžę dėl klausymo užduoties ir grasino mitinguoti prie Nacionalinio egzaminų centro, o štai kiti ramūs – užduotis buvo nors ir sunkesnė nei kitos, bet gera. Kaip vertinate anglų kalbos egzamino užduotis? Kaip, Jūsų manymu, būtų galima tobulinti brandos egzaminų sistemą?

Norėčiau pasidžiaugti, kaip kinta užsienio kalbos egzaminas pastarąjį dešimtmetį: atsisakius kalbos vartosenos pratimų, daugiau dėmesio skiriama realiam kalbos vartojimui, taip skatinant komunikacinį kalbos mokymąsi; į egzaminą jau įtraukti visi kalbiniai gebėjimai, o ir užduotys matyti vis daugiau atspindi realaus gyvenimo situacijas. Žinoma, tobulėti dar yra kur, bet pasitikiu kolegomis, kurie profesionaliai vis gerina egzamino kokybę. Negaliu nepaminėti sėkmingų Nacionalinio egzaminų centro kvalifikacijos kėlimo mokymų vertintojams. Mokytojai noriai dalyvauja ir mūsų organizuojamuose seminaruose vertinimo tema, nes labiau patyrę kolegos sutinka pasidalyti savo patirtimi. Sveikintina ir „Mokytojo TV“ idėja. Laidoje, kurioje buvo pristatytos užsienio kalbos egzamino naujienos, dalyvavo ir mūsų asociacijos narės, esame girdėję gerų atsiliepimų iš kolegų, kurie žiūri laidas. Taigi, džiaugiuosi stebėdama tokią teisingą eigą.

 

Šių dienų pamoka nebeatsiejama nuo informacinių technologijų, siūloma gausybė įvairiausių informacinių technologijų įrankių, tereikia gebėti juos pritaikyti ir tinkamai atsirinkti. Kaip vertinate technologijų ir įprastų mokymo(si) metodų derinimo galimybes mokant kalbos?

Žinoma, vertinu labai gerai, nes derinti ir reikėtų, ir yra įmanoma. Taip, gausa gali gluminti, tačiau mokytojai dalijasi savo patirtimi ir atradimais socialiniuose tinkluose, mokosi vieni iš kitų per seminarus. Praėjusiais metais tikslingai organizavome tarptautinę konferenciją „Anglų kalbos mokymas – su technologijomis ir be jų“, www.lakmaonline.lt/conference-2017 (red. past. – apie tai rašyta ir „Švietimo naujienose“). Pranešimus ir praktinius užsiėmimus vedė mokytojai iš Lietuvos ir 12 užsienio šalių. Konferencijos dalyviai turėjo daug gerų pavyzdžių, kad visiškai įsitikintų, jog mokantis kalbų derinti reikėtų įvairius metodus ir technologijas būtina taikyti tikslingai. O kaip tai daryti sėkmingai? Reikia rūpesčio, supratimo, noro, kūrybiškumo, drąsos – žodžiu, to, be ko mokytoju niekas ir negalėtų būti.

 

Dėkojame už pokalbį.

 

„Švietimo naujienos“