Samerhilo mokykla: atsisakant autoritarinio auklėjimo

Ridas Viskauskas

Įvairių šalių visuomenėse visais laikais diskutuojama, kaip auklėti vaikus. Anglijoje yra tokia privati eksperimentinė Samerhilo mokykla (įkurta 1921 m. ir veikianti iki šiol), kurioje vaikai neprivalo lankyti pamokų! Mokiniai gali eiti į mokyklą, gali neiti. Tvarkaraštis yra, bet tik mokytojams. Šios mokyklos įkūrėjas Alexanderis Sutherlandas Neillas prisimena: „Kai buvau vaikas, negalėjau mokytis. Mano kišenės visada buvo prigrūstos vinių, geležėlių, visokių varžtų, kai akys būdavo įsmeigtos į vadovėlį, mintys sukdavosi tiktai apie šį turtą. Man beveik nėra tekę matyti, kad <…> mergaitė ar berniukas neturėtų kūrybinio potencialo, todėl spręsti apie vaiką pagal jo gebėjimą mokytis mokyklos disciplinas yra bergždžias dalykas ir gali būti lemtingas.“

Pasak pedagogo, pritapimo prie mokyklos laikas yra proporcingas vaiko neapykantai, susikaupusiai buvusioje mokykloje. Viena mergaitė, atėjusi iš vienuolyno mokyklos, dykinėjo trejus metus. Nors dažniausiai atgrasumas mokymuisi praeina per tris mėnesius.

Mokyklos gyvenimui vadovauja vaikai, ir jos valdžia yra patys vaikai. Viskas, kas susiję su socialiniu, bendruomenės gyvenimu, yra nusprendžiama balsavimu per visuotinį mokyklos susirinkimą šeštadienio vakarais.

Mokiniai skirstomi į tris amžiaus grupes: jauniausi – nuo 5 iki 7 metų, viduriniai – nuo 8 iki 10 ir vyriausi – nuo 11 iki 15 metų. Vaikai apgyvendinami pagal amžiaus grupes, kiekvienai grupei skiriama auklėtoja. Tik vienas kitas vyresnis mokinys turi atskirą kambarį. Ir berniukai, ir mergaitės gyvena po 2–4 viename kambaryje.

 

Šioje mokykloje retai pasitaiko ginčų, peštynių, verksmų, nes laisvi vaikai turi daug mažiau nuoskaudų negu prislėgti, nelaimingi. „Pyktis gimdo pyktį, meilė gimdo meilę. Meilė reiškia pagarbą vaikui, ir tai turėtų būti esminis bet kurios mokyklos bruožas“, – įsitikinęs A. S. Neillas.

Kita svarbi nuostata ta, kad vaikai nejaustų baimės suaugusiesiems. Pedagogas prisimena, kaip kartą devynmetis berniukas prisipažino išdaužęs langą: „Jis atėjo ir man pasisakė, nes žinojo, kad nebus rūsčiai išbartas. Žinojo, kad gal teks sumokėti už langą, bet nebus skaitomas moralas ir jis nebus nubaustas.“

Pasak mokyklos įkūrėjo, vaiko funkcija yra gyventi savo gyvenimą – ne tą, kurio norėtų jo rūpestingi tėvai, ne tą, kurį numato auklėtojai ir mano jį būsiant geriausią. „Suaugusiųjų vadovavimas ir kišimasis į vaiko gyvenimą išaugina robotų kartą. Prievarta versdamas vaiką mokytis muzikos ar kito nemėgstamo dalyko, tam tikra prasme jau išaugini ryžto neturintį suaugusįjį“, – tvirtina pedagogas.

 

Nors šias mintis jis išsakė dar 1960 m. išleistoje knygoje „Samerhilas. Radikalus požiūris į vaiko auklėjimą“, jos neprarado aktualumo ir šiandien. Knygą lietuvių kalbą praėjusiais metais išleido „Andrena“ (iš anglų k. vertė Danguolė Kuisienė). Leidyklos vadovė Nijolė Petrošienė sako, kad šiuo metu Samerhilo mokykloje mokosi ir keli mokiniai iš Lietuvos.

Lietuviško leidimo pratarmėje vaikų ir paauglių psichiatras Remigijus Juškėnas pažymi: „Visi „probleminiai“ vaikai giliai sieloje tėra labai jautrios, vienišos ir nelaimingos būtybės, verčiamos tilpti į „normą“, todėl „jie vienijasi į grupeles, dažnai garbina pseudodievukus, bando tariamai realizuotis. <…> Jie būna užvaldyti iliuzijos, jog simbiozė su „dauguma“ ir yra laimė. Visa tai brangiai kainuoja – pirmaujame neigiama statistika daugelyje gyvenimo sričių.“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.