Rekomenduojame: mokyklų intensyvaus konsultavimo modelis!

Mokinių skaičiaus – 120 – ribos nurodymas, 5–8 jungtinių klasių nebuvimas koduoja švietimo politikos nuostatą, kad mažesnių nei 120 mokinių turinčių mokyklų išlaikymu, išlikimu abejojama, nors atvirai to ir nesakoma.

Kodėl mums tai rūpi?

 

150 Lietuvos mokyklų gauna vadinamojo kokybės krepšelio lėšų pagal „Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą“, o 30 mokyklų – pagal „Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą“, patvirtintą LR švietimo ir mokslo ministro 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymu. Kaip teigiama „Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos apraše“, patvirtintame LR švietimo ir mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu, jų skyrimo tikslas – gerinti mokinių ugdymosi pasiekimus. Kokybės krepšelių lėšos turėtų padėti savivaldybėms sudaryti prielaidas ugdymo kokybei gerinti tobulinant vadinamųjų stiprių mokyklų veiklą ir skleidžiant jų gerąją patirtį, silpnoms – suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą. Neketiname ginčyti krepšelio skaičiavimo, skyrimo tvarkos principų, nors ir gaila, kad kokybei gerinti tikslinių lėšų gauna ne visos mokyklos, ypač – iš silpnųjų grupės, o vien 16-uoju punktu aptartos sąlygos, t. y. mokinių skaičiaus – 120 – ribos nurodymas, 5–8 jungtinių klasių nebuvimas, koduoja švietimo politikos nuostatą, kad mažesnių nei 120 mokinių turinčių mokyklų išlaikymu, išlikimu abejojama, nors atvirai to ir nesakoma.

Tačiau tą spėjimą paneigia abiejų sąrašų palyginimas: yra savivaldybių, kur silpnųjų sąraše 7 ar net 10 mokyklų, o stipriųjų sąraše – nė vienos; arba silpnųjų sąraše 7 arba 8 mokyklos, o stipriųjų – vos po vieną. Taigi prielaida apie planuojamą idėjų apykaitą tarp mokyklų savivaldybės viduje vargu ar pasitvirtintų.

 

Kita vertus, ar įmanu perprasti, kokį konsultavimo kokybei gerinti modelį užkoduoja minėtasis aprašas? Dvejopo sąrašo – stiprių ir silpnų – teikimas ir nuostata, kad stipriosios skleis savo gerąją patirtį, o silpnosios bus konsultuojamos, suponuoja pirminę prielaidą, jog modeliuojamas toks kelias: savivaldybės viduje vyksta idėjų apykaita – stipriosios tampa silpnųjų vedlėmis į ugdymo kokybę. Tačiau tą spėjimą paneigia abiejų sąrašų palyginimas: yra savivaldybių, kur silpnųjų sąraše 7 ar net 10 mokyklų (pvz., atitinkamai Šakių r., Vilniaus r. savivaldybėse), o stipriųjų sąraše – nė vienos; arba silpnųjų sąraše 7 arba 8 mokyklos (pvz., Šilutės r., Vilkaviškio r. savivaldybėse), o stipriųjų – vos po vieną. Taigi prielaida apie planuojamą idėjų apykaitą tarp mokyklų savivaldybės viduje vargu ar pasitvirtintų.

Patirtys – pasiteisinusios ar abejotinos?

 

Tokiu atveju neramu, ar nepasinaudosime seniai įprastais kompetencijų tobulinimo modeliais. Vienas: ugdymo kokybei skirtos lėšos gali būti išleistos siunčiant paskirus vadovus, mokytojus į kažkur centre vedamus seminarus kaip į masinį „pakrikštijimą žiniomis“ – tai būtų pats neveiksmingiausias variantas, nes tokių kampanijinių „krikštijimų“ per visą švietimo reformą turėjome marias, galbūt vienai kitai mokyklai padėjo, bet ne tam 150, esančiam silpnųjų sąraše… Ir ne dėl to, kad būtų kokie prasti mokymai – mokytojai girdėję ir daug gerų, bet kai turime omenyje kompetenciją, o pasiūlome vien žinias, apeliuojame tik į žemiausią kompetencijos komponentą, niekaip neaugindami mokytojo gebėjimų iš tikrųjų veikti.

 

Kitas variantas: prirengiame armiją konsultantų ar vadinamųjų konsultantų ir pasiunčiame juos paskirai į mokyklas šio bei to pamokyti. Pusė bėdos, jei tie konsultantai yra ryškios sėkmės mokyklų praktikai, turintys gilią savų mokyklų kaitos patirtį kaip įrodymą, kad siūloma idėja iš tikrųjų puikiai veikia, t. y. gerina ugdymo kokybę. Blogiau, jei mokyklų konsultuoti atvyks gryni teoretikai – atpils savo teorinį žinojimą ir išvažiuos, dažnu atveju kiekvienas skirtingai pamokęs. Kad ir puikiausių, netgi tarpusavyje nesipjaunančių idėjų jie privežtų, mokyklos gali jas priimti kaip gražius, bet nepasiekiamus teorinius dalykus, niekaip realiai neįtvirtinamus. Geresnis variantas – teoretikai, išmanantys mokyklos praktiką ir gebantys parodyti, kaip siūlomos idėjos gali konsultuojamoje mokykloje prigyti ir kokį pokytį jos gali duoti. Bet… ir šie teoretikai išvažiuoja, nebūdami tikri, kad mokykla tas idėjas priėmė ir tikrai pavers savo kasdiene veikla.

 

Galima manyti, kad perspektyvus naujai sukurtas konsultavimo modelis, kai tas pats konsultantas atvažiuoja į tą pačią mokyklą triskart po Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) atlikto mokyklos išorinio vertinimo – padėti mokyklai susivokti, kaip ištaisyti per išorės vertinimą nustatytus trūkumus. Bet šių pakonsultavimų poveikį juos jau išbandžiusi Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė vadina tik žvalgytuvėmis, vadinasi, trumpalaikiu konsultanto susipažinimu su mokyklos problemomis ir dažniau vadybiniu patarimu, kaip mokyklai susikoncentruoti į NMVA iškeltos problemos įveiką. Privalumas yra tas, kad į mokyklą nustatytą kartų skaičių atvyksta tas pats konsultantas, nuo jo gebėjimo greitai susivokti mokyklos veikloje, žinoma, gali kaitos procesai bent šiek tiek pasistūmėti, tikėtina, pažangos link.

 

Bene su „Lyderių laiko“ projektu į Lietuvą teoriškai atėjo mokslininkės C. R. Jackson (2010) pristatomi ekspertinis ir procesinis konsultavimo modeliai. Tikėtina, minėto projekto dalyviai šių modelių esmę išmokę atmintinai, kitiems priminsime:

1. Ekspertinis – eksperto sprendimai, priimti jo žinių, patirties pagrindu, duomenimis, praktikų pavyzdžiais; ekspertas pateikia receptus, imasi atsakomybės už kliento situacijos taisymą; dažnu atveju tiesiog pritaikoma svetima praktika. Abejojama, ar ekspertinis konsultavimas didina kliento savarankiškumą veikiant, ar jis netampa vien pasyviu rekomendacijų gavėju. Tačiau dažnai norima greitai ir paprastai gauti atsakymą ir konstatuoti pokytį, todėl švietimo praktikoje šis į eksperto greitą ir rezultatyvų poveikį klientams orientuotas modelis taikomas dažnai.
2. Procesinis – „ilgalaikis procesas, kurio metu konsultantas pateikia problemos sprendimo metodologiją ir padeda klientui analizuoti problemą, galimus sprendimus ir planuoti naujovių įgyvendinimą. <…> Paraleliai vyksta ir mokymosi procesas, nes klientas yra aktyvus problemos sprendimo dalyvis, prisiima atsakomybę už pokyčio įgyvendinimą, o svarbiausia – išmoksta savarankiškai spręsti panašias problemas; <…> procesinis konsultavimas – tai atsargus įsiterpimas į grupės ar komandos darbą, siekiant padėti įgyvendinti jos tikslus. Šiuo atveju konsultantas neteikia grupei eksperto paslaugų, priešingai, jis padeda grupei padėti sau pačiai“. Pripažįstama, kad procesinis konsultavimo modelis yra labiau įgalinantis nei ekspertinis. Savo esme šis modelis yra tapatus ir mokslininko P. Blocko (2013) aptariamam bendradarbiavimo, arba partneriško konsultavimo modeliui, kurį taikydamas konsultantas nesprendžia problemos už konsultuojamąjį, o panaudoja savo specifinius įgūdžius, kad padėtų konsultuojamajam pačiam išspręsti savo problemą.

 

Tačiau… Tiek ekspertinis, tiek procesinis konsultavimo modeliai nėra konsultanto ar eksperto (arba tą patį vaidmenį atliekančio vieno asmens) trijų kartų atvažiavimas į mokyklą šio bei to pamokyti, šį bei tą patarti. Tai – kaitos procesas, vedamas eksperto ar konsultanto. Ilgalaikis procesas. Kad jis ir Lietuvoje yra realiai paveikus, išbandyta ir patvirtinama 2018-ųjų gruodį pasibaigusiu Kupiškio r. savivaldybės penkiose mokyklose vykdytu projektu „Iniciatyva savivaldybėms“. Jį šiuokart ir rūpėtų pristatyti.

Šiek tiek informacijos

 

Projektas inicijuotas Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) palaikant ir pradžią organizuojant Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Kupiškio r. savivaldybė projektui vykdyti pasirinkta per konkursą – lėmė žemo socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto ir kiti rodikliai (nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai, praleistų pamokų skaičius, žemi mokinių pasiekimai, įvairūs panorusių dalyvauti mokyklų tipai). Tuometiniai mokyklų rodikliai atrankoje tikėtinai būtų artimi paskelbto kokybės krepšelį gaunančių vadinamųjų silpnų mokyklų sąrašo rodikliams. Švietimo mainų paramos fondas projektą vykdė kaip Europos Komisijos remiamo „Euroquidance“ projekto veiklų savo iniciatyva išplėstos veiklos dalį, atliepdamas Lietuvos švietimo aktualiam poreikiui – gerinti mokinių pasiekimus. Projektą koordinavo Ieva Mizgeraitė-Mažulė, ŠMPF projektų koordinatorė, tapusi ir projekto „Iniciatyva savivaldybėms“ vadove. Penkiose mokyklose nuosekliai dirbo, sakytume, tiek ekspertais, tiek konsultantais Lietuvos švietimo bendruomenei gerai žinomi mokyklų vadovai – Vaidas Bacys, Natalija Kaunickienė (drauge ir Šiaulių universiteto doktorantė), dr. Tomas Lagūnavičius, vėliau pagal per projektą išryškėjusius mokyklų poreikius į konsultavimą įtraukti Paulius Godvadas (bendruomeninio darbo ir bendruomenių plėtros ekspertas), Daiva Šukytė (VšĮ „LIONS QUEST Lietuva“ instruktorė-projektų vadovė).

Baigiant projektą išleista jame dalyvavusių Kupiškio rajono savivaldybės mokyklų – Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės, Skapiškio pagrindinės, Salamiesčio pagrindinės mokyklos skyriaus Antašavos mokyklos-daugiafunkcio centro, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės, Subačiaus gimnazijos – patirčių knyga „Kelių į vaiko sėkmę ieškant“ (2018).

 

Projektas truko trejus metus (2016–2018). Tačiau turint omeny, kad jis laikytinas bandomuoju projektu ir kad pirmaisiais metais pasiblaškyta dėl organizavimo, konsultavimo principų, struktūros ir krypčių išgryninimo, analogiškam projektui kitose savivaldybėse tikėtinai užtektų dvejų metų, jei iškart būtų labai tiksliai sustyguota vertikalioji lyderystė: nacionalinis lygmuo (kas jam atstovaus „įsisavinant“ kokybės krepšelį) – savivaldybės lygmuo – mokykla, kur iš esmės ir įvyksta (arba ne) pokytis, pažanga. (Pastebėtume, kad pagal kokybės krepšelio tvarkos aprašą sąrašo mokyklų pažangos rezultatai bus vertinami praėjus dvejiems metams nuo kokybės krepšelio įgyvendinimo pradžios.) Projekto tyrimą atlikusios tyrėjos vadiname konsultavimo modelį, kurtą ir bandytą projekte „Iniciatyva savivaldybėms“, ilgalaikio intensyvaus konsultavimo modeliu: treji metai, penkios mokyklos, 434 konsultacijų dienos, 2604 konsultavimo valandos, 90 tūkst. eurų biudžetas. Negalėtume palyginti savivaldybių kokybės krepšelius gaunančių mokyklų suminių finansinių galimybių su šia suma, nes krepšelio sumų nežinome.

 

Baigiant projektą išleista jame dalyvavusių Kupiškio rajono savivaldybės mokyklų – Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės, Skapiškio pagrindinės, Salamiesčio pagrindinės mokyklos skyriaus Antašavos mokyklos-daugiafunkcio centro, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės, Subačiaus gimnazijos – patirčių knyga „Kelių į vaiko sėkmę ieškant“ (2018), kurioje nuodugniai pateikiamos mokyklų kaitos kryptys, veiklos mokinių ugdymo(si) kokybei gerinti, jų pavyzdžiai, ekspertų komentarai, nurodomi kontaktai pedagogų, kurie galėtų dalytis patirtimi.[1] Knygos sudarymui vadovavo projekto vadovė. Tiems, kas bent jau vartė šią knygą, juolab jei ir skaitė ar giliau analizavo, pastebėtume, kad lygiai taip pat – struktūriškai, preciziškai – Ieva vadovavo ir projektui, tokio lygio koordinavimas buvo viena iš projekto sėkmės prielaidų, ją pripažino visi projekto kokybinio tyrimo informantai.

Strategais šiuo atveju laikytume savivaldybių švietimo skyrius, bet ne jų subordinaciškoji viršenybė, o tik bendradarbiaujanti lyderystė čia tegalėtų sutverti ženklų pažangos žingsnį ar bent jo pradžią.

 

Ką norėtume šiuo teiginiu pabrėžti? Kad galime nieko kokybiško savivaldybėje ugdymo kokybei su gautais krepšeliais nesutverti, jei nebus tikslaus, kryptingo, tikslingo mokyklų vedimo į kaitos pažangos link procesus, juolab jei mokyklos savarankiškai veiks taip, kaip joms atrodys priimtiniau. Strategais šiuo atveju laikytume savivaldybių švietimo skyrius, bet ne jų subordinaciškoji viršenybė, o tik bendradarbiaujanti lyderystė čia tegalėtų sutverti ženklų pažangos žingsnį ar bent jo pradžią. Todėl iškart rekomenduotume „Lyderių laiko“ projekto pamokų dar neturėjusiems švietimo skyriams prisiminti L. Lambert (2011) knygą „Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga“. Jei ji taptų darbo knyga, džiaugtumėmės nuoširdžiausiai. O dabar vėl grįžkime prie Kupiškio mokyklose vykdytu projektu kurto ir išbandyto konsultavimo modelio.

Ką laikome intensyviu konsultavimu?

 

Pailiustruosime vienu kitu pavyzdžiu. Projektui prasidedant įtrauktos ir įsitraukusios mokyklos ir Kupiškyje tikėjosi sau priimtinos senos projektų tradicijos: gaus nemokamai mokymų, seminarų, galbūt susitiks su įdomiais žmonėmis, lektoriais, gal kitos mokyklos patirtimi pasidalys – bus naudinga dalyvauti. Bet projektas paneigė buvusią tradiciją: ekspertai / konsultantai atsidėjo intensyviai mokyklų kaitai ir nuo jų neatstojo. Gryninant veiklų kryptis mokyklos pasirinko savo situacijai artimus konsultantus, o šie veikė skirtingai. Pavyzdžiui: mokau – mokomės – taikome – stebiu – konsultuoju – mokau – taikome – stebiu – konsultuoju… Taip brėžtume vieno iš konsultantų veiklos stilių, sakytume, atlikusio ir mokytojo, ir instruktoriaus vaidmenis, akivaizdžiausiai atstovavusio ekspertinio konsultavimo modeliui, nešusio savo mokyklos išmokimo metodų patirtį, nepaisant įvairių dvejonių, pasiteisinusią mokykloje, kur ateina mokytis daugiausia vaikų, patyrusių kitose mokyklose netgi didelių mokymosi nesėkmių. Pats ekspertas / konsultantas pripažįsta: „<…> mano konsultavimo stilius yra nepalikti vienos mokyklos. Nuolat būti <…> esmė buvo, kad reikia tai diegti. Diegti. Nes diegiant metu <…> negalima mokyklos palikti vienos. Čia kaip su ligoniu. Pagėrė iš paskirtų vaistų dešimt tablečių – palikai, jis atkrito, paskui liga tapo chroniška. Ne, reikia tuo metu padėti. Atvirkščiai – padėti maksimaliai.“ Savo ruožtu mokykla skaičiuoja: „<…> esame labai patenkinti. Žodžiu, net ir tie mokytojai, kurie savo pamokas ir veda trupučiuką kitaip, negu ekspertas patarė. <…> šitiek seminarų, mokymų ir individualių konsultacijų psichologo gauti – tai šiais laikais gauti nemokamai – yra kažkas iš fantastikos srities. Aš susiskaičiavau: seminarų po 6–8 val. – tai 24 seminarai, o taip individualios konsultacijos per metus 98–97, žodžiu, bet kas gali ateiti – ir mokytojas, mokinys, tėvai. Ekspertas atvažiuodavo į mokyklą ir būdavo nuo 8 ryto iki 16–17 val. vakaro. Tiesiog su dviem mažomis pertraukėlėmis. Tuo metu kažkas vyksta mokykloje – ir jis konsultuoja. Pagalba neįkainojama.“

 

Tai vieno eksperto / konsultanto veiklos mokykloje pobūdis ir apimtis. Kiti, nors ir orientavosi labiau į procesinį konsultavimą, bet konsultuojamoms mokykloms irgi pasiūlė savose sėkmingai prigijusių patirčių, kurios šalyje žinomos, puikiai įvertintos įvairių išorinių vertintojų ir rekomenduotos diegti kitose mokyklose. Nors šie ekspertai / konsultantai nekonsultavo tėvų, bet per mokyklai pasiūlytas ir jų organizuotas veiklas kūrė itin artimą mokyklos ir bendruomenės ryšį. Mokyklose pagal susitarimus su projekto koordinatoriumi ŠMPF ir šie ekspertai / konsultantai būdavo tiek pat dažnai: be vedamų reikalingų mokymų, kūrybinių dirbtuvių, priėmimų savoje mokykloje pasidalyti patirtimi, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį stebėdavo konsultuojamoje mokykloje po 6 mokytojų pamokas ir aptardavo, kartą per pusmetį su mokyklos vadovu pristatydavo savivaldybei pokyčių analizę, ryškindami pasirinktos vykdyti priemonės mokyklos, mokinių arba mokytojų pažangą. Be to, intensyviai bendravo elektroniniais ryšiais, kai tik koks klausimas kildavo. Kodėl teigiame, kad labiau ryškėjo procesinio konsultavimo požymiai? Šiais atvejais konsultantas padeda mokyklai analizuoti problemą, pateikia problemos sprendimo metodologiją ir galimus sprendimus, siūlo priklausomai nuo mokyklos situacijos vertingų idėjų ir padeda planuoti naujovių įgyvendinimą, podraug stebėdamas, konsultuodamas įgyvendinimo procese. Tai atsargesnis įsiterpimas į mokyklos darbą siekiant padėti įgyvendinti jos konsultavimo pradžioje išsikeltus arba susisteminti jau turėtus tikslus, bet vis tiek ir ilgalaikis, ir intensyvus. Mokyklos taip apibūdino tokį konsultavimo procesą: „<…> po truputėlį, nuosekliai į pamoką vedė kitokią, prašė, kad atsižvelgtų į tam tikrus dalykus – į technologijų panaudojimą, į mokėjimą mokytis vaikų, kad vaikai būtų įtraukiami į mokymosi procesą pamokoje, to siekė, ir mokytojams tas variantas buvo priimtinesnis <…>. Ir man labai patiko dokumentų skaitymo mokymai. Mokėmės skaityti dokumentus, atsirinkti, kas ten juose svarbiausia, braukėme, žymėjomės, ieškojome raktinių žodžių. Tas mums buvo svarbiausia. <…> Mes klausėme, kaip tuos vaiko individualios pažangos lapus tvarkyti – vaiko individualią pažangą, tai buvo labai svarbus dalykas, mes domėjomės tuo, patarinėjo, gera praktika, aišku, iš konsultanto mokyklos.“

 

Taigi į pokytį eita ir po truputėlį, ir greičiau. Verta išgirsti ir tokį ekspertų / konsultantų pasvarstymą: „Netikiu Lietuvoje vienu procesiniu konsultavimo keliu, nes labai didžiulės yra takoskyros tarp pačių mokyklų šiandien. Aš vis tiek galvoju, kad tam tikrais momentais turi būti užuominų ir į tą ekspertinį konsultavimą… Galbūt Kupiškyje galėjo būti daugiau procesinio konsultavimo. Bet mus užspaudė ten – mes dažnu atveju turėdavome vos ne pasakyti, pasiūlyti, ką galima daryti šioje vietoje. Ten to ekspertinio konsultavimo buvo pasitelkta dar ir iš šalies.“ Tyrėjų komanda tokiai eksperto nuostatai pritartų ir rekomenduotų kiekvieną mokyklą laikyti skirtingo konsultavimo modelio besišaukiančiu atveju, nes akivaizdu, kad ilgajame kokybės krepšelį gaunančių silpnų mokyklų sąraše mokyklų ugdymo kokybė irgi netolygi.

Kodėl siūlome ilgalaikio intensyvaus konsultavimo modelį?

 

Taip yra dėl to, kad džiaugiamės rezultatu. Šiame savo straipsnyje neturime galimybių pristatyti viso atlikto tyrimo, sudėlioti visų argumentų už ilgalaikio intensyvaus konsultavimo modelį – projekto tyrimo ataskaita yra 105 puslapių. Bet jau ne pirmą kartą „Švietimo naujienose“ norėtume priminti Kupiškio savivaldybės mokyklų pažangos pokytį apibendrinančia skaidre iš 2018 m. „Švietimo būklės apžvalgos“ knygos, kurią, manome, tiek mokyklos, tiek švietimo skyriai nuolat analizuoja (žr. 1 pav.).

1 pav. Savivaldybių švietimo rezultatai ir jų SEK (šaltinis: Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla)

 

Primintume, kad prieš projektą, prieš ilgalaikio intensyvaus konsultavimo modelio pritaikymą, Kupiškio savivaldybė buvo kairiajame žemutiniame ketvirtyje. Toks pokytis būtų vienas iš motyvų šiuo konsultavimo modeliu susidomėti prieš nusprendžiant, ko norėtume gavę kokybės krepšelio pinigėlių, o gal – pinigų…

Rūpėjo, bet dar nepavyko tiksliai užčiuopti, kaip stipriai pasikeitė mokytojų nuostata, kad ir sunkiame socialiniame, ekonominiame, kultūriniame kontekste gyvenantys vaikai gali patirti tiek mokymosi sėkmę, tiek asmenybės ūgtį. Būtent mokytojų nuostatų kaitą laikytume tokių vaikų sėkmių pradžia.

Neturime pagrindo tvirtinti, kad Kupiškio savivaldybės mokyklų rezultatų kilstelėjimą lėmė vien projektu įtvirtintas ilgalaikio konsultavimo modelis, veiksnių visada yra daugiau. Bet vien tokio projekto vykdymas keliose mokyklose vertė ir kitas domėtis, kas gali būti paveiku mokinių pasiekimų pažangai. Apibendrintai išskirtume sustiprėjusį vadovų, mokytojų individualų ir bendrą dėmesį kiekvieno mokinio individualiai mokymosi pažangai, savo ruožtu – sustiprėjusį mokinių dėmesį mokymosi procesui, atsakomybės už rezultatus pirmuosius požymius. Pastebėtina ir dėl šios pažangos stebėjimo atsirandanti intensyvesnė pagalba vaikui mokantis, pagalba ugdantis mokėjimą mokytis, tiriamuosius gebėjimus, įvairesnės mokymosi pagalbos formos. Pastebėtina ir mokyklų vadovų vadybinė ūgtis, ir pamokos kokybės kaita, ir atsirandantis mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas, ir mokyklų besiklostanti bendrystė, kai jos pasijuto esančios ne konkurentės dėl vaiko ir jo atsinešamo krepšelio, o vaiko sėkmei dirbančios partnerės. Rūpėjo, bet dar nepavyko tiksliai užčiuopti, kaip stipriai pasikeitė mokytojų nuostata, kad ir sunkiame socialiniame, ekonominiame, kultūriniame kontekste gyvenantys vaikai gali patirti tiek mokymosi sėkmę, tiek asmenybės ūgtį. Būtent mokytojų nuostatų kaitą laikytume tokių vaikų sėkmių pradžia, o šia linkme mokyklose veikę konsultantai irgi nuostatų kaitos link vedė.

 

Tik… Yra viena galbūt netgi didelė problema: kiek tokio lygio ekspertų / konsultantų, kokie dirbo Kupiškio projekto mokyklose, Lietuvoje turime? Mokyklos vieningai tvirtino: jie – autoritetai; Lietuvoje žinomi; jų veiklos patirtys pasiteisinusios; jie dosniai dalijosi… Ir – išgirskime – jie buvo ne iš Kupiškio. Ne tik dėl to, kad savame krašte pranašu nebūsi, kad savose savivaldybėse nebūtų tinkančių vesti į pokytį konsultantų. Veikiau dėl to, kad, vadovų žodžiais tariant, dar kažkiek mokytojas yra įbaugintas ir dar jis savame rate su pažįstamu žmogumi negali kitą sykį tiek atsiverti, kiek gali pasakyti žmogui iš šalies; kad jis neturėtų išankstinės nuomonės; mūsų žmonės labai nenori įsileisti stebėtojų į savo pamokas, jeigu galima, nori išvengti; mums sunkiai „kolega–kolegai“ sekasi, gal mes nelabai pasitikime, visi brandaus amžiaus; įsivaizduojame, kad mes čia geriausiai mokame… Bet konsultantas iš kitur pralaužė ledus tuo, kad tiek gerų žodžių apie visus žmones rado, žmonės tarsi pakilo…

 

Detaliai savo patirtis, kaip jau minėjome, mokyklos pristato savo patirčių knygoje, o čia dar norėtume pabrėžti ekspertų / konsultantų suktą pokyčio ciklą ir kiekvieno etapo esmines veiklos su mokyklomis kryptis (žr. 2 pav.). Taigi ekspertai / konsultantai mokyklas vedė kiekviename pokyčio etape. Ir dėl to būta nerimo: ar nedaro toks ilgalaikio intensyvaus konsultavimo modelis mokykloms, kaip pačių konsultantų sakyta, meškos paslaugos, ar gebės mokyklos pačios savarankiškai pokytį išlaikyti, gilinti, siekti tolesnės pažangos konsultantams išvažiavus?

2 pav. Konsultavimas pokyčių vadybos cikle

 

Kupiškio atveju matėme mokyklų, kuriose pokyčius laikytume jau sisteminiais: mes jau negalėtume kitaip dirbti – pripažino pačios. Ir atgijusios pamokos, ir jų reflektavimas pagal pačių susikurtą pamokos įsivertinimo tinklelį, ir vaiko individualios pažangos fiksavimas, stebėjimas, analizė, ir vaikų asmeniniai projektai, tėvų ir vaikų klubai, ir išmokimo metodai, ir informacijos struktūrinimas pamokoje, ir kiti veiklų pavyzdžiai tapo jų kasdiena. Bet liko ir tokių, kur mokytojai vis dar paklausia: „O kam to reikia?“ Tačiau Kupiškio atveju manytume, kad bendradarbiaujančiai lyderystei ūgtelėjo švietimo skyrius, sukęsis intensyvaus konsultavimo modelio išbandymo verpete, kol kas turintis ir garantuotą savivaldybės politikų palaikymą.

Todėl mūsų reziumė: prieš pradėdami leisti kokybės krepšelį apsispręskime, ko norime – šio bei to pasimokyti ar tikrai keistis patys ir keisti ugdymo kokybę, kitaip tariant, garantuoti vaikams sėkmę.

 

[1] Pastaba. Knygos elektroninę versiją galima rasti adresu http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=2ahUKEwir0r3q9prgAhVosIsKHaWGDp4QFjAAegQIBBAC&url=http%3A%2F%2Fsmpf.lt%2Fuploads%2Fevents%2FKeliu%2520i%2520vaiko%2520sekme%2520beieskant-mazintas.pdf&usg=AOvVaw3QNIrtLLVF-CbxFiABBCPT.