Reaguok.lt – dar viena galimybė tobulėti!

Kamila Gasinska drauge su kolege Laura Varslauskaite sukūrė įrankį, padedantį greitai reaguoti į patyčias. Ne tik jas atpažinti, bet ir spręsti su jomis susijusias problemas – tai platforma „Reaguok.lt“.

Parodoje „Mokykla 2019“ Kamila Gasinska parodos dalyvius supažindino su elektroniniu įrankiu „Patyčių dėžutė“, kuriuo naudojasi jau nemaža dalis šalies mokyklų, ir interaktyvių mokymų platforma „Reaguok.lt“.

„Patyčių dėžutė“ – erdvė būti išgirstam

 

Kamila Gasinska sakė, kad pirmiausia su kolege Laura jos sukūrė „Patyčių dėžutę“, bet tada suprato, jog tokios platformos kaip „Reaguok.lt“ itin reikia. „Patyčių dėžutė“ – tai elektroninis įrankis, leidžiantis greitai, saugiai ir anonimiškai mokykloje pranešti apie patyčias. Kaip žinoma, patyčios – vis dar itin opi problema. Pasak Kamilos, patyčias patiria 26 proc. šalies mergaičių ir 29 proc. berniukų. „Vaikų linija“ kasdien sulaukia apie 10 skambučių dėl patiriamų patyčių. Nors visi patyčių atvejai turi būti registruojami, bet dažnai mokiniai apie jas nepraneša, nes bijo būti identifikuoti ar palaikyti skundikais, o mokytojai ne visada geba jas atpažinti. Kamila teigė, kad jai tekę girdėti mokyklų vadovus sakant, jog jų mokyklose patyčių tiesiog nėra. Šiuos teiginius įrodė ir atliktos apklausos.

 

„Praėjusių metų gruodį buvo apklausta beveik 1 tūkst. mokinių. Paaiškėjo, kad tik ketvirtadalis jų apie patiriamas arba pastebėtas patyčias praneša dažnai arba visada, o net 50 proc. mokinių apie patiriamas patyčias suaugusiesiems nepraneša niekada. Apie tai, kad patyčios nėra registruojamos, sužinojome ir per prieš metus vykusią parodą „Mokykla 2018“, kada buvo apklausta daugiau kaip 100 pedagogų iš visos Lietuvos. Tuomet paaiškėjo, kad beveik 60 proc. jų per paskutinius du mėnesius neužregistravo nė vieno patyčių atvejo, o 80 proc. per visus metus neužregistravo nė vieno arba užregistravo 1–2 patyčių atvejus. Užsienyje šią patyčių sužinojimo ir užfiksavimo problemą padeda spręsti elektroninės platformos. Tokią platformą nutarėme išbandyti ir Lietuvoje, prieš diegdamos ir siūlydamos ja naudotis nacionaliniu mastu (kaip dabar jau ir įvyko). Pirmiausia, įdiegėme elektroninį paštą, prie jo pridėjome „Google“ formą. Mokiniai mokyklos puslapyje paspaudę „Patyčių dėžutės“ ikoną ir ten užpildę „Google“ formą pranešimą pasiunčia mokyklos psichologui arba socialiniam pedagogui, iš kurių sulaukia pagalbos. Per tris mėnesius iš 6 mokyklų sulaukėme beveik 90 pranešimų. Pranešimai buvo susiję ne tik su patyčiomis, bet ir planuojamomis savižudybėmis, netinkamu elgesiu, elektroninių cigarečių naudojimu, nusirašinėjimu ir pan. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pirminės projekto sėkmės nutarė jį remti ir sukurti nacionalinį įrankį, susidedantį iš 3 dalių: mobiliosios programėlės, interneto svetainės ir administravimo sistemos mokykloje. Tad jeigu mokykla nori prisijungti prie „Patyčių dėžutės“ iniciatyvos ir leisti mokiniams per mobiliąją programėlę pranešti apie patiriamas ar matomas patyčias, tada reikia iš ŠMSM elektroninės svetainės parsisiųsti ir įdiegti savo svetainėje „Patyčių dėžutę“. Tuomet visi trys įrankiai ims veikti. „Patyčių dėžutėje“ įdiegtos 4 skirtingos kalbos, jomis galima pranešti ir apie patyčių atvejus. Taip siekėme nepamiršti tautinių mažumų mokyklų. Pirmuoju žingsniu vartotojo prašoma įvesti mokyklos adresą. Jeigu mokykla prie platformos yra prisijungusi ir įdiegusi savo svetainėje „Patyčių dėžutę“, tada, įvedus adresą, mobilioji programėlė veiks. Jeigu mokykla nėra prisijungusi prie platformos, tuomet, įvedus į programėlę adresą, ji nebus aktyvuojama. Pranešimo apie patyčias formoje yra pateikiami klausimai, į juos atsakant pateikiama informacija apie patyčių atvejį. Jeigu tyčiojamasi elektroninėje erdvėje, yra galimybė pridėti elektroninį patyčių įrodymą. Pranešėjas išlieka anonimiškas, bet mes prašome nebijoti pateikti, kas patyrė patyčias, kas tyčiojosi, kad būtų galima suteikti visavertę pagalbą. Taip pat mokykloms, įsidiegusioms „Patyčių dėžutę“, prie jų domeno bus pridėta svetainė, per kurią galima pranešti apie patyčias tiems tėvams ar vaikams, kurie neturi galimybių naudotis mobiliąja programėle. Visi pranešimai (ir iš svetainės, ir iš mobiliosios programėlės) atkeliaus į mokyklos administravimo sistemą (administruoti rekomenduojama psichologui arba socialiniam pedagogui). Bus galima matyti visus naujus pranešimus, taip pat informaciją, kuri jau yra suvesta iš „Patyčių dėžutės“ mobiliosios programėlės. Sudaryta galimybė pildyti statistiką, kaip vyko pokalbis su tėvais, skriaudėjais ir pan.“, – „Patyčių dėžutės“ įdiegimo kelią ir prasmę pabrėžė K. Gasinska.

 

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog itin svarbu pastebėti, kur vyksta patyčios, kad vėliau būtų galima turėti statistiką, kokiose vietose patyčios pastebimos, kokiu metu, tarp kokio amžiaus mokinių, kokio pobūdžio patyčios pasitaiko dažniausiai. Šis įrankis padeda vaikams paprašyti pagalbos ir greičiau jos sulaukti. Mokyklai taip pat padeda greičiau sureaguoti ir sustabdyti tolesnius patyčių žingsnius. Ugdymo įstaiga gali įsivertinti tikrąjį patyčių mastą, žinoti problemines vietas ir veiklas, sritis ir klases.

„Kaip jau minėjau, ŠMSM kviečia prisijungti prie šios iniciatyvos, iš ministerijos svetainės parsisiunčiant ir įdiegiant šį įrankį savo mokyklų interneto svetainėse. Taip pat kviečiame „Facebook“ socialinėje erdvėje prisijungti prie „Patyčių dėžutės“ grupės, kurioje bus teikiama papildoma informacija“, – kalbėjo Kamila.

„Reaguok.lt“ – į pagalbą mokytojui…

 

K. Gasinska pasakojo, kad per pirmąjį projektą buvo pastebėta, jog tik maža dalis pedagogų yra išklausę mokymus apie patyčias ir ne visada geba jas pastebėti. Suprantama, kad jie paprastai turėtų būti pirmieji, kurie pastebi patyčias, bet jei negeba jų atskirti arba nežino, kaip reaguoti, tampa itin sudėtinga spręsti patyčių problemą mokykloje. „Vos 46 proc. šalies mokyklų išklausė mokymus, skirtus patyčioms atpažinti. Mokykloms – vis dar iššūkis, kas ir kaip turi reaguoti į gautą pranešimą. Per parodą „Mokykla 2018“ 60 proc. apklaustų pedagogų teigė, kad jiems mokymai apie intervenciją būtų naudingi. Užsienyje šią problemą spręsti padeda įvairios interneto platformos arba nevyriausybinės organizacijos. Interneto platformų pliusas tas, kad prie mokymų gali prisijungti bet kas ir bet kada. Interaktyvus turinys leidžia geriau įsiminti informaciją. Svarbus ir ekonominis naudingumas, nes tokie mokymai yra automatizuoti, todėl kaskart nereikia mokėti lektoriams“, – interaktyvių platformų privalumus vardijo Kamila.

 

Ji teigė, kad prieš sukuriant tokią platformą Lietuvoje buvo atliktas tyrimas naudojant grupinių diskusijų metodą – dalyvavo mokytojai iš 5 savivaldybių: „Surinkome informaciją apie tai, kokių žinių pedagogams trūksta, kokių klausimų kyla. Konsultavomės ir su ekspertais. Atsižvelgę į iš abiejų grupių gautą informaciją, nusprendėme sukurti modelį, leisiantį apmokyti visus šalies pedagogus.“

Anot Kamilos, taip atsirado nemokama svetainė mokytojams „Reaguok.lt“. Ji pasiekiama visur ir visada, visuomet galima prieiti prie reikiamos informacijos. Mokymai yra suskirstyti į 19 temų. Jie yra akredituoti. Šiuo metu už juos yra atsakingas Vilniaus universitetas. Baigęs mokymus kiekvienas mokytojas gaus kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą. Tam, kad mokymai būtų įvairūs, buvo sukurta 20 vaizdo pamokų su šios srities ekspertais.

Ko gali tikėtis mokytojas, dalyvaujantis „Reaguok.lt“ mokymuose?

 

Kamila pasakojo, kad mokymai interaktyvūs, parengti remiantis moksline medžiaga. Temų spektras platus ir įvairus: nuo to, kaip atskirti patyčias, iki elektroninių ar homofobinių patyčių, kaip reaguoti į patyčias, jeigu tyčiojasi mokytojas arba jeigu tyčiojamasi iš mokytojo ir pan. Kiekvienoje temoje galima rasti ir pagrindinės informacijos, ir konkrečių patarimų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Esama interaktyvių laukelių (pažymėti mėlyna spalva), kuriuos paspaudus galima gauti daugiau informacijos. Kiekvienos temos pabaigoje pateikti savikontrolės testai, kur reikia atlikti tam tikras užduotis. Atliekant užduotis, sužinoma dar daugiau informacijos atitinkama tema. Taip pat platformoje, be mokymų dalies, egzistuoja skiltis „dažniausiai užduodami klausimai“, kurie surinkti per grupines diskusijas su pedagogais. Čia kiekvienas gali rasti atsakymus į konkrečius klausimus. Taip pat pateikiamos atvejo analizės, kurios kilo bendradarbiaujant su organizacija „Gelbėkit vaikus“, ir pamokų planai, kuriuos galima naudoti per klasės valandėles. Pateikti naudingos literatūros sąrašai ir kontaktų žemėlapis (pedagoginių psichologinių tarnybų kontaktai visose savivaldybėse). „Ši platforma papildo „Patyčių dėžutę“ ir padeda atrasti sprendimus“, – pabrėžė K. Gasinska.

Idėjos ateičiai

 

Ateityje ketinama sutelkti grupę ekspertų, tuomet šalia mokymų būtų galimybė užduoti aktualius klausimus ir sulaukti atsakymų. Kol kas tokios galimybės nėra, tačiau, pasak Kamilos, yra daug kitų gerų dalykų. Pavyzdžiui, literatūros skiltyje yra sudėti filmai, kuriuos rekomenduojama žiūrėti su mokiniais.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija drauge su projekto kūrėjomis ragina pedagogus aktyviai jungtis prie platformos ir tobulėti drauge.