Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokiniai neabejingi teatrui

Gitana Abromikienė, Gintauta Dauneckytė
,
lietuvių kalbos mokytojos metodininkės

„Teatras niekada negali duoti atsakymo į jokį klausimą, tačiau tikrai gali iškelti, išrėkti tuos klausimus ir kartais labai skaudžiai diagnozuoti visuomenės būklę.“ (Meno vadovė Audra Žukaitytė)

 

Teatras – labai reikalingas pagalbininkas didinant meno prieinamumą mokiniams, todėl Radviliškio Lizdeikos gimnazijos abiturientai, lydimi lietuvių kalbos mokytojų, 2019 m. pradėjo apsilankymais Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur turėjo galimybę žiūrėti režisieriaus Jono Jurašo pastatytą spektaklį „Balta drobulė“, bei valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, kur stebėjo režisierių Rimo Tumino ir Arvydo Dapšio spektaklį „Madagaskaras“ (pjesės autorius Marius Ivaškevičius). Tokiu būdu mokiniams suteikiama galimybė domėtis teatro menu kaip galimybe geriau pažinti save ir perprasti literatūros kūrinius. Vienas iš tikslų yra ugdyti įvairaus žanro spektaklių žiūrovą, išsilavinusį, kritiškai, kūrybiškai mąstantį jauną žmogų.

 

Abiturientams, skaičiusiems Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“, J. Jurašo režisuotas spektaklis padėjo geriau suprasti pagrindinio veikėjo Antano Garšvos išgyvenimus ir jausmus, dvilypę savijautą: jo abejones, blaškymąsi tarp troškimo ir negalėjimo realizuoti savo kūrybinių galių, tarp netikėjimo ir noro tikėti, tarp absurdo suvokimo ir prasmės ieškojimo. Mokiniams padarė įspūdį kūrinio scenos, kuriose netradiciniais režisieriaus sprendimais išryškinamos veikėjų emocijos ir vidiniai išgyvenimai. Spektaklis skaitant susikurtus vaizdinius pavertė realybe. Reikia tikėtis, kad tai padės abiturientams per egzaminą lengviau atsiminti kūrinio epizodus ir protagonisto išgyvenimus. Beveik trijų valandų spektaklis neprailgo. Puiki aktorių vaidyba atskleidė veikėjų kančią, gyvenimo absurdą ir beprasmybę. Žiūrėdamas šį spektaklį turbūt ne vienas mokinys atrado dalelę savęs, nes tarp meilės ir praradimo, kūrybinės laisvės ir kančios besiblaškantis Antanas Garšva primena šiandienos žmogų, kenčiantį ir trokštantį įprasminti save chaoso kupiname pasaulyje. Juk, anot A. Škėmos, literatūra nėra raminamieji vaistai, ji turi atspindėti savąją epochą.

 

Turbūt dar greičiau trys valandos prabėgo žiūrint VMT spektaklį „Madagaskaras“. Jei Kaune stebėtas spektaklis reikalavo rimties ir susikaupimo, tai šiame žaismingai, tarsi juokaujant kalbama apie temas, aktualias ir mūsų laikų žmogui. Kaip sako režisierius: „Tai spektaklis apie žmones, kurie nori gyventi kitaip. Norisi, bet neišeina: arba gyvenimas per trumpas, pernelyg daug smūgių, arba per sudėtinga istorija.“ O juk tai taip pažįstama mūsų laikų žmogui. Dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristato Lietuvą, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. Pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą. Mokiniams puiki galimybė aptariant spektaklį pasvarstyti apie mūsų gimtosios kalbos žaismingumą ir kaip mes kartais įmantraudami ją padarome gremėzdišką. Tai vienas garsiausių režisieriaus Rimo Tumino istorinių spektaklių, kurio veikėjai – XX a. gyvenę žmonės, asmenybės, palikusios ženklų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Žiūrėdami „Madagaskarą“ galime įsivaizduoti, kaip atrodė šie žymūs žmonės, pamąstyti, ar galėjo jie gyvenime susitikti ir kaip tie susitikimai galėjo atrodyti. Tai praplečia vaizduotę.

 

Teatras mokiniams yra puiki galimybė geriau susipažinti su literatūros kūriniais, skatina giliau pažvelgti į išryškinamas problemas ir veikėjų išgyvenimus. Teatras padeda plėtoti mokinių estetinę, kultūrinę ir bendrąsias (kūrybingumo, mokymosi mokytis, pažinimo) kompetencijas, padeda ugdyti sumanų ir aktyvų kultūrinio gyvenimo dalyvį bei auginti nuovokų spektaklio žiūrovą, kuris geba suvokti, analizuoti ir vertinti spektaklį, susieti įspūdžius su perskaitytu kūriniu, įvardyti emocinį ir estetinį spektaklio poveikį. Teatras ugdo asmenybę ir puoselėja kultūrinę savimonę, todėl džiugu, kad jauni žmonės domisi teatru, mielai jame lankosi, tokiu būdu susitinka su kūrinio veikėjais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.