Psichologė pataria: septyni pagalbos sau būdai, kaip be streso pasiruošti egzaminams

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį stresą – normalu. Nedidelis stresas padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybingai spręsti problemas. Kai streso per daug, tiek mokytis, tiek atlikti užduotis sunkiau. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, siejamomis su stresu ar gebėjimu atlikti darbus.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu atsiskaitymų ir egzaminų procesas skiriasi nuo iki šiol įprastų būdų, nes vyksta internetu ir nuotoliniu būdu. Viena vertus, atrodo, kad atsiskaitymus dabar galima atlikti patogiai, namuose – ten pat, kur ir mokaisi ar ruošiesi egzaminams. Kita vertus, yra asmenų, kuriems namų aplinka kaip tik trukdo, nes per daug siejasi su poilsiu arba sunku susikaupti dėl pašalinių garsų, kartu gyvenančių žmonių ar kitų aplinkybių.

 

Ruošiantis atsiskaitymams, taip pat jų metu, svarbu sukurti tokias sąlygas ir aplinką, kuri neblaškytų dėmesio, nekeltų sąsajų su kitomis laisvalaikio veiklomis. Nepatariama mokytis ar dirbti poilsio vietoje, pavyzdžiui, lovoje; mokantis užkandžiauti; šalia nuolat būti įsijungus kompiuterinį žaidimą ar socialinius tinklus; kai kada lengvai dėmesį gali sutrikdyti draugo žinutė. Dar prieš atsiskaitymą verta susitvarkyti savo darbo vietą taip, kad dėmesio neblaškytų pašaliniai daiktai ar vaizdai. Jei studentas gyvena ne vienas, visai naudinga prieš pat atsiskaitymą perspėti artimuosius, kad kurį laiką pabūtų kiek tyliau, neblaškytų, netrikdytų egzamino metu.

Vykstant egzaminui kartais paprašoma įsijungti kamerą, kad matytųsi, ką studentas veikia. Asmeniui, kuriam kameros sukelia papildomo streso, tokia sąlyga gali būti nemaloni. Jei įjungta kamera kelia kiek didesnės įtampos, galima pratintis ją įjungiant dar prieš atsiskaitymą, nusifilmuoti pristatant pasirinktą temą žodžiu ir pan. Naudinga suprasti, kad kamera įjungiama ne dėl to, kad matytųsi, kaip asmuo atrodo ar kokia jo namų aplinka, o dėl to, kad būtų aišku, ar egzamino metu nevyksta sukčiavimas, ar visi naudojasi panašiomis galimybėmis išlaikyti egzaminą, kad sąlygos panėšėtų į atsiskaitymą, kurio metu netoliese yra kurso draugų bei dėstytojų.

 

Jei pasikeitusios sąlygos kelia daugiau nežinios ir nesijaučiate tvirtai, dar prieš egzaminą įsitikinkite, kad tikrai žinote, kaip vyks atsiskaitymas, ko bus reikalaujama. Jei kyla daugiau neaiškumų, susipažinkite su dėstytojo suteikta informacija, kokia bus egzamino eiga, jei kyla klausimų, teiraukitės iš anksto. Egzamino metu jau būkite pasiruošę šalia turėti tai, ko gali prireikti.

 

Nors ši sesija ir atsiskaitymai gali šiek tiek skirtis nuo iki šiol vykusių, bet daug dalykų lieka nepakitę. Vis dar galima taikyti tuos pačius mokymosi būdus, veikusius iki šiol. Svarbu suprasti, kad gerai pasiruošti padeda ir rūpinimasis savijauta, ir tinkamų mokymosi sąlygų kūrimas.

 

Sugrįžtant prie įprastų mokymosi ir atsiskaitymų rūpesčių, patarčiau atsižvelgti į sąlygas ir pagalbos sau būdus:

 

1. Sudarykite darbų planą

Jei vienu metu darbų ar mokymosi medžiagos atrodo per daug, naudinga turėti mokymosi planą ar darbotvarkę. Planuojantis darbotvarkę, galima numatyti, kiek valandų skirsite konkrečiam darbui ir kada bei kaip ilsėsitės. Be to, jei darbų vienu metu susikaupė per daug, naudinga prisiminti, kad labiausiai pavyksta susikoncentruoti, kai dėmesys sutelkiamas į vieną darbą vienu metu. Taisyklės „vienas dalykas vienu metu“ laikymasis, padės nesiblaškyti ir dirbti prie vienos užduoties dabar, nereikės nerimauti dėl rytojaus darbų, jau numatytų plane.

 

2. Naudokite jums tinkančius mokymosi metodus

Mokymasis vyksta sklandžiau, jei asmuo taiko efektyvius mokymosi metodus, arba metodus, kurie iki šiol padėdavo lengviau suvokti medžiagą. Pavyzdžiui, jei mokymuisi sukaupta daug medžiagos, didelius kiekius galima trumpinti, konspektuoti mažesniais blokais, o konspektavimas individualia kalba padės medžiagą geriau suprasti ir įsiminti.

Kitiems asmenims, mokymasis vyksta sklandžiau, jei dirbama su žmonių grupe. Nuotolinės bendravimo programėlės ir šiuo metu suteikia galimybę mokytis kartu su grupės draugais, neišeinant iš namų. Mokantis grupėmis galima aiškintis iškilusius klausimus, tad, mokantis drauge, ieškant atsakymų – greičiau išmokstama. Pasinaudokite auksine taisykle – norėdami išmokti daug medžiagos – įvairiais būdais ją pasikartokite, tai padeda geriau įsiminti ir suvokti.

 

3. Pirmiausia išmokite įdomiausius klausimus, tada imkitės sudėtingesnių

Mokantis, kaip ir egzamino metu, naudinga pradėti nuo užduočių ar klausimų, kurie atrodo lengviausi arba įdomiausi. Šis būdas padeda susikaupti, mobilizuoti protą. Na, o atlikus pirmąją užduotį, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis, padidėja motyvacija imtis kitų, sudėtingesnių užduočių.

 

4. Svarbu rūpintis savimi

Mokymosi metu studentams gali padėti ir rūpinimasis fizine gerove. Sveika ir subalansuota mityba, pakankamai poilsio, drungnas dušas, mankšta, ar valanda, praleista gryname ore, padės ilgiau išlikti budriems, geriau veiks atmintis, bus lengviau susikaupti.

 

5. Darykite trumpas pertraukas

Daug dirbant ar mokantis, labai svarbu nenuvertinti ir pertraukų teikiamos naudos. Neilgos, maždaug 15–20 minučių pertraukos gali padėti ilgiau išlaikyti darbingumą. Jos neturi būti per ilgos ar pernelyg blaškančios. Pertraukų metu galima atlikti trumpą mankštą, išvėdinti kambarį, atsigerti vandens ir pan.

 

6. Nusiraminimui, prieš egzaminą, išbandykite atsipalaidavimo pratimų

Jei mintys, dėl artėjančių egzaminų, kelia nerimą, neleidžia susikaupti mokytis ar nurimti prieš miegą, galima daryti atsipalaidavimo pratimus, jų surasti galite internete ar knygose. Atsipalaidavimo pratimų metu susitelkiama į savo mintis, kūną, kvėpavimą, siekiant būti „čia ir dabar“. Tokie metodai padeda mažiau mintimis skrajoti ateityje ir įsivaizduoti gąsdinančius scenarijus.

 

7. Galvodami apie atsiskaitymus, atkreipkite dėmesį į savo mintis

Kalbant apie mintis, veikiančias emocinę savijautą ir veiksmus, naudinga suprasti, kad mintys „kas bus, jeigu nepavyks“ nepadeda nusiraminti. Mintys, kad „praėjusiame egzamine galėjau pasirodyti geriau“ taip pat nepadeda. Jei norisi pasimokyti iš praėjusių egzaminų, geriau savęs paklausti: „ką galiu padaryti kitaip, kad šios klaidos nekartočiau?“ Vietoje minties: „kas bus, jeigu nepavyks“, galima galvoti, „ką galiu padaryti dabar, kad išlaikyčiau“.