Projekto „Sugriaukime barjerus“ dalyvių susitikimas Rumunijoje

Šių metų spalio 14–18 d. Rumunijos Brašovo mieste vyko trečiasis „Erasmus+“ projekto „Sugriaukime barjerus“ partnerių susitikimas. Projekto tikslas – naikinti atskirtį tarp žmonių, lavinti socialinius įgūdžius, pastebėti atstumtuosius, kenčiančius ir jiems padėti, mokytis atjautos, tolerancijos, kovoti su patyčiomis.

Į Rumunijos centrinėje dalyje esantį Brašovo miestą atvyko keturių šalių – Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Lietuvos – po du mokytojus ir tris mokinius (Lietuvai atstovavo vienas mokinys). Tai nepaprastai gražus viduramžiškas miestas, išraizgytas siaurų gatvelių, didingų aikščių, apsuptas kalnų ir skalaujamas labai į mūsų Vilnelę panašios upelės. Projekto partneriai – Brašovo „Andrei Muresanu“ licėjaus mokiniai ir mokytojai – į savo mokymo(si) įstaigą kasryt žingsniuoja tiesiog per šalia esančios cerkvės kiemą, per pamokas girdi bažnyčios varpų skambesį. Stebėtinai šiltas rudeniui oras, pageltę medžiai ant miestą supančių kalnų, bažnytinių varpų skambesys teikė išskirtinai gerų jausmų.

Lietuvai šiame projekte atstovavo Santariškių konsultacinio-mokymo centro anglų kalbos mokytoja, projekto koordinatorė Irma Vitukynaitė, aš, lietuvių kalbos mokytoja Daiva Jonušienė, ir mokinys Konstantinas Gricius. Šeimininkai rumunai šiame projekte buvo ypač aktyvūs. Įvairiose projektinėse veiklose aktyviai dalyvavo keturiolika licėjaus mokytojų ir dešimt mokinių, kurie kasryt pasitikdavo prie viešbučio, globojo ir rūpinosi svečiais.

Projekto dalyvių užduotis per šį susitikimą – ugdyti socialinius įgūdžius. Visos viešnagės dienos buvo kupinos įvairios veiklos pagal tobulai parinktas programas.

Antrąją viešnagės dieną „Bucuria darului“ socialiniame centre projekto dalyviai ruošė daržovių konservus – mokiniai pjaustė ir troškino įvairias daržoves, dėjo į stiklainius, mokytojai karpė, rišo etiketes ir krovė stiklainius į dėžes. Pagaminti konservai buvo pristatyti parduoti. Gauti pinigai panaudojami benamiams ir socialiai remtiniems žmonėms maitinti. Po šios veiklos valgėme kartu su benamiais ir varguoliais jų maistą, bendravome. Mokiniai pasakojo, kad ir nelabai skanus buvo tas valgis, bet iš pagarbos socialiai atstumtiesiems stengėsi viską suvalgyti. Mokytojai taip pat pagarbiai paliko tuščias lėkštes.

Kitą dieną įvairios veiklos buvo vykdomos Brašovo agrotechnikos ir žemės ūkio kolegijoje. Projekto dalyviai išklausė paskaitas apie audimą staklėmis, apie raštų parinkimą, stebėjo, kaip audžiami lovų užtiesalai, patys bandė austi. Taip pat skaptavo moliūgus ir iš jų darė įvairius dekoratyvinius darbus.

Dar vieną dieną vykome į nedideliame Rumunijos kaimelyje įsikūrusius socialinius globos namus, kuriuose gyvena aštuoni beglobiai vaikai. Namai gana jaukūs, kieme laksto šuniukai, katytės. Keturių šalių ir rumunų mokiniai kartu su globotiniais per žaidimus tobulino anglų kalbos žinias, braižė žemėlapius, domėjosi projekto partnerių šalimis, jų kalba, kieme ieškojo paslėpto lobio.

Ketvirtą viešnagės dieną lankėmės didžiuliame „Sambata de Sus“ stačiatikių vienuolyne. Klausėmės religinio giedojimo, buvome vaišinami vienuoliškais pietumis, gėrėme švento vandens iš vienuolyno kieme esančio šulinio. Vienuolis, puikiai kalbantis angliškai, papasakojo vienuolyno istoriją, aprodė vienuolyno freskas ir ikonas. Pristatyta ikonų simbolika ir piešimo būdai.

Dar lankėmės grynaveislių žirgų žirgyne, kur norintys galėjo pajodinėti. Tautinio kostiumo muziejuje sužinojome apie garsų rumunų dizainerį, kūrusį rūbus net pačiam Rumunijos karaliui, apžiūrėjome jo sukurtus tautinius kostiumus. Muziejuje mokiniams ir mokytojams buvo pasakojama, kaip gamtinės sąlygos, aplinka formavo išgyvenimo ir pragyvenimo įgūdžius, kaip tai daro įtaką formuojantis tradicijoms.

Antrąją viešnagės dieną Brašovo „Andrei Muresanu“ licėjuje Santariškių konsultacinio-mokymo centro anglų kalbos mokytoja Irma Vitukynaitė kalbėjo apie tolesnes veiklas, nubrėžė gaires, ką turėtų padaryti projekto partneriai. Nutarta „griauti barjerus“ per kūrybinį rašymą. Kalbėta, kad kiekviena šalis pasirinks vieną iš savo šalies paaugliams skirtų kūrinių ir pagal juos mokiniai rašys rašinius. Lietuviai pasirinko Ilonos Ežerinytės „Verksnių klubą“, manydami, kad šis kūrinys labiausiai tinka kūrybiniam rašymui. Per kūrybinį rašymą ligoninės vaikai, ypač besigydantys Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, bandys įveikti savo atskirtį ir ištikusias krizes. Mokinys Konstantinas Gricius pristatė „Verksnių klubą“, išsakė savo nuomonę apie šį kūrinį.

Pasikartosiu sakydama, kad projektinė veikla išties naudinga. Mokiniai bendraudami tiek supanašėja, kad pagal elgesį ir kalbėjimą niekaip neatskirsi, iš kokios jis šalies. Bendraudami angliškai ir mokytojai, ir mokiniai tobulina anglų kalbą, patiria bendrystės jausmą. Paskutinį vakarą Rumunijoje viena Brašovo mokytoja paklausė, kokių rumuniškų žodžių išmokome. Vieno žodžio net nereikėjo mokytis. Tai „da“, reiškiantis „taip“, kurį rumunai vartoja vos ne kiekviename sakinyje.

0

0