Projekto dalyvių susitikimas Sardinijoje

Aurimas Markevičius

Vilniaus Santariškių konsultacinis-mokymo centras rūpinasi Vaikų ligoninėje (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale) gulinčių vaikų švietimu. Ši mokykla aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Apie šią veiklą jau ne kartą kalbėta ir leidinyje „Švietimo naujienos“: šių metų vasarį – „Projektinė veikla Turkijoje“, kovą – „Projekto „Vaivorykštė“ atgarsiai“, gegužę – „Antroji galimybė, suaugusiųjų mokymo modulis“, birželį – „Baigiamasis projekto „Vaivorykštė“ partnerių susitikimas Bulgarijoje“.

 

Rugsėjo 11–12 d. Vilniaus Santariškių konsultacinio-mokymo centro mokytojai Irma Vitukynaitė ir aš, Aurimas Markevičius, dalyvavome projekto „Antroji galimybė – suaugusiųjų mokymo modulis“ (angl. „Second Chance Employment Re-Training Adult Module“) narių susitikime Lanuzėjuje (Italijoje). Projekto užduotis – nagrinėti nedarbą lemiančias problemas, rengti mokymus darbo neturintiems žmonėms, padėti įsidarbinti. Tai jau trečias tarptautinis projekto dalyvių susitikimas. Jame dalyvavo atstovai iš šešių šalių: Ispanijos, Italijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Svečius priėmė Lanuzėjaus Leonardo da Vinčio aukštojo mokslo instituto (Istituto di Istruzione Superiore „Leonardo da Vinci“) direktorius Antonio Piroddi, projekto vadovė Vincenza Maria Balsamo, mokytojai Maria Antonietta Fiera, Maria Franca Campus, Lucia Nieddu, Anna Marongiu, Anna Stochino, Maria Giovanna Rabissoni, Roberta Ladu, Maria Francello ir kt.

 

Susitikimo pradžioje instituto anglų kalbos mokytoja Maria Antonietta Fiera papasakojo apie Sardiniją, Lanuzėjų ir netoli įsikūrusį pajūrio miestą Tortolį, kalbėjo apie Sardinijos gyventojų socialinę padėtį, labai išaugusį nedarbingumo lygį, jį lemiančias problemas.

Projekto koordinatorius Eminas Öztürkas pristatė visus dalyvius, sprendė projekto biudžeto paskirstymo klausimus, nurodė į projekto veiklą įtrauktų darbo neturinčių žmonių tikslines grupes (moterys, imigrantai ir kt.), aptarė darbo su jais specifiką, šių žmonių socialinę padėtį, pateikė jų statistiką pagal lytį, išsilavinimą, raštingumą, kalbų mokėjimą, šeiminę padėtį ir kt. Projekto koordinatorius pasakojo apie nuveiktus darbus, įvykusius tarptautinius susitikimus, svarstė, kurias socialines grupes dar reikėtų įtraukti į profesinių mokymų kursus, kokie galimi jų poreikiai, kalbėjo apie projekto darbų pristatymą žiniasklaidoje.

 

Lietuvos atstovė Vilniaus Santariškių konsultacinio-mokymo centro anglų kalbos mokytoja Irma Vitukynaitė aptarė mūsų šalies nedarbingumo situaciją, darbą su Vaikų ligoninėje gulinčių vaikų motinomis, jų nedarbingumo problemas, vykusias konsultacijas, mokymus, kuriais siekta padėti joms rasti darbą: sužinoti, kaip ir kokios pagalbos galima teirautis Užimtumo tarnyboje, kokių esama galimybių lankyti profesinio rengimo kursus ar kitaip įgyti profesinių žinių, išmokti parašyti prašymą priimti į darbą, gyvenimo aprašymą, naudotis elektroninėmis informacinėmis priemonėmis ir kt. Mokytoja kalbėjo apie šios moterų grupės pajamas, šeiminę padėtį (daugelį jų paliko vyrai), darbo patirtį, nurodė jų poreikius. I. Vitukynaitė svarstė sergančių vaikų motinų slaugos žinių gilinimo, taip pat asmeninio verslo kūrimo galimybes, pateikė Vilniaus Santariškių konsultacinio-mokymo centro bendradarbiavimo su Užimtumo tarnyba rezultatus, pristatė vykusius seminarus, numatomus atlikti darbus. Ji atkreipė dėmesį į kaimo žmones, kurie dažnai net nežino, kad egzistuoja Užimtumo tarnyba, galinti padėti susirasti darbą. Jiems trūksta ir kitos svarbios informacijos. Lietuvos atstovė kalbėjo ir apie bendradarbiavimą su galimais nedirbančių motinų darbdaviais.

 

Per vokiečių grupės pasisakymą planuotas kitas tarptautinis projekto susitikimas, kuris vyks Vokietijoje sausio 29 d. Šios šalies atstovai pabrėžė, kad jiems labai sunku nedirbančius žmones paskatinti mokytis profesijos ir ieškoti darbo, nes vyriausybė skiria finansavimą jų komunaliniams ir nuomos mokesčiams sumokėti, teikia pakankamai lėšų pragyvenimui. Šie žmonės patenkinti tokia padėtimi, todėl neturi didesnės motyvacijos siekti profesinių įgūdžių ir dirbti.

Vokietijos darbo birža aktyviai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis. Tikslingai rengiami būtent tie specialistai, kurių labiausiai reikia. Siekiama mokyti, kaip išmaniuosius telefonus ir kitas komunikacijos priemones panaudoti ne vien pramogoms, bet ir informacijos paieškai ar pan. Tam kuriama daug programų ir interneto svetainių.

Rumunijos atstovės pasakojo, kad jų šalyje vyriausybė remia nedarbingų žmonių profesinį mokymą, padeda ieškoti darbo. Tačiau anksčiau padėtis buvo geresnė, nes Rumunijoje veikė institutas, kuris siekė padėti žmonėms įsidarbinti. Naujos vyriausybės valdymo metais šis institutas – uždarytas.

 

Italų komanda daugiau dėmesio skyrė kalbų mokymui ir kompiuterijos kursams, nes, jų manymu, tai svarbiausios žinios, kurių šiuo metu reikia Italijos darbo rinkai. Sardinijoje nedarbas yra labai aktuali problema, todėl daug jaunų žmonių išvyksta gyventi į pagrindinę Italijos dalį, sparčiai mažėja šios salos gyventojų. Didžioji dalis šio regiono pajamų gaunama iš gyvulių ūkio, smulkių gamyklų ir turizmo.

Ispanai rado apie penkiasdešimt žmonių, kurie nemoka rašyti, naudotis komunikacijos priemonėmis, todėl labiausiai susitelkė į jų švietimą.

Turkijos atstovai minėjo, kad jų šalyje šiuo metu yra labai daug karo pabėgėlių iš Sirijos, todėl ypatingas dėmesys skiriamas kalbų mokymui.

 

Projekto koordinatorius E. Öztürkas svarstė projekte dalyvaujančių šalių atstovų galimybes prisidėti prie savo miestų turizmo plėtojimo galimybių. Apibendrindamas visus pasisakymus, jis aptarė švietimo ir vyriausybės įstaigų pagalbos, paramos nedarbingiems žmonėms galimybes.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *