Projektas „PLATON“ – STEAM ugdymui

Mokytojai iš Suomijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Lietuvos liepos 7–12 d. dalyvavome projekto „PLATON“ vasaros mokykloje, kuri vyko Maratono mieste, Graikijoje. Projektas „PLATON“ siūlo atviras ir novatoriškas tarpdalykinio, tyrinėjimu grįsto mokymo metodikas. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas: mokymui, kurio dėmesio centre – mokinys, pavyzdžiui, „Tyrimais pagrįsto gamtos mokslų ugdymo“ (IBSE) metodą, kad mokytojams būtų lengviau ugdyti mokinių matematikos, gamtos mokslų ir raštingumo gebėjimus, taip pat veiksmingai tobulinti problemų sprendimo įgūdžius; holistiniam tarpdisciplininiam požiūriui skatinti mokant mokyklose, taikant novatoriškus mokymo metodus, tokius kaip „Big science ideas“, skatinant skirtingų dalykų mokytojų bendradarbiavimą; skatinti naudoti internetines mokymosi priemones (pavyzdžiui, internetinės mokslo ir matematikos laboratorijos, mokomieji žaidimai, mokymo ir mokymosi procesą palengvinančios elektroninės priemonės), tokiu būdu padedant mokytojams modernizuoti mokymo įgūdžius, atliepti mokinių poreikius ir pomėgius; mokyklos mokytojų prasmingam bendradarbiavimui, suteikiančiam galimybę tobulinti savo mokymo praktiką, skatinti.

 

Vasaros mokykloje pedagogai susipažino su projekto idėjomis, mokymo(si) metodų įvairove, metodine medžiaga įvairių dalykų mokytojams, STEAM, integruotam ugdymui. Medžiagą galima rasti interneto svetainėje http://platon.ea.gr/.

Per mokymus atlikta daug įvairių praktinių užduočių, kurių tikslas – parodyti, kaip dirba mokslininkai, susipažinti su tyrinėjimu grįsto mokymosi žingsniais, planavimu, ypatumais.

 

***

Metodas „Paslaptingoji (juodoji) dėžutė“. Grupėms išdalijamos aklinai uždarytos dėžutės, kurių kiekvienos viduje įdėtas tam tikras daiktas. Užduotis – judinant dėžutę iš sklindančių garsų mėginti atspėti, kas yra viduje, koks daikto dydis, forma, medžiaga. Tai aktyvus mokymasis, skatinantis aktyviai klausytis, stebėti, formuluoti hipotezes, argumentuoti, bendrauti ir bendradarbiauti. Naudojamas atmetimas, atliekamos spėjimo simuliacijos. Toks eksperimentavimas padeda mokiniams prisiminti turimas žinias, suprasti mokslininko darbą.

 

Užduotis „Kamuolio skerspjūvio ilgis“. Grupėms išdalijamos užduočiai skirtos imitacinės priemonės. Kiekviena grupė turi aptarti idėją, kaip naudojantis turimais įrankiais būtų galima sužinoti kamuolio skerspjūvio ilgį.

 

Eksperimentas su katapultomis. Grupėms išdalijamos eksperimento priemonės (indelis su smėliu, matlankis, katapulta, 2 saldainiai). Užduotis – eksperimentuojant nustatyti, kokiu atstumu nuo indo pastatyti katapultą, kad būtų galima ja pataikyti saldainį į indą, ir koks trajektorijos kampas. Eksperimento eiga ir žingsniai neįvardijami, grupės nariai patys turi atrasti tinkamą idėją. Kylant sunkumų, grupėms pateikiami klausimai, nukreipiantys tinkama linkme. Siūlomi eksperimento refleksijos klausimai: 1) kurie kintamieji turi įtakos trajektorijai? 2) kiek saldainių pavyko pataikyti į indą? 3) kokie svarbiausi pastebėjimai atliekant šį eksperimentą?

 

Diskutuojant apie mokymąsi tyrinėjant, akcentuota:

• svarbu mokyti atkreipti dėmesį į matavimo duomenų kokybę, atmesti netinkamus;
• skatinti tiksliai formuluoti išvadas, nedarant abstrakčių apibendrinimų, pridedant papildomus paaiškinimus, jei yra panašių duomenų;
• pateikti tikslius, stiprius argumentus;
• detalizuoti išsiskiriančių duomenų situacijas.

Mokymasis tyrinėjant padeda ugdyti komandinio darbo, bendradarbiavimo gebėjimus, kūrybiškumą (darant išvadas iš duomenų), lavinti kritinį mąstymą (informacijos patikimumo vertinimas).

 

Metodas „Mėlynosios istorijos“. Pateikiamas sakinys su tam tikromis užuominomis. Užduotis – išsiaiškinti situaciją, kuri užkoduota sakinyje, užduodant ne daugiau nei 4 tikslinamuosius klausimus, į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“.

 

Metodas „Angelai ir demonai“. Pasiskirstoma poromis, kur kiekvienas poros narys pasirenka angelo arba demono personažą. Pateikiama keletas teiginių kiekvienai porai, tada diskutuojama porose, angelai užrašo faktus, palaikančius teiginį, demonai – neigiančius jį. Diskutuojant kitą teiginį, keičiamasi vaidmenimis. 2 etapas – kiekvienas teiginys diskutuojamas grupėse visų porų (angelai prieš visus demonus). Vaidmenų parinkimas suteikia galimybę atsidurti abiejose pusėse. Šio metodo tikslas – mokytis argumentuoti ir pagrįsti savo nuomonę, ugdyti kritinį mąstymą, tinkamai komunikuoti, konstruktyviai kritikuoti neįžeidžiant kito.

 

Metodas „Tangrama“. Suteikiama galimybė pamatyti platesnį vaizdą, kai smulkios detalės susijungia į visumą, prasmingą paveikslą. Mokant įvairių dalykų naudojamos mokslinės sąvokos, kurios neretai yra tarpdalykinės, kaip smulkiosios dėlionės detalės. Suvokus jų ryšius, mokslas suprantamas kaip prasminga visuma.

Metodas „Paveikslėlių istorija“. Pirmiausia prašoma iš duotų įvairių paveikslėlių sudėlioti seką ir sukurti pasakojimą, istoriją. Tada kviečiama įvardyti, kokią dalykinę sąvoką gali iliustruoti kiekvienas paveikslėlis. Metodas suteikia galimybę pamatyti įprastas, kasdienes situacijas kitu kampu, pamąstyti apie dalykinių žinių taikymo pavyzdžius kasdienėje aplinkoje.

 

Metodas „Voratinklis“. Kiekvienam dalyviui išdalijama po paveikslėlį su gyvūnu ar augalu. Dalyviai vienas kitam perduoda siūlų ritinėlį, komentuodami savo paveikslėlių ryšį, taip suformuojamas tinklas. Tada inicijuojama diskusija tema „Jei įvyktų katastrofa, kas nutiktų?“ Kiekvienas dalyvis pateikia komentarą, argumentą ir paleidžia atitinkamą siūlą. Šis metodas leidžia suvokti gyvų organizmų tarpusavio ryšius ir pokyčių įtaką supančiai aplinkai.

Didžiosios mokslo idėjos

 

Teigiama, kad baigus mokyklą po poros metų dauguma pamiršta apie 90 proc. informacijos…

Tad kokios yra fundamentalios mokslo sąvokos, kurias kiekvienas išsilavinęs žmogus privalo žinoti?

Kiekvienam mokytojui rekomenduojama:

• išskirti keletą svarbiausių dalyko sąvokų, faktų, kuriuos mokinys metų pabaigoje privalo žinoti;
• sukurti žinių struktūrą, nuolat kartojant, prisimenant;
• mokantis diskutuoti apie asmenines patirtis (personalizavimas);
• skirti pakankamai dėmesio praktinėms veikloms;
• peržvelgti dalykų turinį, atrasti integracinius ryšius (gal reikia prisiminti žemesnių klasių kursą, gal to mokomasi tuo pačiu ar panašiu metu?).

 

Tyrinėjimu paremto mokymosi ypatumai:

• ugdymo proceso centre mokinys;
• žinių konstravimas;
• aktyvus mokinio įsitraukimas į mokymosi procesą;
• mokytojų ir mokinių bendradarbiavimas.

 

Mokymasis tyrinėjant skatina mokinius iš pasyvių žinių gavėjų tapti aktyviais praktikais, koncentruojasi ne į turinį, o į įgūdžių įgijimą. Tokiu būdu skatina didesnį mokinių įsitraukimą, didina mokymosi motyvaciją, ugdo kritinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimus, skatina bendradarbiavimą, daugiadalykiškumą.

 

Mokymo stiliaus savirefleksijos klausimai:

• Kaip pristatote naują temą mokiniams?
• Kokias praktines veiklas atliekate pamokose?
• Kiek laiko skiriate praktinėms veikloms ir kalbėjimui?
• Kaip reaguojate į klaidingus atsakymus?
• Daugiau dėmesio skiriate turiniui ar įgūdžiams lavinti?

Patarimai organizuojant tyrinėjimu grįstą mokymąsi

 

Mokymasis prasmingas, kai pradedama nuo turimų žinių, patirties. Tam padeda minčių žemėlapiai, netiesioginiai klausimai, piešiniai, diskusija, žaidimai, susiję su tema.

 

Pristatant visiškai naują temą, apie kurią mokiniai nėra girdėję anksčiau, svarbu naudotis analogijomis. Pavyzdžiui, kalbant apie seismines bangas galima pateikti pavyzdį apie akmens, įmesto į vandenį, sukeltas bangas.

 

Skatinkime mokinius kelti hipotezes, mąstyti, neleiskime tikėtis visų atsakymų sulaukti iš mokytojo. Mokinių suformuluotas hipotezes visada demonstruokime matomoje vietoje (interaktyvioje lentoje ar pan.).

 

Duodame mokiniams ingredientus ar receptą? Leiskime rinktis eksperimento būdus, pateikdami įrankių įvairovę. Pamažu mažinkime instrukcijas praktinėse veiklose. Jei nepavyksta, bandykime vėl, nebijokime klysti. Leiskime vaikams padaryti patiems, ne tik stebėti.

 

Stenkimės neperduoti savo minčių ir įsitikinimų, nepateikime atsakymų, o leiskime atrasti juos patiems. Duokime užuominas tinkama kryptimi, mokykime ieškotis tinkamos informacijos.

 

Žinios ir informacija yra internete, mokykloje turime suteikti įgūdžių. Dažniau darant, reikės mažiau pagalbos, mokiniams atsiras įprotis, jie taps savarankiškesni.

 

Skirkime dėmesio refleksijai ir diskusijai, pabrėžkime pristatymo veiksmingumą (turi būti smagu, įdomu, patrauklu, pavyzdžiui, naudoti „PechaKucha“ formato pristatymus).

 

Už šią naudingą patirtį ačiū „Žinių ekonomikos forumui“.