Projektas „Mes – gamtai, gamta – mums“ Vilniaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ bendruomenei padeda draugauti su gamta

Irena Grišiūtė, Diana Poklikajevienė
,
Vilniaus l.-d. „Pušynėlis“

Mokymosi gamtoje ugdomoji vertė yra svarbi ir visapusiškai pripažinta, o gamtamokslinės, aplinkosauginės kompetencijos ugdomos visą gyvenimą: pradedama nuo mažens šeimoje, o vėliau tęsiama ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, bendrojo ugdymo mokykloje, aukštosiose mokyklose, darbovietėse. Pagrindiniuose ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir dokumentuose pabrėžiama, kad turi būti ugdoma savaranki ir kūrybinga, savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė, akcentuojami patirtinio ugdymosi, mokymo ir mokymosi aktyviai veikiant metodai, integralumas. Vis dažniau kalbama apie tai, kad vaikų ugdymasis turi persikelti iš grupės aplinkos, peržengti darželio ribas, ieškoma inovatyvių sprendimų atrandant galimybes ugdytis gamtoje ir iš gamtos, pamatant ir realiai patiriant tai, kas mus supa. Taip mokymasis, ugdymasis tampa išties įdomia, patrauklia veikla kiekvienam šiuolaikiniam vaikui. Atliekant tyrimus natūralioje aplinkoje padedama asmeniui atsiskleisti socialinėje, gamtinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti aplinkosauginę savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne vien aplinkos vertybių vartotojas, bet ir jų kūrėjas, atsakingas už aplinkos pokyčius ir tapatybės išsaugojimą. Ugdytojams turi būti svarbu, kad vaikai, kurie dabar pagrįstai vadinami technologijų karta, išmoktų būti gamtoje, pažintų ją, mokytųsi atsakingai elgtis su gamta ir gamtoje, pajaustų, kad būnant gamtoje galima atrasti labai daug įdomios ir prasmingos veiklos, sužinoti, patirti, pajausti begalę vertingų dalykų.

 

Vadovaudamiesi minėtomis tendencijomis jau antrus metus Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“ vykdome projektą „Mes – gamtai, gamta – mums“, kuris finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Projekto tikslas – ugdyti įstaigos bendruomenės narių ekologinę savimonę, aplinkosauginį sąmoningumą ir gamtamokslinę patirtį, skatinant aktyviai veikti sukurtose darželio lauko žaliosiose edukacinėse erdvėse, dalyvaujant projekto „Mes – gamtai, gamta – mums“ veiklose.

Vilniaus lopšelis-darželis „Pušynėlis“ veiklą vykdo dviejuose objektuose skirtingais adresais Vilniaus Žvėryno mikrorajone. Įgyvendinant minėtą projektą darželio lauko teritorijose jau sukurta dešimt žaliųjų edukacinių erdvių, kuriose sudarytos sąlygos vaikams įgyti ir tobulinti praktinės veiklos įgūdžius gamtinei aplinkai pažinti ir saugoti, mokytis rūpintis ir tvarkyti gamtos vertybes, rūpintis aplinkos kokybe, puoselėti pagarbą gyvybei.

 

Edukacinė lauko erdvė „Gamtinė laboratorija“ sukurta siekiant skatinti vaikų smalsumą, domėjimąsi gamtos objektais ir reiškiniais, sudarant sąlygas aktyviai tyrinėti aplinką ir jos objektus, ugdyti gebėjimus prognozuoti padarinius, kritiškai interpretuoti ir kūrybiškai panaudoti žinias, supratimą ir patirtį. Šioje erdvėje pateiktos įvairios priemonės ir įrankiai aktyviai tyrinėjimo, eksperimentavimo ir bandymų veiklai: mikroskopas, lupos, termometrai, svarstyklės, įvairūs matuokliai, piltuvėliai, gamtinė medžiaga (smėlis, sausas ir šlapias molis, žvyras, įvairaus dydžio akmenukų skalda, kaštonai, kankorėžiai, gilės, medžių lapai, šakelės ir kt.). Vaikai šioje erdvėje mokosi skirti pagrindines gamtos objektų savybes (spalvas, formas, dydį, skaičių, masę); klasifikuoti jas pagal tam tikrą požymį: skaičiuoti, matuoti, sverti, grupuoti, lyginti; tyrinėti jų išvaizdą apžiūrint per lupą, mikroskopą; atliekant bandymus ir eksperimentus stebėti, kaip objektai keičiasi. Čia vaikai skatinami svarstyti ir interpretuoti savo įspūdžius ir patirtį, mokosi susieti reiškinius priežasties–pasekmės ryšiu, kritiškai analizuoti informaciją, ją tikslinti, taip ugdydamiesi kritinį mąstymą, įsisąmonindami ir įprasmindami savo žinias ir patyrimą.

 

Edukacinių erdvių „Augalai saugo ir moko“, „Daržininkų kampelis“, „Daržininkų lysvės“, „Metų ratas“ paskirtis – atliekant įvairią veiklą, pasitelkus visus pojūčius, auginant ir prižiūrint įvairius augalus (daržoves, prieskoninius ir vaistinius, dekoratyvinius gėlyno augalus) skatinti juos pažinti, formuoti vaikų vertybinį ir estetinį santykį su gamta. Šiose lauko edukacinėse erdvėse vaikai sėjo, sodino ir augino įvairias daržoves (pomidorus, agurkus, moliūgus, salotas, svogūnus, žirnius), prieskoninius augalus (bazilikus, rozmarinus, krapus), vaistažoles (medetkas, mėtas, citrininius čiobrelius, melisas, žemuoges, kmynus), gėles ir kitus dekoratyvinius augalus (nasturtes, serenčius, jurginus, astrus ir kt.). Vaikai kartu su auklėtojomis prižiūrėjo ir puoselėjo augalus, stebėjo augimo procesus, pasitelkę visus savo pojūčius juos tyrinėjo. Spręsdami problemas ieškojo informacijos ir mokėsi, kaip tinkamai prižiūrėti ir puoselėti daržo, gėlyno augalus, prieskonius ir vaistažoles, kaip rinkti, džiovinti vaistažolių žiedus ar lapelius, gaminti arbatas ar prieskonius, kad atsiskleistų jų savybės, aiškinosi, kokia skirtingų augalų nauda žmogui. Visa tai skatina smalsumą, norą aiškintis ir samprotauti apie tą, ką jie pastebėjo.

 

Edukacinių erdvių „Budlėja – vabzdžių karalystė“, „Vabzdžių viešbutis“, „Žydinti pieva“ tikslai – siekti, kad vaikai, atlikdami įvairias veiklas, domėtųsi ir žavėtųsi gamtine aplinka, patirtų pažinimo džiaugsmą, ugdytųsi pagarbą aplinkai, atsakomybę už jos išsaugojimą ir saugaus elgesio gamtoje įgūdžius. Budlėjos sodinuką padovanojo darželio ugdytinio tėvelis, ją vaikai pasodino kartu su kiemsargiu. Prieš sodindami, vaikai su auklėtojos pagalba ieškojo informacijos, kaip sodinti budlėją, kokios žemės jai reikia ir kt. Vėliau, norėdami apie budlėją kuo daugiau sužinoti, vaikai aiškinosi šio augalo išvaizdą, savybes, žiedus, kvapus ir kt., sužinojo, kad budlėja vadinama drugelių medžiu. Šalia erdvės „Budlėja – vabzdžių karalystė“ šiemet įkūrėme edukacinę erdvę „Žydinti pieva“, kurioje sudarytos galimybės vaikams tyrinėti ir pažinti pievos augalus, įvairius vabzdžius. Pievą vaikai patys sėjo ir laistė. Čia patyrė įvairių įspūdžių, gerų emocijų stebėdami pievos augalų augimą, pokyčius. Jie norėjo sužinoti ir įsiminti augalų pavadinimus, lygino pievos gėles su darželio gėlyno „Metų ratas“ gėlėmis. Taip pat daug džiaugsmo vaikams teikė pievoje matyti drugeliai, boružėlės, kiti vabzdžiai. Tyrinėjant ir stebint buvo skatinama patirties refleksija, aptariami pievoje vykstantys pokyčiai pagal metų laikus. Panaši edukacinė erdvė „Vabzdžių viešbutis“ įkurta ir darželyje kitu adresu. Čia vaikai taip pat tyrinėjo įvairius vabaliukus, gyvenančius pievelėje, pastatė jiems „viešbutį“ iš vabzdžių namelių, kuriuos patys pagamino. Žaliosiose lauko edukacinėse erdvėse „Budlėja – vabzdžių karalystė“, „Vabzdžių viešbutis“, „Žydinti pieva“ vaikams parengtos metodinės ugdymosi priemonės apie drugelio, bitės, skruzdės ir voro gyvenimo ciklus, kiti ugdomieji žaidimai apie vabzdžius, pievos augalus. Vaikai šiose erdvėse žaidė muzikinius, judriuosius ir didaktinius žaidimus, klausėsi pedagogų pasakojimų, minė ir kūrė mįsles apie gamtą, savo įspūdžius ir patirtį reiškė meninės raiškos priemonėmis pasitelkdami gamtines medžiagas (kūrė drugelio, boružės, sraigės, skruzdėlės, voro paveikslėlius iš gamtinių medžiagų, piešė ant žemės su pagaliukais ir kt.).

 

Kaip sukurta edukacinė lauko erdvė „Obelų sodelis“, puikiai iliustruoja darželio priešmokyklinukų pasaka-istorija: „Mūsų darželyje augo obelėlė, pavarde Antaninė. Ji augo, augo ir pagaliau užaugo. Kartą pavasarį susilaukė obuoliukų. Iš pradžių obuoliukai buvo panašūs į žiedelius, net nemokėjo šnekėti, neturėjo nei kotelio, nei raudonų žandelių, nei akyčių, nei sėklyčių. Nuo pavasario ne tik vaikai, bet ir vabaliukai bei bitutės lankė obelėlę. Vabaliukai ir bitutės rinko saldžias auksines žiedelių dulkeles – žiedadulkes. Vaikai grožėjosi žiedeliais, uostė, laukė obuoliukų. Visą vasarą obelėlę globojo saulutė, lankė vėjas ir lietutis. Artėjant rudeniui ant obels užaugo maži obuoliukai. Visi džiaugėsi obuoliukais, tik obelėlė – ne… Kad vienai Antaninei nebūtų liūdna, pedagogai, vaikai su tėveliais pasodino dar obelaičių. Taip pradėjo kurtis Obelų sodelis.“ Taigi, priešmokyklinukai ir jų tėveliai, kiekvienais metais atsisveikindami su darželiu, pasodina vis naują obelaitę. „Obelų sodelyje“ sudarytos sąlygos plėtoti vaikų patirtį apie obelis ir obuolius, jų požymius ir augimo ypatumus, ugdytis sodo priežiūros įgūdžius ir gebėjimus, apibendrinti obelų teikiamą naudą žmogui ir gamtai. Veiklai šioje erdvėje parengta knygelė „Obuoliuko Antanuko nuotykiai“, kurioje vaikams žaismingai pateikiama įvairi informacija ir užduotys apie obelis ir obuolius.

 

Žalioji lauko edukacinė erdvė „Dinozaurai“ vaikams itin patraukli. Vien jau pavadinimas intriguoja ir žada neįprastą pažintį. Šios erdvės tikslas – supažindinti vaikus su seniausiais mūsų žemės gyventojais dinozaurais – gyvūnais ir augalais. Apie gyvūnus dinozaurus vaikai informacijos turi ganėtinai daug, bet apie augalus – tik paslaptingos spėlionės. Čia kartu su vaikais pasodinome magnoliją, ginkmedį ir tulpmedį. Vaikai sužinojo, kad tai augalai dinozaurai. Kartu su pedagogais ugdytiniai ieškojo įvairios informacijos apie šių augalų ištakas, išvaizdą, priežiūrą. Taip pat čia žaidė įvairius dinozauriškus žaidimus, dainavo daineles, iš gamtinės medžiagos augalams dinozaurams kūrė draugus dinozaurus gyvūnus.

 

Edukacinės erdvės teikia galimybes vaikams domėtis ir pažinti gamtą per įvairius pojūčius, tyrinėti ir eksperimentuoti naudojant natūralius gamtos objektus. Taip pat vaikai čia ugdosi mokėjimą mokytis, mokosi per patirtį, vaizduoja veiklos rezultatus naudodami įvairias saviraiškos priemones, įgyja praktinių gebėjimų, ugdosi emocinį vertybinį santykį su gamta.

Siekdami ugdyti darželio bendruomenės narių aplinkos tyrimo įgūdžius, suteikti žinių apie gyvenamąją gamtinę aplinką, didinti informuotumą ir sąmoningumą ekologijos ir aplinkos apsaugos srityse, abiejuose „Pušynėlio“ objektuose įrengėme informacinius edukacinių žaliųjų erdvių darželyje stendus, parengėme edukacinių erdvių aprašus, metodinę medžiagą apie augalų ir kitų gamtos objektų taikymą edukacinei veiklai, įkūrėme mobilias bibliotekėles, kuriose kaupiama įvairi literatūra ir metodinė medžiaga apie gamtą, jos pažinimą ir saugojimą.

 

Šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo kaitos tendencijos įgalina pereiti nuo mokymo apie pasaulį prie mokymosi realiame pasaulyje. Vaikams daug įdomiau veikti, patirti ir atrasti realiose situacijose ir aplinkose. Įgyvendindami projekto „Mes – gamtai, gamta – mums“ veiklas organizavome edukacines išvykas, ekodirbtuves, parodas ir kitus renginius, per kuriuos vaikams sudaromos galimybės natūraliose aplinkose, realiose situacijose ugdytis aplinkosaugines kompetencijas. Tiek pernai, tiek šiemet organizuotos edukacinės išvykos į Vilniaus universiteto Botanikos sodą, Jaunųjų gamtininkų centrą. Edukacinių išvykų, ekskursijų paskirtis – ugdyti vaikų atvirumą ir jautrumą gamtai, supančiai aplinkai, skatinant patirtinę veiklą, formuojant aplinkai palankias vertybines nuostatas, suteikiant žinių apie ekologiją, aplinkosaugą, mokantis pažinti Vilniaus gamtą miesto gamtinėse teritorijose.

 

Taip pat organizavome koliažų iš gamtinės medžiagos kūrybines dirbtuves, ekodirbtuves „Praktiškas menas“, „Geri darbai gamtai“. Šiose ekodirbtuvėse vaikų sukurti kūrybiniai darbai eksponuoti nuotraukų parodose darželio aplinkoje. Siekdami bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis skleidžiant aplinkosaugines idėjas organizavome respublikinę parodą „Augalų istorijos“, akciją „Padėkime gyvūnams“. Šie renginiai skatina vaikus ir suaugusiuosius kaupti potyrius ir įspūdžius apie gamtą, aplinkosaugą, įprasminti savo patyrimą ir žinias menine raiška bei kitomis pasirinktomis raiškos priemonėmis. Parodomis taip pat siekiame skatinti dalyvių iniciatyvumą ir kūrybiškumą, racionalų gamtos resursų naudojimą, tobulinti vaikų pažinimo ir meninę kompetencijas.

 

Apibendrinant galima teigti, kad visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto „Mes – gamtai, gamta – mums“ įgyvendinimas sėkmingas ir turi teigiamą poveikį įstaigos veiklai. Tiek darželio ugdytiniai, tiek pedagogai patobulino savo kompetencijas, įgijo žinių aplinkosaugos ir gamtamokslinėje srityse. Sukurtos žaliosios lauko edukacinės erdvės darželio lauko aplinkose teikia galimybes vaikams ugdytis praktinius įgūdžius pažinti gamtos objektus, atlikti įvairius tyrimus ir eksperimentus su gamtine medžiaga ir kitomis priemonėmis, pajusti ir pažinti gamtą per įvairius pojūčius, naudojant natūralius gamtos objektus. Edukacinės erdvės, tikslinės edukacinės išvykos ir renginiai yra patraukli ir veiksminga priemonė, skatinanti miesto vaikų susidomėjimą gamta, jos objektais. Visos projekto veiklos skirtos tiek vaikų, tiek mūsų pačių aplinkosauginiam išprusimui ir gamtamoksliniam ugdymuisi, skatina dalytis patirtimi apie visų mūsų ekologinio sąmoningumo didinimą, suteikia galimybes geriau pažinti, puoselėti savo lauko žaliąsias aplinkas ir kitus gamtos objektus, kūrybiškai jas panaudoti realizuojant prasmingas idėjas, inovacijas ugdymo procese.

 

Naudota literatūra:

  1. Gamtamokslinės kompetencijos ugdymo(si) žaliosiose mokymosi aplinkose koncepcija (2013). Prieiga internetu: http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2013_Gamtamokslines_kompetencijos_ugdymo(si)_zaliosiose_mokymosi_aplinkose_konc.pdf.
  2. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015). Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.
  3. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa (2014). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Aldona

    Na ką, mielos ir gerbiamos mano pedagogės ir vadovės. Šaunuolės. Gražiai organizuojate, gražiai pasakojate apie tai ką darote. Ir be melo, nuoširdžiai. Linkėjimai mane pažįstančioms ir prisimenančioms. Pamanu iki šiolei natūralią prasmingiems darbams nuteikiančią aplinką. Ir mūsų bendrus darbus anksčiau prisimenu. Pagarbiai, Aldona