Projektas „Iš motužės skrynalės perlaliai byrėjo…“

Vilma Satkauskienė
,
Klaipėdos l.-d. „Radastėlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Tarptautinė „eTwinning“ programa, kurioje pedagogai gali dalyvaudami projektinėse veiklose dalytis sukaupta profesine patirtimi, šiandien nebe naujiena. Rašant baigiamąjį darbą etninės kultūros tema, kilo mintis išnaudoti šią galimybę. Siekiant atskleisti vaikų ankstyvojo amžiaus etninės kultūros ugdymo(si) galimybes darželyje, kartu su Klaipėdos lopšelio-darželio „Radastėlė“ muzikinio ugdymo mokytoja Renata Čipkuviene, „eTwinning“ platformoje inicijavome respublikinį projektą „Iš motužės skrynalės perlaliai byrėjo…“. Projekto tikslas – pasidalyti sukaupta ankstyvojo amžiaus vaikų etninės kultūros ugdymosi darželyje patirtimi, taikant šiam amžiui priimtinus būdus ir metodus.

 

Į projekto pavadinimą žodžiai, skambantys skirtingomis tarmėmis, sugulė neatsitiktinai. Norėjome sukviesti ikimokyklinio ugdymo mokytojus iš visų penkių Lietuvos etnografinių regionų, kad pasidalytumėme savo krašto autentiškumu. Ir mums tai pavyko. Projekte dalyvavo 15 mokytojų iš 8 skirtinguose Lietuvos miestuose ir regionuose esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kiekviena atstovavo vienam iš penkių Lietuvos etnografinių regionų.

 

„eTwinning Live“ erdvėje nuo vasario 1 d. šešias savaites „krykštavo“ 2–3 metų amžiaus mažyliai. Visą šį laiką, lyg tie perlai byrėjo tarmiška kalba, tautinių juostų margumai, lietuvių liaudies dainelės ir instrumentų skambesys, žaidimai-rateliai, užburiančios lopšinės, trumpos pasakėlės, gamtos garsai, liaudiški paukščių garsų pamėgdžiojimai. Vertybių puoselėjimas šeimose ir begalinis noras jas perduoti savo atžaloms į projektą atvedė balsingąsias mamas ir močiutes, su jų iš kartos į kartą keliaujančiomis lopšinėmis, pasakomis ir žaidinimais. Mokytojai dalijosi užfiksuotomis veiklų akimirkomis pagal savaitės temas, užrašytais dainelių, lopšinių, trumpų pasakėlių tekstais ir garso įrašais savo krašto tarme.

 

Iš pasisakymų apie šio projekto temos aktualumą vaikų ankstyvajame amžiuje, paaiškėjo, kad projektas turėjo prasmę:

„Net nekyla abejonių apie tokio pobūdžio projekto reikalingumą ir svarbą mažojo žmogaus ugdymui nuo pat ankstyvojo amžiaus.“

„Šios šešios savaitės man ir mano grupės vaikučiams paliko labai daug džiugių teigiamų emocijų. Kaskart, ruošdamasi projektinei veiklai, pasinerdavau į savo vaikystę ir panirdavau į prisiminimus.“

„Tie motulės perlaliai, kurie byrėjo viso projekto metu, turėtų byrėti ir byrės kiekvieną dieną, nes tai mūsų tautos pamatas.“

„Projekto metu turėjau galimybę vaikams perduoti tai, ką aš žinojau ir tai, kas yra be galo svarbu kiekvienam lietuviui.“

„Ką pradėjau, tęsiu toliau: puoselėsiu, stengsiuos atgaivinti Mažosios Lietuvos etninį paveldą.“

 

Dalijimasis su vaikais nuo mažumės tuo, kas mums labai svarbu, net nekelia abejonių, kad etninė kultūra turi ateitį. Nes kada gi perduoti vaikams tautos vertybes jei ne dabar – kol maži, kol viską iš aplinkos godžiai rieškutėmis semia į save.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Renata

    Projekte tiesiogiai nedalyvavau, bet su didžiausiu džiaugsmu ir pagarba juo domėjausi. Net susigraudinau, kai Vilma paprašė leidimo pasidalinti mano, amžinan atilsin jau atgulusios, močiutės žemaitiška „pėrštu rokouna”. Tokie projektai turi didelę kultūrinę vertę. Juk mūsų pveldas taip svarbus, kaip savo istorijos žinojimas. Gėriuosi kolegės veikla.