Profesinis mokymas įgauna pagreitį…

Profesinis ugdymas Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių. Vienas iš jų – profesinis sektorius yra mažiau patrauklus, todėl jam sudėtinga pritraukti mokinius. Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalyse populiaru baigti vidurinį ugdymą drauge įgyjant ir specialybę, o mūsų šalyje retas kuris pasirenka sukti tokia kryptimi. Profesinio rengimo centrai turi gerokai pasistengti, norėdami pritraukti jaunus motyvuotus žmones, o ne tik tuos, kurie niekur taip ir neatrado savo vietos…

 

Baigiantis 2018 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtoje Profesinio mokymo būklės apžvalgoje pastebima, kad profesinis mokymas dažniausiai vertinamas tik pagal atitiktį verslo poreikiams, dažnai pamirštant jo indėlį į socialinės atskirties mažinimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šiame sektoriuje stebima senstanti mokinių bendruomenė (dažniau jį renkasi persikvalifikuoti norintys asmenys, ieškantys alternatyvių specialybių, po aukštojo mokslo siekiantys įgyti vieną ar kitą amatą ir pan.). Pabrėžiama, kad pastangų padidinti profesinio mokymo ir verslo bendradarbiavimą poveikis kol kas nėra didelis. Minimas ir pernelyg menkas profesinio ugdymo patrauklumas.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula džiaugėsi, kad jo vadovaujamai įstaigai šiandien sekasi gana gerai, jie turi, ką parodyti, kuo didžiuotis.

Vilma Mockienė, Klaipėdos turizmo mokyklos Viešbučių ir restoranų verslo skyriaus vedėja, taip pat pasidžiaugė mokyklos sėkme: „Esame įdomūs, šiuolaikiški, inovatyvūs, priimame iššūkius. Aišku, nesustojame. Vis dar ieškome, kur galime tobulėti. Žvalgomės visoje Europoje, kviečiamės svečius, galinčius perteikti naujų idėjų, sumanymų.“

 

Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos profesijos mokytojas Algis Vilimavičius apgailestavo dėl tam tikrų perspektyvių specialybių, kurios dėl neaiškios priežasties sunkiai pritraukia mokinius: „Kalbant apie baldžiaus specialybę, išties yra kuo pasidžiaugti. Bene 6-erius metus mokykloje veikia baldų gamybos cechas, kuriame turime visą naujausią vokišką įrangą. Tereikia noro ir galima tapti itin aukštos kvalifikacijos specialistu. Įmonėse itin trūksta specialistų, gebančių dirbti su programinėmis staklėmis. Tai išties perspektyvu, tačiau kažkodėl ši specialybė nėra tarp dažniausiai pasirenkamų.“

Paklaustas, kodėl, jo manymu, taip yra, mokytojas atsakė, jog galbūt dėl to, kad jai reikalingas kruopštumas, o rezultatas negaunamas taip greitai, kaip norėtųsi, deja, šiandieniniam jaunimui reikia „čia ir dabar“.

 

Priešingą situaciją direktorius B. Sadula pastebi Panevėžyje. Anot jo, dabar jaunimas vis dažniau būna smalsus, nori išmokti, bet kartais pristinga gebėjimo dirbti komandoje. Vadovas mano, kad problemų esama ir visuomenėje, dažnai akcentuojančioje blogąsias jaunų žmonių savybes. Visgi jis mato, kad daugėja kūrybiškų, iniciatyvių jaunų žmonių.

Deja, profesijos mokytojas Algis Vilimavičius negalėjo pasidžiaugti tokiais motyvuotais mokiniais, matyt, tai dažnesnis reiškinys didmiesčiuose. O štai provincijoje, anot mokytojo, į profesinio rengimo centrus susirenka tie, kurie lieka… Tačiau, nepaisant to, ir jis mano, kad šiuo metu profesinis mokymas įgauna pagreitį. Mokyklos aprūpinamos naujausiomis technologijomis, staklėmis ir pan.

 

Po truputį gerėjanti profesinio rengimo centrų mokymo bazė, tobulėjantys, kvalifikaciją nuolat keliantys profesijos mokytojai dažnai tampa pirmuoju laipteliu, padedančiu mokiniams patirti sėkmę. Savo mokinių sėkmės istorijomis noriai dalijosi profesinių mokyklų mokytojai ir vadovai.

„Praėjusiais metais „Litexpo“ vykusioje „Studijų“ parodoje mūsų I kurso mokinys laimėjo automechanikų konkursą. Vaikinas atrado elektromobilio gedimus. Iš 25 galimų balų surinko 24. Vadinasi, automobilį suremontavo puikiai. II kurse, prasidėjus ištisinei praktikai, dėl jo rungėsi trys solidžios Panevėžio įmonės. Dabar jis sėkmingai dirba vienoje iš įmonių, tačiau žinau, kad planuoja kurti savo verslą. Tokių sėkmės istorijų yra daug. Galima sakyti, kad šiandien sėkmės lydimas žmogus yra ir tas, kuris turi darbą ir dirba. Mūsų mokiniai dirba visi, jei tik turi noro“, – džiugesio neslėpė vadovas B. Sadula.

 

Sėkmės istorijų nepagailėjo ir V. Mockienė: „Mūsų mokinys Evaldas Juška, dirbantis Londone „Michelin“ žvaigždučių restoranuose, sėkmingai padaręs karjerą svetur, dabar jau Londono restoranų asociacijos siunčiamas į Lietuvą kaip lektorius. Taip pat yra Barmenų asociacijos narys Evaldas Rudzinskas, dirbantis Airijoje, bet atvykstantis į Lietuvą ir vedantis barmenų čempionatus. Jo sulaukiame ir mokykloje, kur noriai dalijasi savo patirtimi ir sėkmės istorija. Vytautas Samavičius, vieno iš itin gerai vertinamų Lietuvos restoranų „Momo Grill“ savininkas, taip pat yra buvęs mūsų mokyklos mokinys. Jis yra žinomas jau ne tik Lietuvoje. Ir čia dar ne viskas – būtų galima vardyti ir vardyti. Džiaugiamės ir didžiuojamės savo vaikais. Buvę mokiniai su malonumu mums perduoda savo patirtį. Mes jiems padedame pagrindus, o paskui jie savo ruožtu mums tiesia kelius į naują informaciją. Buvę ir karjeras padarę mokiniai yra ypatingi mokytojai dabartiniams mūsų auklėtiniams, nes geri pavyzdžiai užkrečia. Dabartiniai mokiniai gali apčiuopti tą tikrąją patirtį, pamatyti praktinę pusę, išgirsti, kokia yra realybė. Jie sugeba uždegti.“

 

B. Sadula, paklaustas, ką mano apie teiginį, kad Lietuvoje ugdymas – tarsi apversta piramidė: reikia profesijų specialistų, o vis dar renkamės aukštąjį mokslą, atsakė stebintis jau kitą reiškinį. Jo nuomone, piramidė po truputį atvirsta. „Taip jau klostėsi, kad Lietuvoje visi tėvai norėjo, jog jų vaikai baigtų aukštąjį mokslą. Bet manau, kad pamažu einame link to, jog baigiančiųjų aukštąsias mokyklas po truputį mažės, o kolegijas ir profesines mokyklas – daugės. Ateis laikas, kai piramidė stovės normaliai. Aš nesu prieš kolegijas ar aukštąjį mokslą – visa tai pats išbandžiau. Tik galvoju, kad kiekvienam etapui – savas laikas. Labai nemažai žmonių po aukštojo mokslo ateina mokytis profesijos… Galbūt kažkur suklydo, gal praleido informaciją apie profesinį orientavimą?.. Tokiems žmonėms reikia itin nedaug, kad pasiektų tai, ko nori. Jie turi visus žmogiškuosius išteklius, jiems tereikia profesijos, t. y. 20 proc. visumos“, – pastebėjo vadovas ir pridūrė, kad kol kas dar gajus įsivaizdavimas, jog profesinis mokymas yra toks pats kaip prieš 30 metų. Bet iš tiesų viskas labai pasikeitę. Anot jo, po truputį turime pratinti prie profesinio ugdymo ne tik jaunus žmones, bet ir jų tėvus. Itin gerai, kai profesinio rengimo centrai bendrauja su verslo įmonėmis. Tada ir vaikai, ir tėvai mato iš šalies, koks vyksta bendradarbiavimas.

 

Jam pritarė ir V. Mockienė, teigdama, kad į jų mokyklą nemaža dalis besimokančiųjų ateina jau po aukštojo mokslo, kai kurie netgi po magistro studijų. Anot jos, jauni žmonės suvokia, kad, baigęs profesinę mokyklą, įgis amatą, o taip bus lengviau kurti verslą ir pan. Juk daugelio mokinių ateitis siejasi su verslu. Mokiniai dažniausiai net nebaigę mokyklos žino, kad darbdaviai jų laukia.

V. Mockienės nuomone, neeilinis yra ir šiandieninis profesijos mokytojas: „Sakyčiau, kad jis – jaunatviškas visomis prasmėmis. Mokytojas turi itin daug galimybių tobulėti, semtis žinių Lietuvoje ir užsienyje, dalyvaudamas įvairiuose projektuose. Mūsų mokykla yra aktyvi projektų dalyvė. Mūsų auklėtiniai kuria restoranus ir Lietuvoje, ir užsienyje. Turime ir tokių, kurių įkurti restoranai patenka į geriausių šalies restoranų dešimtuką. Nuolat sulaukiame grįžtamojo ryšio ir tuo be galo džiaugiamės. Galime didžiuotis ir gana jaunu mokytojų kolektyvu, kurio didžioji dalis yra buvę mokyklos mokiniai, padarę karjerą ir sugrįžę į mokyklas mokyti jaunosios kartos, jai perteikti savo turimas žinias. Todėl mes negalime skųstis kvalifikacijos tobulinimo stoka, nes ji, galima sakyti, tiesiog ateina į mūsų mokyklą.“

 

Direktorius B. Sadula sakė neabejojantis, kad per ateinantį 10-metį piramidė atvirs, o perversmą įvykdys dabartiniai jauni žmonės, parodydami, kad jų laukia darbo vietos… O profesijos mokytojas A. Vilimavičius pabrėžė, kad visgi Lietuvai šiandien labiausiai reikia sąžiningų žmonių, jeigu tai pasieksime, viskas stos į vietas…

 

„Švietimo naujienų“ inf.