Profesinio tobulėjimo planavimas mokykloje: mokyklų išorinio vertinimo duomenų apžvalga

Ramunė Korenkienė
,
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos išorinio vertinimo skyriaus metodininkė

Nuolatinė visuomenės kaita kelia naujus reikalavimus švietimui, didėja ir visuomenės lūkesčiai, susiję su pedagogų darbu ir jo rezultatais. Pedagogų profesinis tobulėjimas tampa labai svarbiu veiksniu, siekiant mokinio ir mokyklos pasiekimų ir pažangos. Mokslininkai pabrėžia, kad profesionalus mokytojo darbas klasėje yra itin reikšmingas. J. Hatie, remdamasis daugelį metų vykdytais tyrimais, teigia, kad didžiausias ugdymo(si) kokybės ir mokinių pasiekimų skirtumų šaltinis – mokytojas (Hattie, 2014), tad labai svarbu mokytojo profesionalumas, jo nuostata nuolat tobulėti.

 

Pasak T. R. Guskey, profesinis tobulinimasis reiškia tuos procesus ir veiklos rūšis, kurie skirti profesinėms žinioms pagausinti, švietimo darbuotojų įgūdžiams patobulinti ir jų nuostatoms pakoreguoti, kad šie savo ruožtu galėtų pagerinti moksleivių mokymąsi (Guskey, 2004). Sėkmingas ir veiksmingai įgyvendinamas profesinio tobulinimosi procesas turėtų suteikti galimybę kiekvienam pedagogui siekti aukšto asmeninio meistriškumo: gebėjimo veiksmingai įsivertinti savo profesinę veiklą, tikslingai planuoti profesinį tobulinimąsi, nuosekliai stiprinti esamas kompetencijas ir įgyti naujų, motyvacijos ir drąsos išbandyti įvairius, kiekvienam mokiniui priimtinus ugdymo(si) metodus.

Kaip profesinis tobulėjimas planuojamas ir organizuojamas Lietuvos mokyklose, kokia mokymosi kultūra jose kuriama – į šiuos klausimus atsakymus galima rasti Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros 2017–2018 m. vykdytų 143 Lietuvos mokyklų išorinių vertinimų ataskaitose[1].

Apibendrinti vertinimo duomenys rodo, kad šiuo metu mokytojų asmeninis meistriškumas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose vertinamas vidutiniškai (1 lentelė):

 

1 lentelė. Temos Asmeninis meistriškumas įvertinimo vidurkiai 2017–2018 m. (N=143)

Geriausiai (2,49) išorinio vertinimo metu įvertintas pedagogų pozityvus profesionalumas, kuris atsiskleidžia (yra pastebimas) per konkrečias veiklas, elgseną. Daugumoje vertintų mokyklų buvo pastebėta, kad mokytojams patinka mokytojo darbas, jie gerbia mokinius ir laikosi pedagogo etikos, tobulina savo emocines kompetencijas, išmano savo ugdymo sritį, dėstomą dalyką, domisi ir seka ugdymo naujoves, siekia dirbti profesionaliai – šiuolaikiškai, įdomiai ir veiksmingai. Vertindami aspektą reiklumas sau vertintojai konstatuodavo, kad mokytojai turi gero darbo viziją, tačiau ja ne visuomet remiasi vertindami savo veiklą ir jos rezultatus, asmeninės kompetencijos ribas ir gana abstrakčiai planuoja profesinio tobulėjimo sritis. Asmeninį profesinės veiklos įsivertinimą ne visada palaiko ir konkrečios mokyklos personalo mokymosi kultūra: nedažnai nusimatomi aukšti mokytojų veiklos lūkesčiai, o tai veikia ir vertybines nuostatas, pasireiškiančias per pagarbą profesionalumui, asmeninę paramą pedagogui, tobulinant asmeninį meistriškumą. Kol kas šis aspektas šalies mokyklose vertintinas žemiausiai (vidurkis – 2,37). Asmeninis meistriškumas paremtas nuostata kuo geriau atlikti savo darbą ir siekti nuolatinio tobulėjimo. Todėl šiame straipsnyje daugiau dėmesio skiriama veikloms, kurios galėtų būti paveikiau tobulinamos: profesinei veiklai įsivertinti, metiniam pokalbiui organizuoti ir įsivertinimo rezultatams panaudoti.

Profesinės veiklos įsivertinimas

 

Išorinio vertinimo ataskaitų medžiaga rodo, kad individualūs pedagogų profesinio tobulėjimo poreikiai mokyklose nu(si)statomi įsivertinant profesinę veiklą ir jos rezultatus. Pedagogai pildo ugdymo įstaigos nustatytos formos ataskaitas / anketas, jose įsivertindami savo pastangas ir lyderystę įvairiose pedagoginės veiklos srityse (ugdomoji veikla ir mokinių pasiekimai, bendravimo ir bendradarbiavimo veiklos, asmeninis profesinis tobulėjimas ir kt.). Tai užfiksuota 115 vertintų mokyklų ataskaitose (80,4 proc.). Įsivertinimo dokumentuose pedagogai kelia asmeninius tobulėjimo tikslus, veiklos tobulinimo uždavinius, numato individualias kvalifikacijos tobulinimo kryptis (27 atvejai, 19 proc.).

 

Tačiau įsivertinimas, individualių profesinio tobulėjimo poreikių nustatymas ir profesinio tobulėjimo planavimas kaip sistemingas procesas aprašytas tik 4 (2,8 proc.) išorinio vertinimo ataskaitose (žr. 2 lentelę). Jose užfiksuota, kad individualūs mokytojų metų veiklos rezultatai sistemingai aptariami, numatant asmeninio tobulėjimo kryptis ir galimybes, remiamasi mokytojų veiklos įsivertinimo ir pamokų stebėjimo duomenimis, atsižvelgiama į mokyklos strateginio plano, metinio veiklos plano tikslą ir uždavinius ir šiandienos aktualijas. Išorės vertintojai pastebi, kad įsivertinimui trūksta kryptingumo, tikslingumo, sąsajų su mokyklos strateginiais tikslais.

Įsivertinimo / savianalizės formos, turinys ir analizės būdai neaptariami 24 vertintų mokyklų bendruomenėse (16 proc.). Išorinio vertinimo ataskaitose konstatuojama, kad trūksta susitarimų bendruomenėje dėl gero darbo vizijos, pagal kurią būtų įsivertinama veikla ir jos rezultatai (5 atvejai, 3,5 proc.) ir dėl įsivertinimo, veiklos veiksmingumo pamatavimo (3 atvejai, 2 proc.). Mokykloms verta atviriau priimti vertintojų pastebėjimus ir apie įsivertinimo turinį: pastebima, kad neretai jis yra deklaratyvus, ne itin informatyvus, neanalizuojantis veiklos kokybės, užsibrėžtų siekių neįgyvendinimo (ar įgyvendinimo iš dalies) priežasčių (6 atvejai, 4 proc.).

 

2 lentelė. Profesinės veiklos įsivertinimo procesą iliustruojančios ištraukos

Metinis pokalbis

 

Individualūs mokytojų metų veiklos rezultatai daugelyje ugdymo įstaigų aptariami vykdant metinius pokalbius su mokyklos vadovu arba jo veiklą kuruojančiuoju vadovu (63 mokyklos, 44,1 proc.). Per metinius pokalbius aptariamos stipriosios ir tobulintinos pedagogų veiklos pusės, asmeniniai lūkesčiai, numatomos profesinio tobulėjimo kryptys. Dalyje mokyklų (43 mokyklos, 30 proc.) metiniai veiklos aptarimai vyksta metodinėse grupėse (3 lentelė).

Per išorinius vertinimus nustatyta, kad kas septintoje mokykloje (21 mokykla, 15 proc.) nėra organizuojami metiniai pedagogų pokalbiai su vadovais, kas penktoje trūksta susitarimų dėl asmeninės profesinės veiklos įsivertinimo aptarimo būdų (26 mokyklos, 18 proc.). Vertintojai pastebėjo, kad pavieniais atvejais įsivertinimo procesas yra formalus: surinkti duomenys neapibendrinami, „neaptariami bendrai ir / ar individualiai, neanalizuojami ir nenaudojami kuriant kryptingą ir su mokyklos uždaviniais derančią kvalifikacijos tobulinimo strategiją“. Įsivertinimo rezultatų veiksmingas panaudojimas užfiksuotas tik pavieniais atvejais. Iš pokalbių su mokyklų administracijos atstovais, mokytojais nustatyta, kad metinio įsivertinimo rezultatai panaudojami ne tik pedagogų individualiam asmeniniam tobulėjimui planuoti, mokyklos kvalifikacijos tobulinimo prioritetams nustatyti ir planuoti, bet ir papildomai informacijai surinkti (premijoms, priedams skirti, krūviui paskirstyti, reikalingų mokymo priemonių sąrašui sudaryti ir kt.).

 

3 lentelė. Metinio pokalbio organizavimo ypatumus iliustruojančios ištraukos

Įsivertinimo rezultatų panaudojimas

 

Įsivertinimo rezultatai, kaip yra pastebima išorinio vertinimo ataskaitose (žr. 4 lentelę), panaudojami individualiam profesiniam tobulėjimui planuoti (27 atvejai, 19 proc.), mokyklos kvalifikacijos tobulinimui planuoti ir prioritetams nustatyti (6 atvejai, 4 proc.). Profesinis tobulėjimas aptariamas ir metodinėse grupėse: apibendrinus mokytojų asmeninius kvalifikacijos tobulinimo poreikius (5 atvejai, 3,5 proc.), planuojama bendra veikla.

Tačiau įsivertinimo rezultatų veiksmingas panaudojimas užfiksuotas tik pavieniais atvejais. Išorinio vertinimo ataskaitose dažnai konstatuojama, kad mokyklos lygmeniu šie duomenys neanalizuojami ir neapibendrinami, gauti duomenys nenaudojami planuojant veiklą (11 atvejų, 7,6 proc.). Pavieniais atvejais įsivertinimo procesas yra itin formalus: surinkti duomenys neapibendrinami, neaptariami bendrai ir / ar individualiai, neanalizuojami ir nenaudojami kuriant kryptingą ir su mokyklos uždaviniais derančią kvalifikacijos tobulinimo strategiją. Metinio įsivertinimo rezultatai mokyklose panaudojami ne tik pedagogų individualiam asmeniniam tobulėjimui planuoti, mokyklos kvalifikacijos tobulinimo prioritetams nustatyti ir planuoti, bet ir papildomai informacijai surinkti (premijoms, priedams skirti, krūviui paskirstyti, reikalingų mokymo priemonių sąrašui sudaryti ir kt.).

 

4 lentelė. Įsivertinimo rezultatų panaudojimą iliustruojančios ištraukos

Vietoje išvadų

 

Apžvelgus mokyklų išorinio vertinimo ataskaitose aprašytus aspektus ir pavyzdžius apie pedagogų profesinį tobulėjimą, galima teigti, kad vis dar stokojama lankstesnės, tikslingesnės ir paveikesnės veiklos. Paveikumo pradžia galėtų būti vertybinės nuostatos kaita – kai į veiklos įsivertinimą, metinį pokalbį apie veiklos kokybę žiūrima ne formaliai, o kaip į prasmingą ir reikalingą veiklą. Prasmės pojūtį sustiprinti gali ir kryptingiau panaudojami įsivertinimo, refleksijos duomenys – kai jais remiamasi tiek bendrose mokyklos veiklose, tiek asmeniškai veikiant, permąstant ir nusimatant naujus žingsnius. Tikslingesnis ir atkaklesnis mokytojų profesinio tobulėjimo planavimas, mokyklos vadovų ir bendruomenės bendra profesinio tobulėjimo veikla gerintų ne tik mokyklos etosą, bet ir daugelį kitų veiklų, padėtų siekti pedagogo profesijos prestižo – stiprintų asmeninį pasitenkinimą darbu, gebėjimą pasidžiaugti kito sėkme, pozityvių aspektų, KODĖL ESU MOKYTOJAS, atradimą.

 

[1] Minėtu laikotarpiu mokyklos buvo vertintos pagal Mokyklų, įgyvendinančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinio vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Rengiant straipsnį analizuoti temos Asmeninis meistriškumas rodikliai 4.31 kompetencija ir 4.32 nuolatinis tobulėjimas.

[2] Veiklos kokybė vertinama pagal 5 lygių skalę – nuo N (arba 0, t. y. nepatenkinamai) iki 4 (labai gerai).

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *