Profesinio mokymo centre – pažintys su inžinerija net mažiausiems

Milena Puchova

Šiandien inžinerinė pramonė yra didžiausia pagal gaminamą bendrąjį vidaus produktą apdirbamosios pramonės šaka, kuri pritraukia užsienio investicijų ir sukuria daugiausiai darbo vietų. Atsižvelgiant į tai, šiemet profesinėse mokyklose daugiausia vietų skirta būtent inžinerinių profesijų sričiai.

Ekonomikos augimas ir skaitmeninių technologijų progresas inžinerinėje pramonėje atveria nematytas galimybes ir keičia visuomenės įpročius, nors ši sritis turi didžiulį potencialą, jau kurį laiką stebime situaciją, kada verslo atstovai skelbia apie kvalifikuotų specialistų trūkumą. Bene visa Europa susiduria su problema, kad norinčiųjų studijuoti techninius mokslus skaičius – nepakankamas, o jauni žmonės yra labiau technikos vartotojai nei mylėtojai, kuriems iš tikro rūpi, kaip visa tai veikia.

 

Tačiau užėjus į Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centrą gali išvysti visai kitokią realybę ir netikėtai sutrikti, pamatęs būrį pradinukų. „Ką mažieji mokinukai čia veikia?“ – paklausėme Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Sektorinių praktinio mokymo centrų vadovo Tomo PRELGAUSKO.

 

 

„Kaip žinote, mokymo centre veikia sektoriniai praktinio mokymo centrai: Inžinerinės pramonės bei Energetikos ir mechatronikos. Juose įrengtos krypčių modernios praktinio mokymo bazės. Čia siekiama organizuoti praktinio mokymo paslaugų prieinamumą besimokantiems kitose profesinio mokymo įstaigose, kolegijose, universitetuose, bendrojo ugdymo mokyklose, taip pat sudaryti sąlygas profesijos, technologijų mokytojams, įstaigų, įmonių, organizacijų darbuotojams ir kitiems asmenims tobulinti kvalifikaciją. Taigi, siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, nuolat kviečiame bendrojo ugdymo mokyklų mokinių grupes ir jų mokytojus atvykti į netradicines technologijų pamokas, praktinius užsiėmimus ir kūrybines dirbtuves. Mūsų centre patys jauniausi mokiniai mokosi 11 klasėje, todėl, kai centre apsilanko bendrojo ugdymo mokyklų pradinių klasių ugdytiniai, į jų vaikišką klegesį ir nuoširdžią nuostabą pamačius mokymosi aplinkas greitai atkreipiamas dėmesys“, – šypsosi pašnekovas.

 

Jis pasakoja, kad 1–4 klasių mokiniai šalia įprastų pamokų savo mokykloje dažniausiai dalyvauja pasaulio pažinimo srities praktiniuose užsiėmimuose. „Tai puiki proga gyvai susipažinti su tam tikra įranga, prie jos prisiliesti, išbandyti ir taip įgyti praktinių žinių, patyrinėti ir susipažinti su inžinerine sritimi“, – apie pamokų įvairovę pasakoja T. Prelgauskas. Vyras pastebi, kad užsiėmimai įspūdį daro ne tik mokiniams, bet ir juos atlydėjusiems mokytojams.

Mažiesiems tyrinėtojams čia siūloma dalyvauti įvairiuose pasaulio pažinimo srities praktiniuose užsiėmimuose: „Kam reikalinga elektra?“, „Energijos rūšys“, „Magneto galia“, „Kaip atsiranda garsas?“ ir kt.

Mažiesiems tyrinėtojams čia siūloma dalyvauti įvairiuose pasaulio pažinimo srities praktiniuose užsiėmimuose: „Kam reikalinga elektra?“, „Energijos rūšys“, „Magneto galia“, „Kaip atsiranda garsas?“, „Kokios spalvos yra šviesa?“, „Elektros grandinė“, „Elektros srovei laidžios ir nelaidžios medžiagos“, „Jėgos (trinties, tamprumo, inercijos) veikimas“ ir t. t. Užsiėmimai trunka apie 1 val.

 

Ne paslaptis, kad profesijos mokytojai paprastai dirba su suaugusiaisiais arba paaugliais, tad į dirbtuves užsukus jaunimui iš kitų mokyklų pedagogams tenka taikyti kitokius metodus nei įprastai. T. Prelgauskas pasakoja, kad prisitaikymas prie naujos auditorijos dažniausiai reikalauja šiek tiek daugiau laiko. „Manau, kad profesijos mokytojai, kurie vedė užsiėmimus mažiesiems klausytojams, pakankamai greitai prie to prisitaikė. Nuolat aptariame praėjusius mokymus, ieškome būdų, kaip pagerinti jų kokybę. Svarbiausia, kad mokiniai, kurie dalyvavo netradicinėse pamokose, iš jų išsineštų kažką naudingo“, – teigia Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro atstovas.

„Norime tikėti, kad jau pirmosiose klasėse bandymas suprasti ir pažinti inžinerinius procesus bei inžinerines kompetencijas gali atnešti gerų rezultatų. Esame paruošę nemažai įdomių pamokų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams“, – pasakoja Sektorinių praktinio mokymo centrų vadovas T. Prelgauskas.

 

2017 m. Sektorinių praktinio mokymo centrų užsiėmimuose apsilankė 12 grupių – 269 mokiniai, o 2018 m. vien per pirmą pusmetį buvo priimta 12 grupių – 259 mokiniai, kuriuos atlydėjo 15 mokytojų.

Mokytojai, norintys organizuoti netradicinius praktinius užsiėmimus 1–12 klasių mokiniams, daugiau informacijos gali rasti Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro interneto svetainėje www.vtvpmc.lt, meniu punktuose: Sektoriniai centrai à Mokymas / paslaugos à Bendrojo ugdymo mokykloms.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.