Profesinį mokymą atradęs Vidas: „Po praktikos Ispanijoje supratau, kad karjerą siesiu su metalo apdorojimu“

Profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis, įgijus aukštąjį išsilavinimą, pasinaudoja ne vienas. Vieni siekia patobulinti įgūdžius, įgyti praktinių žinių, kiti – iš esmės pakeičia sritį.

Bevaisės darbo paieškos Vidą Nagorną (29 m.), įgijusį bakalauro laipsnį, paskatino ieškoti naujų kelių. Iš Šiaulių į Vilnių vaikinas atvyko išgirdęs giminaičių pasakojimą apie rinkoje itin paklausią metalo apdorojimo staklininko specialybę. 

Pradėjus mokytis Vilniaus technologijų mokymo centre (VTMC), mokslo metai Vidui neprailgo, mat smalsus jaunuolis net du kartus spėjo sudalyvauti tarptautinėse stažuotėse. Pirmą kartą įgijęs patirties profesinėje penkių dienų stažuotėje Austrijoje, antrą kartą Vidas nusprendė parodyti, kiek daug iš tiesų jis gali, tad išvyko trijų mėnesių stažuotėn į Valensijos mieste įsikūrusią metalo apdorojimo įmonę Ispanijoje.

 

Vaikinas pripažįsta, kad tai ir buvo ta vieta, kur jis pamatė, ką iš tikrųjų dirba šios profesijos žmonės, pajuto požiūrio į praktikantą skirtumus Ispanijoje ir Lietuvoje, įgijo realios darbo patirties, kuri labai svarbi ne tik darbdaviams, ieškantiems darbuotojų, bet ir ką tik mokslus baigusiems jauniems specialistams.

Prisimindamas stažuotės metu lydėjusius draugiškus Ispanijos žmones, niekuo neišsiskiriantį ir lygiai su kolegomis dirbantį įmonės direktorių, Vidas pasakoja apie savo kelią į metalo apdorojimo sritį ir dalijasi patarimais planuojantiems atlikti „Erasmus+“ praktiką užsienyje.

 

Papasakokite apie lemiamą momentą, kaip supratote, kad inžinerija – Jūsų sritis? 

Kad tikrai planuoju sieti karjerą su šia profesija turbūt visiškai ir apsisprendžiau po stažuotės Ispanijoje. Ten pirmą kartą pamačiau, kokia šio darbo eiga, ką veikia šia profesija užsiimantys žmonės.

 

Kokie potyriai lydi pasirinktame kelyje?

Kalbant bendrai, mokantis šioje mokykloje bei pasirinktos specialybės atžvilgiu, patirtis – labai gera. Studijuodamas Vilniaus technologijų mokymo centre gavau tikrai gerų galimybių išmokti šio amato studijų ir stažuočių užsienyje metu, tai suteikė puikių galimybių rasti darbą šioje srityje.

 

Kokių žmonių sutikote įgydamas profesiją?

Šio mokymo centro darbuotojai, bei bendraklasiai. Gavau tikrai gerų specialybės pagrindų, įgijau darbo srities žinių. Sutikau žmonių su kuriais likome draugais ir po studijų.

 

Kaip klostėsi Jūsų gyvenimas po vidurinės mokyklos baigimo?

Baigęs vidurinę mokyklą įstojau į Šiaulių universitetą, ten įgijau sociokultūrinės antropologijos bakalauro laipsnį. Tačiau darbą Šiauliuose, kaip ir Vilniuje, rasti sunku. Tai ir buvo vienas iš veiksnių, pastūmėjusių įgyti šią specialybę (metalo staklininkas – aut. past.).

 

Po stažuotės Ispanijoje gavote darbo pasiūlymą įmonėje, kurioje stažavotės. Kodėl pasiūlymas likti Ispanijoje nesugundė?

Na, pirma, mano planas – baigti mokslus ir įgyti kvalifikaciją, o po to nuspręsti ko imtis. Tačiau šis variantas tikrai liko galvoje, siūlomos sąlygos tikrai geros.

 

Kaip klostėsi darbo reikalai prieš pradedant mokytis profesinėje mokykloje ir po grįžimo iš Ispanijos?

Minėjau, kad rasti darbą pagal įgytą bakalauro specialybę – tikrai nelengva. Žinoma, aktualus ir algos klausimas, norėjosi rasti gerai apmokamą darbą. Tačiau įgijus bakalauro specialybę to padaryti nepavyko.

Na, o įgijęs metalo apdorojimo staklininko specialybę, atlikęs stažuotę Ispanijoje, kuri iškart suteikė profesinės patirties, darbą radau vos tik baigęs mokslus.

Manau, kad su šia specialybe rasti darbą nesudėtinga nei Ispanijoje, nei Lietuvoje. Šios specialybės žmonių tikrai ieškoma. Žinoma, kaip ir visur, yra įmonių, kurios tikisi jau patyrusių darbuotojų, taigi, mano manymu, stažuotės metu įgyta patirtis – labai naudinga.

 

Kaip jautėtės baigęs mokslus?

Baigęs mokslus jaučiausi tikrai gerai, tiesą sakant, jie ir neprailgo, trukmė – vieneri mokslo metai. Tris mokslo metų mėnesius praleidau Ispanijoje, dalyvavau ir kitoje dviejų savaičių stažuotėje Austrijoje. Tad mokslo metai prabėgo labai greitai. O baigęs mokslus iš karto pradėjau dirbti pagal profesiją.

 

Kokie ateities planai? 

Žinoma, gilinti žinias šioje (metalo apdorojimo – aut. past.) srityje.

 

Dar sugrįžkime prie stažuotės. Papasakokite, koks požiūris į praktikantą vyrauja užsienyje?

Mano atveju, praktikantas Ispanijoje – visavertis įmonės komandos narys, kuris mokosi kokybiškai atlikti darbą. Jis nelaikomas pagalbiniu darbuotoju, kuriam skiriama atlikti paprasčiausias užduotis, nors atvyko tik trims mėnesiams. Atlikdamas praktikas Lietuvoje, pastebėjau, jog į praktikantą žiūrima, kaip į laikiną darbuotoją, kuriam nereikia mokėti atlyginimo.

 

Ko tikėjotės važiuodamas į stažuotę? 

Viena iš pagrindinių motyvacijų – įgyti patirties. Žinoma, tokioje stažuotėje yra ir kultūrinė, pramoginė pusė, stažuotojams suteikiama galimybė pakeliauti po pasaulį, pažinti kitas kultūras. Sakyčiau, jog tai dvi svarbiausios priežastys.

 

Jūsų stažuotė vyko įmonėje, kurioje dirbote kaip bet kuris kitas darbuotojas. Kokių asmeninių savybių, įgūdžių ir įspūdžių bagažą parsivežėte?

Labai sustiprėjo atsakingumas, požiūris į darbą. Šios savybės padėjo įsiliejant į darbo rinką. Išmokau programuoti stakles, paruošti ir prižiūrėti detales.

 

Gal prisimenate, kokį pirmąjį įspūdį susidarėte apie Ispaniją? 

Labai draugiški žmonės, tai pasitvirtino nuo pat kelionės pradžios iki jai baigiantis.

 

Gyvenote Valensijoje, kas labiausiai patiko?

Kultūra ir miesto grožis. Ispanijoje žmonėms patinka neskubėti ir pramogauti. Stažuotės metu, kaip tik Valensijoje, vyko „Fallas“ festivalis, trukęs beveik mėnesį. Kiekvienas festivalio dienos vidurdienis ir vakaras palydimi fejerverkais. Šiuo laikotarpiu atidaryta korida, kurioje apsilankyti, deja, nepavyko. Likus savaitei iki festivalio pabaigos miestas priplūsta žmonių, o paskutinę festivalio dieną deginamos milžiniškos statulos („Fallas“ – ispanai vadina ir šventę, ir statulas), pastatytos įvairiose miesto vietose. Visą mėnesį mieste vyksta įvairiausi renginiai.

 

Kokia nuomonė apie Valensijos klimatą?

Jau nuo pat pradžių Valensijoje klimatas buvo labai geras. Stažuotė prasidėjo vasario mėnesį, tačiau Valensijoje, temperatūra dienomis siekdavo daugiau nei 20 laipsnių. Žinoma, naktys dar buvo ganėtinai vėsios.

 

Apibūdinkite įprastą darbo dieną?

Darbo diena prasidėdavo kelione metro į darbą. Aš gyvenau pačiame miesto centre, tad iki darbo tekdavo keliauti iki 40 minučių. Atvykus į įmonę darbas jau vykdavo, aš prisidėdavau šiek tiek vėliau, dėl kelionės. Na, o darbo diena, turbūt galima taip pavadinti, standartinė, tik trukdavo 7 valandas, įskaitant pietų pertrauką. Po darbų dažnai kur nors užsukdavau pavakarieniauti, arba vaikštinėdavau po miestą.

 

Kas paliko didžiausią įspūdį?

Paminėčiau gyvenimo ritmą Ispanijoje, jų kultūrą. Kiekviena diena įdomi. Minėjau, kad ten vyksta labai daug renginių bei kitokių pramogų.

Paliko įspūdį apsilankymai įvairiose kultūrinėse vietose bei Valensijos akvariume. Dalykai, kurių neišvysite Lietuvoje. Požiūris į darbuotojus kitoks nei Lietuvoje – įmonės vadovai dirba kartu su darbuotojais ir padeda spręsti su darbu iškilusias problemas.

 

Ar atmintyje liko vieta, kurią norėtumėte aplankyti ir kitiems rekomenduotumėte?

Manau, tai būtų Valensijos akvariumas („Oceanogràfic“). Tai įspūdingo dydžio akvariumas, su labai daug jūros gyvūnijos, bei įvairiais pasirodymas, ten labai lengva praleisti visą dieną.

 

Kokią įtaką Jūsų gyvenimui padarė „Erasmus+“ praktika?

Tikrai didelę, tiek įvairiais naujais pojūčiais, tiek esama situacija grįžus į Lietuvą, nes praktika tikrai pravertė susirandant darbą.

 

Šiuo metu dirbate gerai žinomoje įmonėje – „Precizika“. Kuo darbas čia skiriasi nuo dirbto Ispanijoje?

Ispanijoje dažniausiai gaminome dalis traukiniams. Dabar užsiimu preciziškų detalių gamyba. Detalės labai įvairios. Darbo diena standartinė – 8 darbo valandos, o darbas – pamainomis, vieną savaitę dirbu iš ryto, kitą – po pietų.

 

Kokius tris geriausius dalykus galėtumėte įvardinti pasakodamas apie tarptautines stažuotes?

Kelionės bei naujų kultūrų pažinimas. Reali darbo patirtis bei galimybė ten įsidarbinti. Galimybė pamatyti koks darbo požiūris kitur.

 

Kodėl verta dalyvauti „Erasmus+“ stažuotėse?

Tai puiki galimybė įgyti darbo patirties dar prieš mokslų baigimą, tapti patrauklesniu darbo rinkoje. Be to, dalyviai ne tik įgyja darbo patirties, bet ir pamato kitų šalių, susipažįsta su kultūra. Dalyvavimas „Erasmus+“ stažuotėse tikrai padės susirasti darbą pagal specialybę. Negalima pamiršti ir finansinės projekto pusės, projektas skiria tikrai nemažą sumą asmeninėms reikmėms, pasirūpinama gyvenamąja vieta, mano atveju – butas pačiame miesto centre, bei kitais patogumais. Skirtų pinigų pakanka įvairioms pramogoms, tad stažuotė ne tik darbas, bet ir pažinimas.

 

Ką patartumėte būsimiems „Erasmus+“ praktikantams?

Nebijoti klausti bei spręsti iškilusių klausimų kartu su projekto vadovais ir asmenimis, kurie kuruoja jūsų stažuotę.

 

Vidas Nagornas 2019 metais atliko stažuotę pagal Vilniaus technologijų mokymo centro įgyvendintą „Erasmus+“ projektą „Prof[net]work: įgūdžiai besimokančiai bendruomenei profesiniame mokyme“.

 

Vilniaus technologijų mokymo centro Plėtros skyriaus inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *