Priimtos Švietimo įstatymo pataisos: nebelieka teisinių kliūčių negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis kartu su visais

Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatoma galimybė, kad pamokose bei kitose mokinių veiklose dalyvautų du mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių, kai mokykloje ugdomas autistiškas, regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys.

 

„Specialiųjų poreikių mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pagal gyvenamąją vietą priskirtą ar pasirinktą mokyklą. Įstatymu įtvirtinama, kad būtinas sąlygas ir reikalingą pagalbą jiems turi užtikrinti mokyklų steigėjai – ar tai būtų savivaldybės mokykla, ar valstybinė, ar privati“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

 

Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nuo tų metų rugsėjo bendrosios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ir nukreipti į specialiąsias mokyklas. Iki to laiko savivaldybės, mokyklos turi padaryti visus darbus, kad jiems būtų sukurtos visos sąlygos, o valstybė – skirti reikiamų lėšų.

 

Parengtame įstatymo įgyvendinimo priemonių plane numatoma nuo 2021 m. steigti mokinio padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų etatus, vykdyti kitas priemones, kurios bendrosios paskirties mokyklose užtikrintų sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Tam 2021–2024 m. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 173 mln. eurų. Kasmet nuo 2021 m. reikalinga suma būtų daugiau nei 28 mln. eurų.

 

Numatyta, kad klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, dirbs du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais. Įteisinama ir mokinio padėjėjo pareigybė. Nustatoma, kad specialiąją pedagoginę pagalbą teiktų tik asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą.

 

Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose taip pat turės būti sudarytos sąlygos kurčiajam mokytis gimtosios (gestų) kalbos. Mokyklos, atsižvelgusios į mokinių skaičių, kuriems reikalingas gestų kalbos mokytojas, atitinkamai pasirinks paslaugos teikimo būdą ir formą. Pvz., steigs gestų kalbos mokytojo pareigybę, pirks paslaugą iš centrų ar laisvųjų mokytojų, teiks paslaugą mokykloje arba specialiojo ugdymo centre priimtinomis vaikui formomis: tiesiogiai, nuotoliniu būdu ar mišriai.

 

Sukūrus tinkamas sąlygas bendrosiose mokyklose, mažės specialiųjų mokyklų poreikis. Numatoma, kad dalis jų galėtų tapti regioniniais švietimo pagalbos centrais, teikiančiais konsultacijas, metodinę pagalbą viso regiono bendrosios paskirties mokykloms.

 

2019–2020 mokslo metais 44 specialiosiose mokyklose mokosi daugiau kaip 3 000 mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Dar apie 1 500 vaikų mokosi specialiosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Didžioji dalis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrosios paskirties mokyklose, tai sudaro apie 92 proc. nuo visų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vaikų. Iš viso specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairų priežasčių turi apie 40 000 mokinių, arba daugiau nei dešimtadalis visų šalies mokinių.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (3)

  • jonas

    Specialių poreikių vaikų degradavimo įstatymas nes atima galimybes tobulėti

  • Angelė

    Reikia patalpų, kuriose mokinys galėtų pailsėti. Reikalinga ergo kabinetai ir specialistai. Reikia ‘šaltinio’ klasių. Reikia realiai mažinti mokinių skaičių klasėje, kai yra specialiųjų poreikių mokiniai. Dabar mažinama tik ‘popieriuje’. Ką daryti, kai klasėje yra 24 mokiniai, iš kurių pirmoje klasėje išryškėja ‘dideli specialieji ugdymo/si poreikiai. Kurį išvaryti?

  • Mokytoja

    Tie kurie leidžia šiuos įstatymus visiškai negalvoja apie vaikus. Tik ant popieriaus čia viskas skamba gražiai. O realybė kita. Gal pirmiausiai pradėkite galvoti kaip vaikams su spec.poreikiais išleisti vadovėlius ir t.t. Kodėl kai reikia laikyti egz. nėra jiems pritaikytų užduočių. Kodėl baigus mokylą integracija baigiasi. Gal norėtumėte pas save juos integruoti pvz. ministerijoje. Supratu, kad būtų spec.poreikių klasė mokykloje. Šie įstaymai skriaudžia visapusiškai visus vaikus. O kur dar specialistai. Ir taip trūksta mokytojų. Daugu mokytojų yra vyresnio amžiaus. Spėkit, kiek norinčių bus dirbti. Nei vieno argumento nesugalvoju,
    kodėl turėtų taip būti. Buriu čia aš ne iš kavos. Dirbu mokykloje ir su vaikais spec.poreikiais. Pagalbos jokios. Mokytojas paliktas vienas. Tad nemeluokit ir nepieškit rožinės ateities.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *