Priimame iššūkius – kiekvienas vaikas ugdymo procese

Eglė Sandienė, Rūta Viskantaitė

Praėjusiais mokslo metais Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokytojai dalyvavo tarptautiniame „Erasmus“ KA1 projekte „Įtraukusis ugdymas bendrojo ugdymo klasėse: efektyvios mokymo praktikos paieška“.

 

Mokyklos pedagogės Aura Ravaitytė ir Živilė Kuzavaitė dalyvavo kursuose „Successful Strategies for Teaching Students with Special Needs“ Florencijoje (Italijoje), Asta Šarko-Purkevičienė ir Ugnė Grauslytė – „Towards the Inclusive Classroom: Best Practice“ Kalamatoje (Graikijoje), Auksė Michailinaitė ir Lina Guobienė – „Every Pupil is Important – Special Education in Finland and in Europe“ Joensū (Suomijoje). Kursuose jos sėmėsi gerosios patirties, kaip sėkmingai integruoti specialiųjų poreikių mokinius į ugdymo procesą. Buvo analizuojami vaikų mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimai, fizinės negalios. Specialistai ir psichologai pasidalijo patarimais, kaip įvertinti sutrikimų raišką, sukurti gerą mokymosi aplinką, pasirinkti tinkamus mokymo metodus. Pabrėžtos motyvacijos, konfliktų sprendimo sistemos, bendravimo su tėvais svarba.

 

Sukauptomis žiniomis ir metodais projekto dalyvės dalijosi ir dalijasi su mokyklos bendruomene. Spalio 29 d. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje vyko konferencija „Įtraukusis mokymas“. Pranešėjai iš Juodšilių „Šilo“, Abraomo Kulviečio klasikinės, Rukainių gimnazijų, „Šviesos“ pradinės mokyklos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus, „Watansu“ stovyklos, BMK informacinių technologijų kompanijos pateikė vertingos informacijos, pasidalijo savo sėkmės istorijomis apie tai, kaip galima padėti mokytis visiems pagal galimybes.

 

Mokytojai išmoko pasidaryti vadinamąsias skaitymo linijuotes. Tai storesnis popieriaus lapas, kurio viduryje iškirptas siauras pailgintas stačiakampis. Vaikai, kurie turi skaitymo sutrikimų, uždėję linijuotę ant teksto uždengia visas tuo metu neskaitomas eilutes, išskyrus tą, kuri yra iškirptame stačiakampyje. Tokiu būdu paprasčiau skaityti, eilutės nesilieja tarpusavyje, nes dauguma yra uždengtos. Belieka įveikti tik iškirptame stačiakampyje esančius žodžius.

Dar viena pasiūlyta naujovė – kiekvienam vaikui sudarytas pamokos planas. Ant lapelio užrašoma tema, užduotys, kiek laiko joms skirta. Mokinys lapelį turi su savimi, todėl aiškiai žino jam iškeltus tikslus. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad tai užims daug laiko, vis dėlto mokytojos, naudojančios šią priemonę, sako, kad taip galima paprasčiau paskirstyti vaikams užduotis pagal gabumus, mokiniai iš karto atėję žino, ką turės atlikti ir įsiminti. Taigi sutaupoma pamokos laiko ir galima konstruktyviau viską atlikti.

 

Per konferenciją taip pat kalbėta ir apie jaukios aplinkos kūrimą. Pradinių klasių mokytojai skatinami įsirengti poilsio kampelius, vyresniųjų – mokiniams pasiūlyti išbandyti garsą slopinančias ausines ar stalų pertvaras, jei per pamokas jie nori labiau atsiriboti nuo išorinio pasaulio.

Svarbiausias konferencijos akcentas – būti atviriems ir pritaikyti gautas žinias. Mokytis gali visi vaikai, tik kai kuriems reikia nutiesti kitokį kelią į žinias.

 

Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.