Prasminga vasarą leisti prasmingai…

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Vasara kiekvienam iš mūsų asocijuojasi su laisvu atostogų metu. Ypač vaikams, kurie atostogauja net keletą mėnesių. Dažnai tėvams šis laikas tampa nemenku, o kartais ir neišsprendžiamu galvosūkiu, kur palikti savo vaikus, kaip jais pasirūpinti, kuo užimti, kad jie nesumąstytų neleistinų veiklų arba neklaidžiotų visagalio interneto platybėse ištisas dienas, kur, kaip žinoma, tyko daugybė pavojų. Tėvams svarbus jų atžalų saugumas ir prasmingai praleistas laikas, vaikai taip pat ieško galimybių, kaip atrasti smagių veiklų, susirasti draugų, užmegzti naujų pažinčių, išmokti kažką nauja…

 

Tapk. Auk. Pažink. Tobulėk.

 

Projektas „TAPK 2“ („Tapk. Auk. Pažink. Tobulėk“) skuba tėvams ir globėjams į pagalbą, suteikdamas galimybę vaikams dalyvauti net 22 edukacinėse stovyklų programose trečdalyje Lietuvos savivaldybių.

Pasak „TAPK 2“ projektą koordinuojančios specialistės Monikos Rajeckaitės, šiais metais į projekto finansuojamas stovyklų programas visoje Lietuvoje planuojama priimti keliais šimtais daugiau vaikų nei pernai. „Planuojame, kad šią vasarą projekto dalinai finansuojamose stovyklose dalyvaus daugiau nei 6000 vaikų, pernai tokiose stovyklose dalyvavo 5685 vaikai“, – sakė projekto specialistė. Ji pabrėžė, kad ypatingas dėmesys skiriamas vaikams iš socialiai remtinų šeimų.

 

„Stovyklos prasideda nuo pat pirmos kalendorinės vasaros dienos ir vyksta iki paskutinės. Projekto „TAPK 2“ kiekviena programa yra įgyvendinama keliose stovyklos pamainose, iš viso šią vasarą su „TAPK 2“ projekto parama planuojama įgyvendinti daugiau kaip 70 pamainų. Galima sakyti, kad kasdien kažkurioje Lietuvos vietoje prasideda stovyklos pamaina, kurioje dalyvaujantys vaikai už stovyklą moka mažesnę kainą pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą. Vaikams, kurie yra iš socialiai remiamų šeimų, „TAPK 2“ projektas finansuoja net 95 proc. stovyklos kainos“, – kalbėjo projekto koordinatorė M. Rajeckaitė.

 

Paklausta apie šių metų stovyklų naujoves, M. Rajeckaitė teigė, kad plinta technologijų naudojimas, vykdant edukacines programas stovyklose, pavyzdžiui, planšetiniai kompiuteriai su specialiomis programomis, bepiločiai orlaiviai ir pan. Tačiau kartu ji pastebėjo ir priešingą stovyklų poziciją, kai stovyklų vadovai stengiasi riboti vaikų naudojimąsi savo išmaniaisiais telefonais ir nori juos daugiau įtraukti į užsiėmimus lauke, sporto veiklas, nes vis dažniau į stovyklas atvyksta vaikai, kurie galėtų valandų valandas praleisti su išmaniosiomis technologijomis. „Dažnas atvejis, kad stovyklų vadovai surenka vaikų telefonus atvykus į stovyklą ir duoda jais naudotis tik kartą per dieną sutartu laiku“, – sakė ji.

 

Kaip teigė M. Rajeckaitė, stovyklų programų temos kuo įvairiausios, nors dominuoja sportas, sveika gyvensena, pilietiškumas, gimtojo krašto pažinimas, karjeros ir profesijos pasirinkimas, tačiau į stovyklų programas vis dažniau įtraukiama vertybinių nuostatų ir tolerancijos ugdymas, patyčių prevencija, ekologiškų ir nekenksmingų gamtai įpročių formavimas. Anot jos, stovyklas tėvai ir vaikai renkasi kartu. „Vaikai renkasi temą, programą, žiūri, į kokią stovyklą važiuos jų draugai, o tėvai rūpinasi ir praktiniais aspektais: kur vaikas gyvens, ką valgys, kaip užtikrinamas saugumas stovykloje, kokia stovyklos vadovų kompetencija ir pan. Dažnai stovyklos pasirenkamos ir pagal rekomendacijas, gautas iš pažįstamų, kurių vaikai jau yra buvę tam tikroje stovykloje“, – pastebėjimais dalijosi projekto koordinatorė.

 

Galimybės ir pasirinkimai

 

Apie Lietuvoje vasarą veikiančių stovyklų galimybes, pasirinkimus, ugdymą, naujai užmezgamas draugystes ir daugybę kitų smagių, įdomių, prasmingų veiklų kalbamės su ilgamete Nemunaičio stovyklos vadove Irena Motūziene (toliau I. M.) ir Berčiūnų ateitininkų stovyklos vyr. vadove Vilhelmina Raubaite-Mikelioniene (V. R.-M.)

 

Kodėl vaikai savo vasaros atostogoms renkasi Jūsų stovyklą? Kokius esminius stovyklos privalumus išskirtumėte?

I. M. Nemunaičio stovyklą vaikai renkasi, nes organizuojama intensyvi programa, kiekvieną vasarą – naujos veiklos ir žaidimai. Stovyklavietė yra įsikūrusi ant Nemuno kranto, miško teritorijoje, todėl vaikams patinka atitrūkti nuo miesto šurmulio, pabūti gamtoje.

 

V. R.-M. Nuo pat 1992 m. Berčiūnų ateitininkų stovykloje rengiamos Jaunųjų ateitininkų vasaros stovyklos. Stovyklos buvo vienijantis veiksnys, padėjęs skirtingų Lietuvos vietovių ateitininkams pajusti bendrumo ir tapatybės jausmą. Tai buvo ypač svarbu, tuo metu turint tik ribotas tarpusavio komunikacijos ir bendravimo galimybes. Pirmose stovyklose ir akademijose susiformavo elgesio principai, standartai ir tradicijos, iki šiol ateitininkų stovyklas išskiriančios iš daugelio kitų. Prie šių principų ir tradicijų galima priskirti draugiškumą, akademiškumą, katalikiškumą, savanoriškumą, programos tikslingumą ir dalyvių užimtumą, taktiško atstumo tarp skirtingos lyties dalyvių bei vadovų ir stovyklautojų išlaikymą, nesitaikstymą su rūkalų bei svaigalų vartojimu ir nemoraliu elgesiu, vadovų ir stovyklautojų tarpusavio pagarbą, dėkingumą talkininkams, paskaitininkams ir vieni kitiems, bendruomeniškumą, ugdymo poreikių pirmenybę prieš asmeninius vadovų interesus, kūrybiškumo pirmenybę prieš nekonstruktyvią individualistinę saviraišką ir t. t. Ateitininkų stovyklų bei akademijų patirtimi pasinaudojo ir tebesinaudoja kitos organizacijos.

 

Programos teikia galimybę stovyklautojams veikliai įsitraukti į jų vykdymą ir dalytis atsakomybe su vadovais už sėkmingą įgyvendinimą. Stovyklautojai nėra paverčiami paslaugų ir pramogų vartotojais, o stovyklų organizatoriai – jų teikėjais. Neatskiriama ateitininkų stovyklų dalis – mokymasis. Stovyklų programų akademinė dalis, kaip ir visas ugdymas, nėra savitikslė, orientuota tik į organizacijos vidaus reikalus ar paprasto smalsumo tenkinimą. Stovyklos teikia nepakartojamą progą išgyventi džiaugsmingą buvimą bendraminčių bendruomenėje. Jos yra akivaizdi alternatyva tarp šiuolaikinių jaunuolių plintančioms pramogavimo formoms, nesuderinamoms su asmens orumu.

Vaikai šią stovyklą renkasi ne tik dėl pasakiškos Berčiūnų gamtos, linksmų, legendomis apipintų stovyklavietės namelių, bendrystės jausmo, atsidavusių vadovų, bet ir dėl įtraukiančios programos, kuri yra paremta penkiais ateitininkų principais: katalikiškumu, visuomeniškumu, inteligentiškumu, šeimyniškumu ir tautiškumu. Čia skatinama vaikų saviraiška, ugdomas tautinis sąmoningumas, įgyjama autentiška tikėjimo patirtis.

 

Kokios veiklos įgyvendinamos Jūsų stovykloje? Kurios iš jų vaikams patinka labiausiai ir kodėl?

I. M. Stovykloje veiklos yra labai įvairios (teorinės paskaitos, lauko žaidimai, žygiai, edukacinės programos, kūrybiniai užsiėmimai, susitikimai su įdomiais žmonėmis ir kt.), jos priklauso nuo pamainos temos. Stovyklautojai labiausiai mėgsta judrius lauko žaidimus, orientacinius žygius. Mūsų nuomone, svarbiausios veiklos yra tos, kurios patinka stovyklautojams.

 

V. R.-M. Jaunųjų ateitininkų sąjungos stovyklų Berčiūnuose veiklų spektras platus ir priklauso nuo temos, tačiau stovykla neįsivaizduojama be kasdienių vadovų pamokėlių, vaikus domina bendravimas su kviestiniais svečiais, aktyvus laisvalaikis (maudynės, sporto žaidimai), ekskursijos, žaismingos vakaro programos (grupelių ir vadovų prisistatymai, vaidinimai, protmūšiai) ir dieną vainikuojantys „berčiūniški“ šokiai. Labiausiai vaikams įsimena vakaro programos, nes aktyviai įsitraukiama į pasiruošimą – atsiskleidžia vaikų talentai vaidinant, kuriant, dainuojant, taip pat apibendrinama ir užtvirtinama dienos tema.

 

Šių metų stovyklos tema „Ateitį regim tėvynės laimingą“. Per ją vaikai žvelgs ne tik į šalies istoriją, bet ir turės progą pasvajoti, pasvarstyti apie Lietuvą ateityje, kaip konkrečiai kiekvienas norėtų prisidėti prie jos kūrimo. Vaikai girdi pernelyg daug neigiamų prognozių Lietuvai, siekiame pažiūrėti į tai iš kitos perspektyvos, įkvėpti. Stovyklos dalyviai susipažins su mūsų valstybės aparatu – per vakaro žaidimą įsijaus į skirtingų ministerijų vaidmenis, supras, kaip jos funkcionuoja. Vaikų laukia Popiežiaus diena, per kurią jie turės progą geriau suprasti Romos katalikų bažnyčios vadovo reikšmę, pasiruošti popiežiaus atvykimui į Lietuvą, dalyvauti gerų darbų dirbtuvėlėse. Svarbu ne tik teoriškai išdėstyti LIETUVOS laisvės kelio tiesas, bet ir paskatinti vaikus savarankiškai mąstyti, kritiškai stebėti mus supantį pasaulį ir suvokti, kaip kiekvienas galime daryti įtaką Lietuvos vystymuisi. Stovykloje bus sudarytos galimybės vaikams tiesiogiai bendrauti su vadovais bei svečiais, kurie dalysis savo tautiškumo ir pilietiškumo patirtimi. Teminėse pamokėlėse, pasitelkdami Šventojo Rašto ir istorijos ištraukas bei naudodami nuotaikingus žaidimus, vaidinimus ir kitas šio amžiaus vaikų mėgstamas veiklos formas, sieksime atsakyti į tokius klausimus: kas man yra Lietuva ir kaip aš galiu prisidėti prie tolesnio jos ateities kūrimo? Koks mano, kaip piliečio, vaidmuo Lietuvoje? Kokią ateitį kursiu Lietuvai? O jei gyvenu ne Lietuvoje, ką ji man reiškia?

Kiekviena programos diena nagrinės vis skirtingą herojiškumo aspektą, leis prisiminti svarbiausius tautos įvykius, pagerbti iškilius žmones, laisvės kovotojus ir kūrėjus, padės įsijausti į Tėvynės kūrėjo vaidmenį. Kiekvieną dieną įsivardysime konkrečias dorybes, kaip jas ugdytis savyje.

 

Kaip reaguojate į patyčias, kaip tvarkotės su vaikų žalingais įpročiais ir pan.?

I. M. Kiekvienas stovyklautojas yra supažindinamas su Nemunaičio stovyklos taisyklėmis (dėl žalingų įpročių, patyčių, buvimo prie vandens ir kt.), kurių turi laikytis visą stovyklavimo laiką.

 

V. R.-M. Mūsų stovykloje tai netoleruojama…

 

Ką vaikui, kaip asmenybei, reiškia dalį vasaros atostogų praleisti stovykloje?

I. M. Vaikams stovyklos yra reikalingos, nes gali turiningai praleisti vasaros atostogas, pabendrauti su bendraamžiais, susirasti draugų, atitrūkti nuo kompiuterių ir telefonų.

Manau, kad vaikas paauga kaip asmenybė, pagilina savo bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius, socialines, emocines kompetencijas.

 

V. R.-M. Vaikams vasaros stovyklos – puikus atostogų įprasminimas, ugdantis visapusiškai: mokantis pažinti save ir priimti kitus, būti savarankiškam, pailsėti nuo spartaus technologijų pasaulio gamtoje, skatinantis neužsisėdėti ir siūlantis aktyvų, kūrybišką laisvalaikį bendraamžių apsuptyje.

 

Kaip atrodo diena stovykloje?

I. M. Nemunaičio stovykloje diena prasideda Lietuvos vėliavos pakėlimu ir rytiniu visų stovyklautojų pasisveikinimu. Vėliau – mankšta, po pusryčių – būreliai (priklauso nuo pamainos temos: meniniai užsiėmimai, šokiai, edukacinės programos, teorinės paskaitėlės ir t. t.), po pietų ir vakaro programoje žaidžiami lauko žaidimai, einama į žygius (pagal pamainos temą), važiuojama į ekskursijas. Kiekviena diena baigiasi vėliavos nuleidimu ir kiekvieno būrelio sugalvotu šūkiu.

 

V. R.-M. Diena stovykloje pradedama susirinkimu vėliavų aikštėje, kur vaikai kelia trispalvę ir giedamas Lietuvos himnas. Čia pagal vadovų vaidinimą vaikai susipažįsta su dienos tema. Tada vyksta pamokėlės, per kurias vaikai ne tik lavina kūrybiškumą, bet ir gilinasi į stovyklos temą. Laisvalaikiu suteikiama galimybė rinktis patinkančias veiklas – maudynes, žaidimus, skaitymą, pokalbius, tvarkymąsi ar popiečio miegą. Taip pat vaikai ruošiasi vakaro programai ir šv. Mišioms. Po šv. Mišių visi susirenka salėje ar lauke, kur vieni kitus džiugina parengtais pasirodymais. Diena baigiama dar viena stovyklos tradicija – vėliavos nuleidimu, giedame ateitininkų himną, apdovanojame ypač pasižymėjusius būrelius ir vaikus. Būrelių šūkiai apibendrina dienos patirtį, jaukūs naktipiečiai būreliuose su vadovais.

 

Kas tampa stovyklos vadovais? Kokie reikalavimai jiems keliami?

I. M. Kai kurie stovyklos vadovai yra tie patys (buvę stovyklautojai), tačiau būna ir daug naujų. Prieš stovyklas vadovai turi dalyvauti asociacijos „Nemunaičio stovykla“ organizuojamuose mokymuose.

 

V. R.-M. Stovyklos vadovais tampa ateitininkai ir jų bičiuliai, mylintys vaikus ir turintys darbo su jais patirties. Kviečiame ir skirtingų sričių specialistus, kurie veda pamokėles ar dalijasi savo patirtimi. Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene. Daug vadovų yra užaugę vaikai, kurie savo vasaras leisdavo mūsų stovyklose. Energingi, gerai nusiteikę, tikintys savanoriai itin atsakingai žiūri į vadovo pareigas. Stovyklai ruošiamasi specialiuose vadovų kursuose. Daug patirties gauna tie, kurie susiburia į programos rengimo grupę. Stovyklos vadovų darbas atsakingas ir kelia daug iššūkių – leisdami laiką su vaikais jie ne tik moko, bet ir nuolat mokosi, sprendžia tarp vaikų iškilusias problemas.

 

Su kokiais iššūkiais tenka susidurti per stovyklos pamainas?

I. M. Kiekviena stovyklos diena – tai naujas iššūkis. Stengtis paruošti ir įgyvendinti stovyklos programas taip, kad šiuolaikiniams vaikams jos patiktų ir būtų įdomios, kad iš stovyklos vaikai į namus grįžtų kupini geriausių įspūdžių.

 

V. R.-M. Stovyklos vadovo darbas, ypač jauniems žmonėms, gera charakterio ugdymo, vadovavimo, organizacinių įgūdžių, bendruomeniškumo ir nesavanaudiškumo mokykla. Stovyklautojai susirenka iš skirtingos aplinkos: gyvenantys užsienyje, vaikų namų ar globojami vaikai, turintys negalią, išsiskyrusių šeimų vaikai, našlaičiai ar pan. Vadovų užduotis – mokyti priimti vienam kito charakterį, suburti juos į komandą ir suteikti saugią aplinką.

 

Papasakokite vieną įsimintiną istoriją iš praėjusių metų vasaros stovyklos…

I. M. Įsimintiniausio įvykio negalėčiau pasakyti, jų buvo labai daug…

 

V. R.-M. Stovykla palieka šilčiausius prisiminimus vaikų ir vadovų širdyse. Kai su vadovais aptariame stovyklą, nuotaika būna tokia: „Šiemet vėl buvo geriausia stovykla, nes patyrėme labai daug meilės iš vaikų“, o vaikai dažniausiai sako: „Stovykla kitokia nei kitos, nes čia mus myli vadovai“. Ir labai sunku išskirti įsimintiniausią istoriją, nes jų daug, bet vienas gražiausių įvykių – praeitais metais vaikų parengta atsisveikinimo staigmena vadovams – pačių sukurta daina apie stovyklą, kurią rašė ir repetavo slapčia per visas dešimt dienų Berčiūnuose, o paskutinę dieną visi drauge sudainavo, taip sužavėdami ir sugraudindami vadovus ir tėvelius.

 

Planuojamas vasaros stovyklų finansavimo biudžetas – 400 tūkst. eurų (2017 m. – 387 072 eurų), kuris bus paskirstytas 22 edukacinėms programoms, vyksiančioms 20-yje Lietuvos savivaldybių.

 

Projektas „Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk (TAPK 2)“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Tai yra antrasis toks Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas ir Švietimo mainų paramos fondo administruojamas projektas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas vaikų užimtumui per atostogas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.