Praskriejo 25-asis teatro studijos „Runa“ pavasaris Simne

Mokyklos teatras – dar vienas gyvenimo džiaugsmo šaltinis, o tokių šaltinių vaikui niekada nebūna per daug. Taigi mokyklos teatras privalo talkinti asmenybės tapsmui, ugdyti kūrybiškumą. Esame tam, kad ugdytume gebėjimą pasidžiaugti pasiekimais, kūryba, kad puoselėtume mokinių meilę teatrui, kad jie išmoktų panirti į dar nežinomą pasaulį ir jame patirtų bendravimo, kūrybos, raiškos džiaugsmą.

Vaidindami teatro studijoje mokiniai ir jaunuoliai yra pakankamai tikslūs, geranoriški, mokosi pastebėti ir suprasti kitų išgyvenimus. Patraukli ir sudėtinga, spalvinga ir dramatiška meninė veikla padeda atsiskleisti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių individualybei. Kiekvienais metais su jaunaisiais artistais pastatome po premjerinį spektaklį, šie metai ne išimtis – savo žiūrovams pristatėme 25-ąjį spektaklį „Eglė žalčių karalienė“ pagal Salomėjos Nėries poemą.

Su šaunia artistų trupe esame dalyvavę tarptautiniuose teatrų festivaliuose, pleneruose, apie savo teatro studijos veiklą esame sukūrę filmuką, kuris buvo rodomas didžiuosiuose kino teatruose. Mūsų šauniųjų artistų amžius svyruoja nuo 9 iki 42 metų. Studijoje vaidina aštuoniolika artistų, trylika Alytaus r. Simno specialiosios mokyklos mokinių ir penki Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ (Alytaus r. padalinys) jaunuoliai, buvę mūsų mokyklos mokiniai.

Per tuos 25-erius metus užaugome, sustiprėjome, sutikome daug nuostabių žmonių. Džiaugiamės, kad mūsų teatro studiją „Runa“ dešimt metų globoja kino, teatro ir televizijos aktoriai Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, jų nuoširdūs patarimai, pamokymai mums neleidžia sustoti, drąsiai galime eiti pirmyn. Kiekvienais metais į spektaklių premjeras atvažiuoja LR Seimo narys, aktorius, režisierius Robertas Šarknickas, esame jam dėkingi už nuoširdų mūsų veiklos palaikymą.

Turime ir nuoširdžius rėmėjus: Alytaus r. savivaldybės tarybos narę, gydytoją Jūratę Overaitytę, verslininkę Genovaitę Guževičienę, Sidsel Askerud iš Norvegijos, Agnę Kučinskienę iš Anglijos. Be jų pagalbos būtų labai sunku pasigaminti naujas dekoracijas, pasisiūti sceninius kostiumus.

Teatro užsiėmimai, tikiu, yra autonomiškesni, laisvesni nei kitos meninės raiškos formos. Ne kartą stebėjau teigiamą teatro poveikį silpnam, piktam, lengvai pažeidžiamam jaunuoliui. Teatras – puikus bendravimo pavyzdys, jis ugdo grupės jausmą, mokėjimą bendrauti ir bendradarbiauti su kitu „aš“, siekti bendro tikslo – tai dar vienas gyvenimo džiaugsmo šaltinis, o tokių šaltinių mokiniams nebūna per daug.

Daugelis neįgaliųjų tikrai ypatingi, jie patrauklūs savo paprastu požiūriu į gyvenimą. Santykis su kitu dažniausiai irgi nesudėtingas: nuoširdžiai džiaugiasi žmonėmis, yra draugiški ir itin rūpestingi. „Dažnai sutrikusios psichikos žmonės gali suteikti įkvėpimo sveikiesiems, jie gali padėti mums suprasti pačius save, suprasti, kokios nežmoniškos dažnai yra sveikųjų pasaulio vertybės“ (Žanas Vanjė).

Mokyklos direktorė Janina Žeimienė palinkėjo man, vadovui, ir jauniesiems artistams išlikti originaliems, nebijoti iššūkių, žavėti žiūrovus savo nuoširdumu ir paprastumu.

+58

-1