Praktinė patirtis ir rezultato siekis – šiuolaikinių mokinių varikliukas

Miglė Rimeikė

Šiuolaikinė karta nuo savo gyvenimo jau neatsieja aiškaus ir greito rezultato. Jie nori sužinoti, eksperimentuoti ir rasti atsakymus čia ir dabar! Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) tyrimai rodo, kad šie vaikų norai gali padėti pasiekti puikių ugdymo(si) rezultatų.

Savaitgalį vykusioje parodoje „Mokykla 2019“ leidyklos „Šviesa“ vadovėlių ir skaitmeninių užduočių autorius, Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Simonas Šabanovas ir leidyklos „Šviesa“ edukacinių sprendimų vadovė, edukologijos mokslų krypties doktorantė ir dėstytoja Ingrida Mereckaitė apžvelgė naujausių tyrimų rezultatus ir papasakojo, kad svarbu ieškoti ir rasti šiuolaikinio ugdymo būdų padėti mokytojams, mokiniams mokyti(s) veiksmingai. Be to, labai svarbios yra suderintos mokymo(si) priemonės: popieriniai vadovėlių komplektai ir skaitmeninis turinys bei įrankiai.

Tarptautinių tyrimų rezultatai

 

I. Mereckaitė pabrėžė, kad šių tarptautinių tyrimų kontekste mums dar yra kur augti: tik dalies Lietuvos mokinių pasiekimai yra aukščiausi. Taip pat labai skiriasi vaikinų ir merginų rezultatai, vyrauja prastesni nei vidutiniai bendradarbiavimo, problemų sprendimo, mokymosi strategijų taikymo įgūdžiai. „Šie tyrimai puikiai rodo, kad galime augti tobulindami ugdymo procesą ir gerindami jo kokybę. Veiksmingas šiuolaikinių mokymosi metodų taikymas ir praktikos padėtų mokiniams išnaudoti savo potencialą“, – pastebėjo I. Mereckaitė.

Dėstytoja išskyrė, kad turbūt vienas opiausių klausimų – veiksmingo mokymo(si) samprata. Vieni tai gali apibūdinti kaip gerus akademinius rezultatus, kiti – kaip įdomų, kūrybišką mokymo(si) procesą, bet svarbiausia yra turėti visuminį (holistinį) požiūrį, kad gerų rezultatų siekį turi skatinti įtraukus, motyvuojantis ugdymo procesas. Turi būti tradicinio ir inovatyvaus mokymo(si) formų pusiausvyra. Šiuo atveju ypač svarbu kontekstas ir klausimas, kas gi padeda vaikams veiksmingiau mokytis? Greičiausiai vienareikšmiškai atsakytume – informacinės technologijos. Todėl mokytojai turėtų atkreipti dėmesį į mokymosi kontekstą, aplinką ir organizuoti procesą remdamiesi šiuo poreikiu.

 

„Be technologijų naudojimo, labai svarbios šiuolaikinės vaikų ypatybės: susitelkimas į greitą rezultatą, noras viską išbandyti patiems. Todėl jiems turi būti aiški ugdymo struktūra: etapai, kas ir po ko vyksta, turinį įprasminančios patirtys – nuo aplinkos tyrinėjimo iki praktinių eksperimentų. Mes, pedagogai, galime pasinaudoti vaikų susidomėjimu ir leisti jiems naudotis savo „geriausiais draugais“ – išmaniaisiais telefonais. Juk informacijos paieška, įvairių edukacinių programėlių ir funkcijų naudojimas – aktyvus mokymasis, pasitelkiant įvairias aplinkas ir priemones“, – tokia patirtimi dalijosi Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas S. Šabanovas.

Mišrus ugdymas(is) – vienas veiksmingiausių mokymo(si) būdų

 

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami išlaikant pusiausvyrą tarp popierinių ir skaitmeninių priemonių, tarp realios ir virtualios aplinkos, kai taikomi įvairūs metodai: įtraukiant mokymą(si) per patirtį, skaitymo strategijų taikymą, teminę ar probleminę integraciją. Mišraus mokymo(si) modelio taikymas itin pagerina mokinių skaitymo gebėjimus, svarbius visose srityse ir dalykuose. „Tyrimai rodo, kad technologijų integravimas pagerina mokinių požiūrį į mokymąsi, sukuria ir palaiko mokytojo ir mokinių ryšį, o mišrus mokymas(is) yra vienas veiksmingiausių individualizuoto mokymo(si) būdų. Mokytojams skaitmeninis mokymosi turinys ir mokinių vertinimų skaitmeninė forma leidžia lengvai ir patogiai rinkti informaciją apie kiekvieno mokinio pasiekimus ir pagal tai koreguoti mokymą(si). Pavyzdžiui, „EDUKA klasėje“ mokiniai turi galimybę iškart gauti grįžtamąjį ryšį apie savo atliktas užduotis“, – parodoje „Mokykla 2019“ pasakojo leidyklos „Šviesa“ edukacinių sprendimų vadovė.

 

Leidyklos „Šviesa“ vadovėlių ir skaitmeninių užduočių autorius S. Šabanovas pabrėžė, kad svarbu panaudoti mišrų ugdymą, nes pamokos būtų įvairesnės: taikant mišraus ugdymo modelį, galima ir atlikti užduotis apie pasaulio kryptis ar azimutus, ir nustatyti juos virtualioje erdvėje: panaudoti kompasus, palyginti, ką rodo kompasai rankose ir mobiliajame telefone. „Geografinės mįslės įmenamos atliekant praktikos darbus ne tik klasėje. Man tai yra galimybė sudominti mokinius taikant įvairias pamokų struktūras, o jie gauna pagrindus, kaip įveikti iššūkius. Tai galima daryti per tyrimus, praktikos darbus, socialinius eksperimentus ar diskusijas.“

„Mokiniai turėtų jausti ir patirti, kad mokytis yra ne tik įdomu. Jiems reikia įvairovės, kartu ir struktūruotos įvairovės. Čia svarbu ir skaityti, ir įsivertinti, svarbu ir įvairios užduotys skaitmeninėse erdvėse, bet nepamirštant ir eksperimentų, tyrimų ar popierinių darbų“, – patarė S. Šabanovas.

Metodinės mišraus ugdymo(si) priemonės

 

„Džiugu, kad Lietuvoje naujų mokymosi serijų, komplektų koncepcija jau yra paremta mišraus mokymo modeliu, kuris leidžia taikyti įvairius mokymo(si) ir į(si)vertinimo būdus, metodus, strategijas. Kitaip tariant, leidyklos „Šviesa“ rengiama mokomoji literatūra, metodinės priemonės ir įrankiai sukuria galimybę rinktis, nes popierinių ir skaitmeninių mokymosi priemonių spektras platus ir visapusiškas, be to, atrandamas kartų kompromisas – pusiausvyra, tikslingas popierinių ir skaitmeninių priemonių taikymas yra puikus sprendimas, siekiant geriausio rezultato!“ – pasakojo dėstytoja I. Mereckaitė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *