Praktinė dailės nauda ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų teksto suvokimą  

Joana Tėvelytė
,
Kauno lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ menų pedagogė ekspertė

Pagal 2019 metų Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) duomenis – pagal skaitymo rezultatus – Lietuva yra 29–36 pozicijoje iš 78 šalių. Tai teksto suvokimo testas, kuriuo tiriama, kaip mokiniai pritaiko skaitymo žinias ir gebėjimus, išsiugdytus mokykloje, susidurdami su knygomis, tekstais laikraštyje ar interneto portale, kasdieniuose interneto forumų pokalbiuose.

Testu tiriama, kaip vaikai supranta teksto idėją, atpažįsta vieną ar kelias informacijos detales, kurių prašoma, kaip prieina paprastą išvadą. Pagal rezultatus, Lietuvos mokiniai dažniausiai pasiekia antrąjį lygį, kai pakanka mechaninio suvokimo ir nereikalaujama platesnių išvadų, gilesnio suvokimo, kritinio mąstymo.

Be abejo, teksto suvokimo reikia ir skaitant matematines bei gamtamokslines užduotis, o geresniais PISA testo rezultatais Lietuvos mokiniai negali pasigirti.

 

Pradėjau penkiolikmečių skaitymo rezultatų aptarimu, nors man, meninio ugdymo mokytojai, dirbančiai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, tai tarsi neturėtų rūpėti. Tačiau rūpi, nes pastarąjį dešimtmetį sparčiai gausėjantys vaikų raidos tyrimai – pabrėžia ankstyvųjų metų, ypač ikimokyklinio amžiaus svarbą, diegiant pirmuosius skaitymo, suvokimo bei rašymo įgūdžius.

Skaitydama įvairias metodines rekomendacijas, matau, kad netrūksta dėmesio sakytinės ir rašytinės kalbos ugdymui. Rekomenduojama skatinti vaikus kalbėti natūraliai, laisvai, gyvai, nesivaržant, literatūrine kalba ir tarmiškai. Daug dėmesio skirta klausymui, atpasakojimui vaiko kalbėjimui(si) su suaugusiaisiais ir vaikais apie supančią aplinką, jos objektus, įvykius, raidžių pažinimui, garsų identifikavimui.

 

Atrodytų, jog meninio ugdymo mokytojui turėtų rūpėti tik meninė kompetencija, bet man labiau patinka visuminis ugdymas(is) – ugdantis asmenybę, o ne kai „žinios įkalamos“, kompetencijos surūšiuojamos. Menas – pasaulio pažinimas. Pirmąsias keverzones, dailė padeda paversti raidėmis, žodžiais, o pirmuosius piešinius – biografiniais dokumentais.

Straipsnyje tiesiog noriu pasidalinti patirtimi, kokią stiprią įtaką dailės veikla gali padaryti lavinant teksto suvokimą.

Bendradarbiavimas su muzikos mokytoju

 

Mokytojai žino kas vyksta įstaigoje, tad puikiai žinau, kokių dainų vaikai mokosi muzikos veiklų metu. Tai svarbu: mes piešiame, lipdome – iliustruojame dainas. Ši mintis kilo, kai pamačiau, kad vaikai negali papasakoti apie ką dainuoja, tik žodžius atmintinai išmoksta ir mechaniškai juos pakartoja. Puikiai išmokę – gražiai padainuoja, dainos aptariamos su grupių mokytojais, „išvaidinamos“, judesiais parodomos, bet suvokimo, apie ką dainuojama – nėra. Nėra istorijos.

Taigi, ėmėmės iliustravimo. Pradžioje – pavadinimus: daina apie vabalą, namus ir panašiai. Greitai atsirado siužetai – netelpantys į vieną vaizdą, o piešiniai ir lipdiniai pradėjo kalbėti. Vaizdai susipynė su dainos tekstais, papasakoti tapo lengviau.

Šventinių koncertų, Kauno lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ keturiasdešimtmečio proga, metu, kiekvieną dainą papildė vaikų iliustracijos, rodomos ekrane. Kiekvienai dainai skirta daug piešinių, nes rodomi – visi, net ir tie, kurie suaugusiųjų požiūriu – „neperskaitomi“. Koncertas išpuoštas vaikų dainų iliustracijomis, bet svarbiausia, tas procesas, įtvirtinantis žodžius – vaikų sąmonėje! Pieštos dainos – prasmingos ir suvoktos.

 

Bendradarbiavimas su grupės pedagogu

 

Žinau, kokias patirtis vaikai išgyvena grupėse, stengiuosi tęsti jų pažinimą. Dažnai taikau patirtinį ugdymą(si) – įtraukiu, žaidžiu, veikiu drauge. Kuriu tarpdisciplinę, kūrybinę terpę meninei improvizacijai. Dailė – ne tik sukurti piešiniai, lipdiniai, atitinkamomis temomis ar technikomis. Tai – maži siužetiniai spektakliai, kai galima padengti „šventinį stalą su daug įvairių patiekalų“, kai „mokomės eiti per judrią gatvę“, „gydyti žmones“, „užsidirbti pinigų“. Meninė vertė svarbi, tačiau svarbiausia – prasmingas veikimas kartu, įvairių idėjų ir žinių gilinimas, įvairių priemonių naudojimas siekiant sumanyto tikslo.

Pasirūpinu, kad veiklose ir žaidimuose „žaistų“ žemėlapis, svarstyklės, laikrodis ir panašūs tikrovės suvokimo objektai. Tokie pasauliniai įvykiai, kaip Australijos gaisrai – išveikiami: lipdomi lėktuvai, skrendama į Australiją (žemėlapyje) ir liejamas vanduo – gaisrą gesinti. Beje, labai dažnai vaikai patys siūlo, ko imsis vienu ar kitu atveju, aš tik paskatinu, pasidžiaugiu jų sumanymais ir fantazijomis. Tai tarsi jų aplinkos pažinimas „išlipdant, išpiešiant ir išžaidžiant“. Toks metodas lavina ne tik suvokimą, bet ir apjungia grupę, įtraukia visus vaikus.

Stengiuosi, kad veiklos viena kitą papildytų, o dailės darbai nevirstų tik tuščiu mėgdžiojimu. Kiekvienas vaiko darbas turi atspindėti suvoktą prasmę.

 Parašas

 

Svarbu – dėmesys rašytinei kalbai. Jau ankstyvajame amžiuje vaikai „pasirašo“ ant lentos dailės studijoje, mėgdžioja pirmąsias savo vardo raides. Skiriu tam daug dėmesio ir suteikiu įvairių medžiagų: lipdome iš molio, piešiame smėlyje, dėliojame gamtinėmis priemonėmis. Ir tai ne tik smulkiosios motorikos lavinimo pratimai.

Šiuo metu, darželio koridoriai išpuošti penkiamečių ir šešiamečių moliniais vardais. Autoriams smagu pamatyti pagarbiai eksponuojamą savo vardą ir puiki proga įsidėmėti kitų vaikų vardų raides ir rašybą.

Vyresniems vaikams sugalvojau žaidimų, stimuliuojančių ne tik raidžių pažinimą, bet ir atmintį, skaičiavimą. Kadangi į grupę eina po kelis (ugdomas savarankiškumas), tai labai tinkamas žaidimas, padedantis išrinkti, kuris vaikas ateina: „Į grupę eis vaikas, kurio trečia raidė g“ ir visi labai greitai pasako, kurio eilė dalyvauti šįkart. Išsiaiškina tikrai greičiau nei aš. Arba, rinkdamiesi draugą, su kuriuo iš dailės studijos sugrįš į grupę, parašo pasirinktą vardą, o jei sunkiau sekasi, kviečia vardo savininką, kad padiktuotų paraidžiui. Tokie žaidimai ženkliai praturtina rašytinės kalbos lavinimą.

 

Refleksija

 

Po kiekvienos veiklos vyksta aptarimas. Mes tai vadiname ,,vaikų susirinkimu“. Jo metu, vaikai pristato savo darbą, kaip indėlį į bendrą projektą, įsivertina. Mokosi palaipsniui, pradėdami jau ankstyvajame amžiuje (nuo 2 m.): išmoksta susėsti ratu, kalbinami mojuoja, drąsesni – pasako „labas“. Vėliau, žaisdami jau parodo savo darbą, įvardija, ką veikė. Taip, mažais žingsniais, vaikai skatinami pasakoti apie savo patirtį, procesą ir klausytis pašnekovo.

Kad to išmoktų, pasitelkiu įvairių žaidimų. Pavyzdžiui: vaikai kalba tik į nulipdytą molinį mikrofoną, „rodosi“ kartoniniame televizoriuje, pila mėgiamiausią spalvą, kartoniniu liftu „pakyla“ į sceną, pateikia pasigamintus bilietus, o tada pasakoja istoriją.

Daug įvairių metodų, žaidimų, paverčiančią veiklos refleksiją laukiamu vaikų žaidimu. Kartais, netyčia užsitęsus kūrybiniam procesui, be „vaikų susirinkimo“ (veiklos refleksijos) siūlau į grupę sugrįžti iškart pabaigus darbą. Vaikai nebūna patenkinti. Vyresnieji net pastabų išsako.

Susitikimas užtrunka apie 50 min., per šį laiką galima daug suspėti, daug skirtingų veiklų atlikti.

 

Taigi, aprašiau keletą, man sėkmingų ir, atrodo, svarbių metodų, taikomų ikimokykliniame amžiuje, teksto suvokimo plėtimui, kalbos ugdymui – pasitelkiant dailę. Be abejo, dar kuriame pasakas pagal nulipdytus ar nupieštus objektus, „piešiam diktantą“ pagal pasakojamą pasaką ir panašiai.

 

Ikimokykliniame amžiuje dailė turi atspindėti pasaulio pažinimą. Prasmingai suderinus vaikų norus ir patirtinį ugdymą(si), galima vaikus kreipti prasmingo mokymo(si), teksto, pasaulio suvokimo link.

Išvardinti  metodai tinka ir karantino – nuotolinio mokymo(si) metu. Ugdydami vaikus, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į siūlomų užduočių atlikimą ir vaikų dailės darbų įprasminimą. Bendromis pastangomis tereikia sugalvoti idėją, pavadinimą, sukurti savo, šeimos ar kitą istoriją, pažaisti, iliustruoti dainą ar pasaką, pasakojimą ir viskas nušvis šviesiomis spalvomis. Vaiko ugdymo(si) procesas namuose taps džiaugsmingu ir prasmingu visos šeimos ugdymo(si) procesu!

 

Naudota literatūra:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-12-18-kas-tie-pisa-testai-ir-su-kuo-jie-valgomi/178466

http://www.svietimonaujienos.lt/tarptautinis-penkiolikmeciu-tyrimas-pisa-2018-ar-turime-kuo-pasidziaugti/

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/paskelbti-svarbiausi-mokiniu-pasiekimu-tyrimai-lietuvoje-fiksuojami-pokyciai.d?id=82942563

https://www.smm.lt/uploads/documents/tevams_ugdymo_planai/knyga%20-%20rekomendacijos.pdf

http://www.skaitymometai.lt/index.php?-995488246

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-16-suomijos-svietimas-ar-mokomes-is-tu-dalyku-is-kuriu-reiketu-mokytis-i/177339

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.