Praktikantai plaktukais vinių jau nekala

„Dvi dienas per savaitę keturi mūsų stalių specialybės mokiniai dirba UAB „HCTC“ cechuose. Kiti šios grupės mokiniai praktinio mokymo užsiėmimus lanko mūsų centro stalių dirbtuvėse. Likusias tris dienas jie visi susitinka pamokose mokykloje. Mielai į gamybines įmones išsiųstume ir daugiau mokinių, tačiau trūksta tokių patikimų partnerių, kaip šis“, – sako Vilniaus statybininkų rengimo centro (VSRC) profesijos mokytojas Stasys Paškevičius. Gruodžio 11 d. į Naujojoje Vilnioje esančią įmonę jis atvyko ne tik pažiūrėti, kaip sekasi praktikantams, bet ir atlydėjo grupę centro mokinių. Jiems buvo surengta pažintinė ekskursija gamybiniuose cechuose.

 

Pagrindinė šios įmonės veikla – medinių ir aliuminiu kaustytų medinių langų ir lauko durų gamyba. „Jūs mums reikalingi. Noriu, kad matytumėte, kokios darbo sąlygos mūsų gamykloje, galiu pavyzdžiais parodyti, kad mūsų darbuotojai turi galimybių tobulėti ir kilti karjeros laiptais“, – tikino po gamybos cechus mokinius vedžiojęs įmonės gamybos vadovas Gintautas Urbšas. Jis džiaugėsi jau ne pirmus metus trunkančiu bendradarbiavimu su Vilniaus statybininkų rengimo centru. Tarp nuolatinių darbuotojų yra apie 10 buvusių VSRC auklėtinių. Visi jie čia kadaise atliko gamybinę praktiką.

„Panašia veikla užsiimančių įmonių šalyje veikia ne viena. Bet drąsiai sakau – kitos tokios kaip mūsiškė nėra. Mes neturime konvejerio standartinių matmenų langams ar durims gaminti. Cechuose matote skaitmeniniu būdu valdomas stakles ir robotus. Su šia įranga gaminame pačius įvairiausius užsakymus – ir restauruojamiems pastatams, ir įgyvendiname naujus pastatus projektuojančių architektų sumanymus“, – aiškino gamybos vadovas ir pridūrė, kad bendrovė savo produkciją tiekia Danijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Islandijos, Vokietijos ir Rusijos rinkoms. Užsakymų netrūksta. Gamykla dirba dviem pamainomis.

 

Cechuose išties yra nepavargstančių ir patikimai dirbančių robotų. Jų, kaip sakė ekskursijos vadovas, tik daugės. Bet tai nereiškia, kad įmonė atsisako žmonių. Jie labai reikalingi. Tokie, kurie mokėtų elgtis su šiuolaikine skaitmenine įranga, gebėtų skaityti brėžinius ir turėtų stalių darbo įgūdžių.

„Mūsų darbuotojai – ne priedai prie gamybinių konvejerių. Užsakymai skirtingi, tad ir darbų pobūdis keičiasi. Nenuobodu dirbti“, – tvirtino G. Urbšas. Šiuo metu įmonėje praktiką atliekantys VSRC mokiniai tai tik patvirtino. Jie keičia darbo vietas. Kas, pavyzdžiui, vieną savaitę tvirtina langų vyrius, kitą – klijuoja sandarinimo juostas, dirba produkcijos pakavimo ar kokiame kitame skyriuje.

 

„Mes savo dirbtuvėse mokome specialybės abėcėlės. Tai būtina. Tiesa, ir ta šiuolaikinė abėcėlė truputį kitokia. Ne tik pjūklas, oblius ir kaltas. Turime modernių medienos apdirbimo staklių, supažindiname ir su skaitmeniniu būdu valdomais įrenginiais. O šios įmonės cechuose mokiniai susiduria su dar naujesne gamybine technika. Man smagu matyti, kaip jie tarsi ūgteli. Po čia atliktos praktikos keičiasi mokinių požiūris ir į kitus mokymosi dalykus. Supranta, kad verta pasimokyti ir matematikos, ir braižybos, o ir dailės mokytoja, pasirodo, ne debesyse skraidžioja“, – taip apie praktinio mokymo užsiėmimų naudą įmonėje mano profesijos mokytojas S. Paškevičius.

 

O kokie gamyklą apžiūrėjusių mokinių įspūdžiai?

„Jei šioje įmonėje teks atlikti praktiką, vinių plaktukais tikrai nekalsime. Čia tokiais nuobodžiais darbais užsiima robotai“, – trumpai ekskursiją apibendrino vienas būsimas stalius.