Pozityvus nusiteikimas: ar galima to išmokti vaikystėje?

Nuolatiniai pokyčiai, skubėjimas, paviršutiniškumas, nerimas – šie žodžiai nusako tai, kaip daugelis žmonių jaučiasi šiandien. Ši ramybės ir tikrumo stokojanti būsena daugeliui kelia susierzinimą. Kaip išlikti pozityviam tokioje audringoje aplinkoje? Kas yra pozityvumas? Kaip jį ugdyti savyje ir vaikuose?

 

Edukologė Dovilė Žukauskaitė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro būrelio „STEAM iššūkis“ pedagogė, pozityvumą, visų pirma, mato kaip gebėjimą pastebėti galimybes, planuoti veiksmus ir judėti pirmyn. „Pozityvumas neatsietas nuo sveiko proto, kritinio mąstymo, savo emocijų pažinimo ir priėmimo. Tai nėra naivumas ar apsimetimas, jog viskas yra gerai. Išlikti pozityviu – tai tarsi išlikti susidomėjusiu, neabejingu, nenusivylusiu, matyti galimybes ir judėti link jų.“

Pozityvumo stygius

 

Šiandienos vaikams pozityvumo labai stinga. Šio svarbaus gebėjimo stoka – rimta problema, su kuria pedagogai susiduria kiekvieną dieną.

„Pasibaigus pamokoms, į būrelius vaikai ateina tokie apatiški ir pavargę, persisotinę taisyklių ir draudimų, jog, neįdėjus papildomų pastangų, sunku juos įtraukti į kokią nors veiklą“, – pastebėjimais dalijasi su pradinukais dirbanti Dovilė. Pedagogė guodžiasi, kad „vaikus kaskart reikia papildomai stimuliuoti, aktyvinti, motyvuoti, jog jie atsivertų ir pozityviai nusiteikę įsitrauktų į veiklą. Jei tiesiog, sausai bandyčiau vesti užsiėmimą – niekas manęs nesiklausytų“. Ji akcentuoja, kad prisibelsti į vaiko širdelę, prakalbinti, pralinksminti, pavyksta tikrai ne kiekvieną kartą. Tai tarsi visą vaikystę besitęsianti kelionė.

 

Edukologijos magistro studijas baigusi Dovilė išskiria keletą priežasčių, kodėl šis nuovargis jaučiamas. Viena iš jų – gyvenimas prie ekranų. Vaikus išvargina besaikis naršymas, video žaidimai ar animacija. Ypač – laisvų dienų padovanojančiu – švenčių laikotarpiu, po kurio į būrelius vaikai sugrįžta ypatingai irzlūs ir pikti, kartais nevengiantys kumščių ar keiksmų.

Kita priežastis – nesėkmės baimė. Vaikai, ypač – berniukai – bijo likti antrais, trečiais… –  užimti bet kurią kitą vietą, išskyrus – pirmąją. Tai augina vaikų nepasitikėjimą savimi, kelia stresą. Ši baimė stiprėja dėl visuomenėje gajaus lyderystės kulto – nesvarbu, kokia kaina – arba tu – geriausias, arba niekam neįdomus. Lyderystės kultas iš dalies palaikomas ir mokyklose. Skatindami vaikus būti geriausiais, neatsižvelgdami į asmenybės ypatumus, individualų augimo kelią, akcentuodami tik galutinio rezultato svarbą.

Nors būreliuose neskatiname vaikų lygintis tarpusavyje, vengiame rikiuoti, jie jau puikiai įsivertina, kas jiems pavyksta, o kas ne. Ir jei nepavyksta – labai išgyvena.

 

Kaip padėti vaikui?

 

Pozityvus nusiteikimas siekiant rezultato, lemia labai daug – padeda nusiraminti, leidžia lengviau ir efektyviau mąstyti, atviriau priimti užduotis. Ir priešingai, jeigu vaikas užsiblokuoja, persiima įsitikinimu, kad nepavyks – jo ar jos pasiekimai ženkliai kuklesni.

Edukologė Dovilė Žukauskaitė dalijasi keletu patarimų tėvams ir pedagogams kaip ugdyti šį pozityvų nusiteikimą.

 

Dėmesys socialiniams ir emociniams vaiko gebėjimams

Paskatinti pozityvų vaiko nusiteikimą galime. Stiprinkime jo socialinius ir emocinius gebėjimus, tokius, kaip kritinis mąstymas, leidžiantis apžvelgti problemą ar situaciją iš įvairių perspektyvų; kūrybingumas, komandinio darbo įgūdžiai, empatija. Tai – neformaliojo vaikų šveitimo sritis, kuria pasidomėti tėveliams labai verta.

 

Suaugusiųjų – mokytojų ar tėvų – nusiteikimas

Jei mokytojas nusiteikęs smagiai – šypsosi, juokauja, vadinasi, vienareikšmiškai – vaikai užsiėmimų metu atsipalaidavę ir pasinėrę į kūrybos, konstravimo ir eksperimentavimo džiaugsmus. Tad stengiuosi ateiti šypsodamasi, nevengiu pajuokauti. Mano (ne)nuotaiką vaikai labai greitai pagauna. Beje, svarbu rodyti tikrus jausmus, nemeluoti.

Sudėtingesnes emocijas aptarti ne taip paprasta, bet būtina.

Būna dienų, kai labai sunku dirbti su vaikais, tada tyliai savęs paklausiu, ar noriu daryti, tai, ką darau – dirbti su vaikais. Toks žvilgsnis, iš platesnės perspektyvos, labai padeda.

 

Palanki edukacinė aplinka

Sukurti saugumo ir pozityvaus nusiteikimo jausmą padeda aplinka. Kai vaikas žino, kur sudėtos reikalingos priemonės, kai gali drąsiai jas pasiimti ir naudotis savarankiškai, be kitų pagalbos – sukuriamas palankios aplinkos jausmas, kurioje vaikas gali atsipalaiduoti ir tampa įgalintu kurti.

 

Reagavimas į individualią situaciją

Stengiuosi pastebėti kiekvieną vaiką, atkreipdama dėmesį į jo emocijas. Jei vaikas sėdi vienas, susigūžęs, nebendrauja su draugais, nevengiu paklausti: Kaip tu jautiesi? Kaip tau šiandien sekasi? Vaikams patinka išsipasakoti, tereikia tai pastebėti ir užduoti tinkamus klausimus.

 

Jei, dėl kokių nors priežasčių: liūdesio, nuovargio, slogios nuotaikos – kažkuris nenori dirbti komandoje, stengiuosi paskatinti nepalikti komandos draugo vieno. Labai padeda klausimas, ar tu tikrai nori palikti savo draugą? Be Tavo pagalbos jam bus labai sunku. Gal ir ne iš karto, bet vaikas ateina ir prisideda prie veiklos.

 

Veiklos planuojamos atsižvelgiant į šiuolaikinių vaikų poreikius

Vaikus maloniai ir pozityviai nuteikia užduotys jiems aktualia tema, pvz.: „Ar gali sukonstruoti „Minecraft“ personažą Styvą?“ arba „Ar sugebėsi sukurti savo „šlykštuką“ (slime)?“ Jie noriai imasi tokių užduočių, nes tai atitinka tai, kuo vaikai gyvena būtent šiuo gyvenimo metu.

Vaikus domina kompiuteriniai žaidimai, tad prieš rengdama programą galvoju apie iššūkius, kurie būtų aktualūs jiems. Kaip kasdieniame gyvenime.

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena tėveliams – vaikai gimsta pozityviai nusiteikę. Deja, ilgainiui, aplinka ir artimieji tai pakoreguoja. Skirkime dėmesio savo vaikams – atvirai, šiltai, pozityviai bendraukime ir ateityje jiems nestigs pozityvaus nusiteikimo.

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inf.