Pozityvus lavinimas – laiminga mokykla

Visuomenė nerimauja dėl mokytojų darbo kokybės ir dėl to, kad vis mažiau žmonių renkasi darbą švietimo srityje. Akivaizdu, kad reikia ne tik spręsti kartų pasikeitimo problemą, bet ir pertvarkyti pedagogų rengimo sistemą taip, kad mokytojai perimtų iniciatyvą į savo rankas ir ugdytų laimingą asmenybę. Sisteminiai pokyčiai reikalauja daug išteklių ir laiko, todėl tikėtis greitų rezultatų yra sunku. Mokymosi visą gyvenimą programa suteikia galimybę mokyklos bendruomenei įgyvendinti šiuos pokyčius greičiau ir veiksmingiau, nes įgyjamos žinios ir išsiugdytos kompetencijos pritaikomos praktikoje čia ir dabar.

Šiuo metu daug dėmesio skiriama pozityviam švietimui, suteikiančiam jaunimui žinių ir gyvenimo įgūdžių, praverčiančių jų kasdienėje veikloje ir ateities perspektyvose. Šis šiuolaikinis ugdymo metodas pagrįstas pozityviosios psichologijos principais, kurie orientuojasi į individo stiprybes ir dorybes, siekiant optimalaus bendruomenės funkcionavimo. Pozityvus ugdymas akcentuoja, kaip yra svarbu lavinti ne tik protą, bet ir emocinį intelektą, kad svarbu ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir pozityvios, stiprios asmenybės formavimas ir skatinimas. Remiantis pozityvaus ugdymo samprata, mokykla yra vieta, kurioje mokiniai ne tik ugdo savo intelektinius gebėjimus, bet ir plėtoja asmeninių kompetencijų rinkinį. Įgytos kompetencijos stiprina mokinių psichikos sveikatą, skatina pozityvias emocijas, veiksmingą bendravimą ir bendradarbiavimą, padeda išsikelti ir siekti ilgalaikių tikslų, ugdo sąmoningumą ir prasmės pajautimą kasdienėje veikloje.

Joniškio „Aušros“ gimnazija yra ugdymo įstaiga, nuolat ieškanti naujovių, siekianti suteikti mokiniams poreikius atitinkantį išsilavinimą. Tolesnis sėkmingas mokinių ugdymas gali būti užtikrintas tik mokytojams įsisavinus ir pritaikius savo darbe inovatyvius darbo metodus, mokymo priemones, atnaujinus mokomąją medžiagą, veiksmingiau organizavus ugdomąją veiklą. Ugdymo naujovės pagal galimybes yra ir bus įtraukiamos į pamokų planus, mokytojų ilgalaikius planus, ugdymo planą, gimnazijos veiklos programą.

Sukurti laimingą mokyklą ir parengti rekomendacijas yra vienas iš gimnazijos uždavinių. Siekiame, kad šis klausimas būtų sprendžiamas ne tik gimnazijos ar šalies lygmeniu, bet ir perimant tarptautinę patirtį, dalijantis savo idėjomis tarptautinėje pedagoginėje bendruomenėje. Būtinas šios veiklos tęstinumas, rengiant kūrybiškai dirbančius mokytojus.

Projekto tikslas – sukurti bendrą pozityvaus ugdymo metodiką, paremtą pozityvaus švietimo galimybėmis bei šalies ir užsienio ugdymo naujovėmis, užkirsti kelią smurtui bei patyčioms gimnazijoje ir kiek įmanoma už jos ribų, skatinti teigiamą tėvų požiūrį į pozityvų vaikų auklėjimą ir ugdymą, kurti harmoningą gimnazijos bendruomenę. Projekto veiklos apima ne tik mokytojų ar gimnazijos administracijos atstovų kvalifikacijos tobulinimą ar naujų kompetencijų įgijimą, bet ir įgytos patirties sklaidą šalyje tarptautiniu lygmeniu. Numatomas darbo stebėjimas yra puiki priemonė siekti bendro užsibrėžto tikslo, pasidalyti skirtingų šalių ugdymo patirtimi. Darbo stebėjimo vizitai numatyti Suomijoje, kur apskritai žmonės save laiko laimingais, todėl mokyklose mokiniai taip pat ugdomi pozityviais pavyzdžiais. Antrasis darbo stebėjimo vizitas numatytas Graikijoje, kur pati aplinka skleidžia gerą nuotaiką. Šios šalys pasirinktos ne atsitiktinai. Bendravimas tęsiasi jau kelerius metus po įgyvendintų „Erasmus+“ KA2 projektų. Numatyta, kad vykdant projektą kvalifikaciją patobulins daugiau nei trečdalis gimnazijos pedagogų. Įgytą patirtį mokytojai perduos kitiems gimnazijos, rajono pedagogams, gimnazijos bendruomenės nariams ir mokinių tėvams. Patirtis bus apibendrinta per metodinę-praktinę konferenciją, kur gimnazijos mokytojai rengs pranešimus apie patobulintas ir naujai įgytas kompetencijas.

Tikimės, kad šis projektas pagerins organizacijos emocinės būsenos kūrimo kompetencijas ir gebėjimus, leis didinti mokinių motyvaciją jaustis gerai mokykloje ir siekti aukščiausių rezultatų, gimnazijos mokytojai turės galimybę įgyti naujos patirties. Laukiama, kad pagerės mokinių ugdymo rezultatai, pasiekimai konkursuose, olimpiadose, brandos egzaminų vertinimai. Taip pat pagerės gimnazijos ugdymo rezultatai šalies ir tarptautinių tyrimų kontekste. Juk laimingas žmogus gali daug daugiau nei kenčiantis, bijantis ir užsisklendęs.

Mokytojai, planuodami ugdomąją ir metodinę veiklą, panaudos seminaruose įgytas žinias ir bendrąsias kompetencijas. Administracija įgytas žinias nukreips į konfliktų valdymą ir problemų sprendimą, taikys siekdama gerinti kolektyvo motyvaciją ir formuoti pozityvų požiūrį į pedagogą.

+5

0