Pozityvaus mąstymo ugdymas per jausmų pažinimą ir suvokimą

Šiaulių lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ socialinė pedagogė Ingrida Jočienė vykdė pozityvaus mąstymo projektą „Zuikio istorijos“, paremtą garsios vaikų iliustratorės australės Treis Moroni ugdomaisiais paveikslėlių kūriniais apie pozityvų mąstymą. Projekto tikslas – parodyti paprastus ir originalius sprendimus, kaip mokyti vaikus atpažinti jausmus ir formuoti teigiamą savęs suvokimą. Norint, kad vaikas nebijotų būti savimi ir gerai jaustųsi su kitais, pirmiausia reikia jam padėti tinkamai save pažinti, atspindėti jo jausmus ir kurti pozityvų savęs matymą. Ar savęs matymo vaizdinys bus teisingas, daugiausia priklauso nuo tėvų ir pedagogų. Sveikas emocinis vaiko pagrindas yra pasitikėjimas savimi, savigarba ir pozityvus mąstymas. Išugdytas jausmų suvokimas ir išmokti įgūdžiai, kaip tinkamai valdyti savo jausmus, ugdo ne tik aukštą savivertę, bet ir atsakomybę už savo veiksmus prieš kitus.

 

Projekte dalyvavo 3–4 metų amžiaus darželio vaikai. Per veiklas vaikai mokėsi suprasti, ką reiškia įvairios emocijos ir jausmai: ar pykti yra blogai, kada pykstame, kaip atpažinti laimę, kada jaučiamės mylimi, kas gali padėti, kai jautiesi vienišas, ką reiškia būti geram ne tik kitiems, bet ir sau. Pagrindinis istorijų veikėjas – knygų herojus zuikutis – kaskart keliavo pas vaikus, nešinas savo istorija apie tai, kaip jam sekėsi pažinti jausmus, kvietė vaikus kalbėti apie savo jausmus, žaidė įvairius žaidimus, kurie padėjo mažiesiems draugams pajausti ir suprasti, kad jausmai yra skirtingi: malonūs ir nemalonūs. Vaikai vaidino zuikio nuotykius, mokėsi išgirsti jo kasdienius išgyvenimus ir drąsiai jam užduodavo klausimus. Kiekvieną pasakojimą lydėjo žaismingi knygelių paveikslėliai. Vaikai bandė atkartoti zuikio veiksmus, imitavo, mokėsi pabūti su skirtingais jausmais, tinkamai juos išreikšti, ieškojo priimtinų nusiraminimo būdų, išmėgino taisyklingo kvėpavimo pratimus, vertino, kokios spalvos gali būti jausmai, bandė pasverti, kurie iš jų yra „sunkūs“, o kurie „lengvi“.

 

Vaikų emocijos ir jausmai yra jų vidinio pasaulio atspindys, todėl per žaidimus daug dėmesio skirta teigiamų jausmų paieškai, išbandyti įvairūs apsikabinimo būdai, pabrėžta prisilietimo kaip vaiko padrąsinimo svarba, skatintas empatiškumas ir savigarba, pozityvus savęs vertinimas. Socialinės pedagogės sekamos iliustruotos pasakos priminė pamokančias socialines istorijas, o užsiėmimų pabaigoje vaikų laukė kūrybinės užduotys, padėjusios įtvirtinti naujas žinias apie jausmus. Vaikų kurti darbai sugulė į vieną segtuvą-knygą „Kaip zuikis vaikus mokė jausmus pažinti“.

 

Šiaulių l.-d. „Žiogelis“ inf.