Pokyčiai pamokos vadyboje ir aktyvus kiekvieno mokinio mokymasis

Vincas Tamašauskas
,
seminarų ir mokymų mokyklose lektorius, laisvasis mokytojas ekspertas

Kaip gerinsime mokinių pasiekimus? Tikslas – kiekvieno mokinio sėkmė. Man neramu dėl dabartinio matematinio ir ne tik raštingumo. Matau, kad mokiniams neįkandamos procentų, proporcijų, statistikos, paprasčiausios loginio mąstymo ir skaičiavimo užduotys. Šį pusmetį teko net 10 rajonų nagrinėti ugdymo matematikos pamokose pokyčių būtinybę: kodėl neįvyksta kokybinis šuolis, asmeninių ir grupinių tiriamųjų (kūrybinių) ugdomųjų projektų vieta šiuolaikinėje pamokoje – planavimas, organizavimas ir vertinimas, kitokios pamokos ir jų architektūra aktyvinant mokinių mokymąsi mokytojo praktiko požiūriu, pasiekimų vertinimo, mokinių įsivertinimo, darbo komandose ir kitus aktualius tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojams klausimus. Įsivertinome, ar dirbsime šiuolaikiškiau? Rašau dėl to, kad daugumoje rajonų į mokymus atvyko kas trečias ar ketvirtas mokytojas, nes neišleido vadovai, mokykla nebeturi tam skirtų lėšų ir t. t. Diskusijose paaiškėjo, kad dar retai kada išnagrinėjus kiekvieną temą (skyrių) nustatoma, analizuojama individuali mokinių pažanga. Na, o faktų vertinimo metodai – pokalbis, interviu, veiklos pamokoje analizė, asmeninių ir grupinių tiriamųjų kūrybinių projektų peržiūra ir analizė – visiškai reti. Mokinių bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos reikalauja keisti ugdymo praktiką pamokoje, nes nepakanka tik išaiškinti dalyko turinį ir patikrinti, kaip mokiniai įsiminė. Aš pasirengęs prisidėti prie mokytojų tobulinimo, kad šios ir kitos nuostatos keistųsi. Didiname tėvų vaidmenį mokyklos gyvenime ir tikslingiau organizuojame tėvų informavimą. Keliame naujus pamokos planavimo kokybinius reikalavimus, mokytojas numato, kaip įtrauks mokinius į veiklas, kokiais būdais sieks, kad mokiniai žinias, kurias gauna per pamoką, mokėtų taikyti praktiškai, patys darytų išvadas, kurtų, pasirinktų problemų sprendimo būdus. Centre – vaikas ir jo mokymosi pasiekimų rezultatai, todėl pasiekimų vertinimas, mokinių įsivertinimas, nuolatinis grįžtamasis ryšys yra svarbūs šiuolaikinės pamokos elementai, kurie skatina mokytis.

 

Šiuolaikinės pamokos vadybos pokyčiai. Pamoka yra privalomas ir savaime suprantamas, kasdienis mokyklinio gyvenimo elementas. Mokytojai, dalyvaujantys seminaruose ir mokymuose, yra aktyvūs, rodo norą būti šiuolaikiški, reikalingi savo mokiniams, vadovautis penkių M principu: mokyti, mokytis, mąstyti, motyvuoti, mylėti. Kvalifikacijos tobulinimas yra neatsiejama mokytojo gyvenimo dalis, kuri padeda suvokti, kaip įtraukti naujus dalykus, kūrybiškai išbandyti naujus metodus ar aktyviąsias veiklas, įveikti problemas, kurios yra kliūtis geresniems profesinės veiklos rezultatams ir pasitenkinimui darbu.

Kokybės vadybos modelio parinkimas svarbus kiekvienos mokyklos mokytojams ir vadovams. Bendravimo būdas, suteikiantis galimybę sukurti atvirą darbo erdvę, kurioje gali vykti pasikeitimas patirtimi ir idėjomis, suteikiant galimybę kiekvienam žmogui įgyvendinti savo svajones ir tikslus. Mokytojai profesionalai nuolat analizuoja savo veiklą: kas įvyko, ką tai reiškia, ką aš darysiu? Tai keičia ir mano pamokos vadybą, nes mokykloje pirmiausia rūpinuosi, kaip lavinti mokinių savarankiško mokymosi įgūdžius, t. y. savivaldų mokymąsi. Pradedu nuo mokytojo didaktinės kompetencijos charakteristikų: mokytojo darbo stilius, mokymo tikslai ir metodai, mokymosi aplinka, mokytojo ir mokinio sąveika.

 

Pasikeitus gyvenimui, privalo keistis ir mokytojas – turėti ne tik profesinių, bet ir pamokos vadybos žinių bei įgūdžių. Manau, kad tai vienas iš pamokos modernizavimo, mokinių mokymosi ir pasiekimų bei individualios pažangos optimizavimo kelių. Nuo vadybinės mokytojo kompetencijos priklauso jo saviraiška, bendravimas ir bendradarbiavimas su mokiniais, kolegomis, mokinių tėvais ir visuomene. Dabartiniu metu pagrindiniuose švietimo dokumentų projektuose, pabrėžiančiuose mokyklų veiklos ateities perspektyvas, orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Apibendrindamas savo kolegų patirtį pasiūlysiu minčių, kaip mokytojams planuoti ir nagrinėti modernaus mokymo(si) idėjų mozaiką mokytojų metodiniame ratelyje ir kasdienėje veikloje. Seminaruose mokytojo praktiko požiūriu apibendrinsiu pamokos konstravimo patirtį, mokytojo vertinimo veiklas, refleksijos ir mokinių įsivertinimo praktikos tobulinimą, patrauklius aktyviųjų veiklų (mokymo(si) metodų) ir mokinių darbo komandoje vertinimo (įsivertinimo) būdus, padedančius siekti ugdymo kokybės, juos taikyti. Mane veikti labiausiai skatina motyvacija, gebėjimas analizuoti, noras bendrauti. Planuodami konkrečią pamoką, numatome, kokie bus mokymosi uždaviniai, mokinių veikla, individualizavimo ir diferencijavimo strategijos bei užduotys, vertinimo kriterijai, kurie turėtų rodyti, kas jau išmokta, ką dar mokiniams reikės išmokti.

 

Mokinių ir mokytojų sąveika. Mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai stipriai veikia mokinio motyvaciją ir pastangas. Gera mokinių savijauta prisideda prie aukštesnių pasiekimų. Vertybines mokinių nuostatas formuoju savo asmeniniu pavyzdžiu ir autoritetu, per bendravimą, per dalyko ugdymo turinį, per mokymo aktyvias veiklas (metodus). Man svarbus mokinių psichologinis saugumas (turi būti suderinti trys dalykai: globa, teisingumas, atvirumas), susipažįstu su klasės kuratorių tyrimais apie mokinių savybes ir tarpusavio santykius, per pamoką siekiu, kad vyrautų tolerancija, ieškau ir kuriu lanksčią vertinimo sistemą, įvertinu vaiko žinių trūkumą, nesėkmes, dirbu tam tikrais „savaisiais“ metodais.

 

Ugdymo diferencijavimas (sudarykime galimybes mokiniui pasirinkti). Naujajai pamokos vadybai yra svarbu grupinis-komandinis darbas, bet drauge žadinu individualius gebėjimus, stengiuosi šalinti mokymosi spragas, skatinu savarankišką veiklą, sudarau mokiniams sąlygas patiems patirti, tada stiprinu bendradarbiavimą, diferencijuoju ugdymo turinį ir kt. Taikau suminį pažymį, kurio schemą pridedu. Suminis pažymys – tai sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus taiko dauguma gimnazijos mokytojų, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu. Suminio pažymio kriterijai ir jų vertė aptariami su mokiniais ir galioja vieną pusmetį. Namų darbų užduotims labai daug dėmesio skiriu orientuodamas ne į kiekybę, o į gylį. Skiriu tiek, kad nesudarytų problemų patikrinti, įvertinti per pamoką. Užduotys turi padėti pasitikrinti, įtvirtinti tai, ko mokytasi per pamoką. Jas diferencijuoju taip, kad mokiniai galėtų pasirinkti, kas jiems aktualiausia, skiriu ilgalaikes namų darbų arba projektines užduotis.

 

Gera taisyklė: mokytojas sudaro situaciją, o mokinys mokosi. Už mokymąsi atsakingi tik patys mokiniai, o pažymiai padeda nustatyti, kiek pažengta, išmokta. 4 balai (iš mokinių reikalaujama paprastai atkurti informaciją (pakartoti įsimintą informaciją), įskaitant faktus, formules ar paprastas procedūras, gali būti prašoma pateikti atsakymus, reikalaujančius mechaniškai įsiminti, taikyti gerai žinomas formules, laikytis tam tikros veiksmų sekos (kai viskas aiškiai įvardyta, nurodyta) arba atlikti aiškiai apibrėžtus (įvardytus) žingsnius); 5–6 balai (iš mokinių reikalaujama parodyti gebėjimą giliau mąstyti (apdoroti nesudėtingą informaciją), o ne pateikti įprastą atsakymą, atlikdami užduotį mokiniai turi parodyti, kad iš dalies pavyko išspręsti užduotį ar problemą); 7–8 balai (mokiniai turi parodyti apibendrinimo, planavimo, argumentavimo (įrodymo) gebėjimus ir daugeliu atvejų paaiškinti savo sprendimą (mąstymo būdą), iš mokinių reikalaujama aukštesnio lygio mąstymo gebėjimų: paaiškinti, apibendrinti, sujungti atskiras idėjas, parodyti, kad teisingai einama link tikslo); 9–10 balų (reikalaujama parodyti kompleksinius samprotavimo, planavimo, plėtojimo ir visuminio mąstymo gebėjimus per ilgesnį laiko tarpą, mokinių gali būti prašoma kelti hipotezes ir atlikti kompleksinę analizę). Mokymosi stebėjimas ir rezultatai rodo, ar mokytojo pasirinktos užduotys ir metodai padeda mokiniui mokytis. Mokytojas turi apgalvoti, kokia yra individuali pažanga, motyvuoti mokinius, parodydamas, kaip sekasi mokytis ir kokia reali pažanga padaryta, sukaupti mokinio mokymosi duomenis, aptarti juos su tėvais, išryškinti mokinio tolesnio mokymosi poreikius ir žingsnius. Mokiniams informacija padeda nusistatyti: kas pavyko, ką dar turi išmokti ar kur pasistengti, kokie galimi tolesni mokymosi žingsniai. Ugdymo procesas vertinamas ir koreguojamas remiantis ugdymo proceso vertinimo sistema ir priimant sprendimą: dėl ugdymo turinio – ar padėjo siekti iškeltų tikslų, ar buvo tinkamas ir ne per sunkus mokiniams, tarp jų ir tiems, kuriems mokytis sunkiau, kad galėtų siekti pažangos; dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių, išteklių ar jie veiksmingi, ar tinka mokiniams, jų grupėms, visai klasei, ar tinkamas mokymosi tempas; dėl mokymosi tikslų ir uždavinių – ar jie tinka mokiniams, jų grupėms, visai klasei, tarp jų ir specialiųjų poreikių ugdytiniams. Sudarau galimybę mokiniams patiems perprasti, aptarti mokymo metodų ir vertinimo sistemos veiksmingumą. Noriu padėti ugdyti mokytojo tyrėjo gebėjimus, orientuotus ugdymo turiniui ir procesui tobulinti, įgyvendinti ugdymo inovacijų projektus. Mokyklos kaitos strateginiais uždaviniais bus siekiama skatinti mokyklų savarankiškumą ir įvairovę, formuoti mokyklos kokybės kultūrą, stiprinti mokyklos ir vietos bendruomenės sąveiką.

 

Mokinių mokymąsi skatinanti aplinka. Kūrybiškam ugdymui reikalinga tinkama aplinka. Tai edukacinė erdvė, kuri skatina aktyvų, nuolatinį mokymą(si). Tam pasitarnauja atvirų durų valanda mokykloje „Aplinkos įtaka pamokos efektyvumui“. Vertindamas mokytojų praktinę veiklą visada paklausiu, kur viešinami mokinių projektiniai kūrybiniai darbai? Taip prisidedame prie socialiai aktyvios ir saugios aplinkos kūrimo, skatiname mokinių motyvaciją atlikti darbus stropiai ir kokybiškai, stipriname socialinius įgūdžius. Ugdymui svarbios pamokos netradicinėse erdvėse.

 

Aspektai, kuriuos analizuoju autoriniuose seminaruose: pamokos uždavinių dermė su pamokos įsivertinimu, motyvacija, pasiekimus lemiantys veiksniai, aktyvios veiklos pamokoje, mokymo metodai, pasiekimų vertinimas, mokinių įsivertinimas, asmeniniai ir grupiniai projektiniai darbai ir t. t. Iki susitikimo tobulinimo seminaruose, kuriuose apibendrinu kolegų ir savo patirtį apie šiuolaikinės pamokos vadybą. Kartu ieškosime naujų, tikslingesnių veiklos alternatyvų, kaip planuoti ir organizuoti šiuolaikinę pamoką. Derinsime teorinę medžiagą ir praktines užduotis – jos turėtų paskatinti mokytojus keisti pamokos vadybą, mokytojo profesinių kompetencijų kokybišką raišką. Tikslas – padėti mokytojams planuoti pamoką, suteikti žinių, pasitikėjimo savo sugebėjimais. Nors ir atrodo, kad pamokos metodika yra daugiau ar mažiau aiški ir žinoma, tačiau kiekvienas iš mūsų dirbame savitai, ieškome geriausio esamomis sąlygomis pamokos didaktinio komponavimo. Svarbu nuolat analizuoti, vertinti, modeliuoti savo veiklą. Ir ne tik remiantis asmenine ar kolegų patirtimi, bet ir nepamirštant periodiškai pasidomėti naujausiais teoriniais, metodiniais tyrinėjimais. Mokytojas, kuris nuosekliai gilinasi į pamokos metodikos subtilybes, neabejotinai dirbs veiksmingiau ir pasieks geresnių ugdymo rezultatų.

Tobulėkime, ieškokime ir atraskime, nebijokime iššūkių parodyti vieni kitiems naujų kūrybingų mokymo pavyzdžių.

 

Kviečiu mokinių atostogų dienomis (ir ne tik tomis dienomis) dalyvauti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaruose „Šiuolaikinės pamokos vadyba ir aktyvus kiekvieno mokinio mokymasis“, „Mokinių pasiekimų ir individualios pažangos optimizavimas“, „Sėkmingos pamokos virsmas: struktūros modeliavimo, aktyvių veiklų organizavimo, pažangą skatinančio grįžtamojo ryšio panaudojimo praktika“ arba „Kitokių patirčių, aktyviųjų veiklų pamoka mokinių mokymosi pasiekimams gerinti.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (3)

  • Vyda Elena

    Ka daryti,kad ugdymo difereciavimas netaptu mokiniu diskriminavimu
    Svarbu kritinio mastymo ugdymas ir brandzios
    asm enybes ugdymas .Yra Lietuvoje pristatytas Danu ugdymo projektas Mokomes demokratijos – Atviras kontaktas
    Isbandziau jaunimas, mokiniai priima ,tevai irgi.Kolegos,mano bendraamziai ;)priima vangiai ir mokyklos vadovams palaikant. Reikia zaist ,tureti psichologiniu ziniu,myleti ir gerbti vaikus,negalvoti apie tai ko nera Nepriklausomybe:-)0

  • Mokytoja2

    Pritariu Mokytojai. Aš buvau daugelio užsienio šalių mokyklose. Ir grįžusi visada sakydavau …taip, kaip „aria“ mūsų mokytojai, kurdami individualias užduotis, priemones pamokoms, darydami „cirkus“ su visokiais įsivertinimais, projektiniais ir pan., niekur nemačiau. Nei Norvegijoje, nei Šveicarjoje, nei Prancūzijoje, nei, Vengrijoje, nei Švedijoje, nei Danijoje, nei, tuo labiau, Suomijoje…O apie renginių organizavimą mokyklose, išvis tyliu…Mokytojų, kurie stažavosi Suomijoje, klausiau…kodėl jie nekalba apie tai, kad suomių mokyklos pilnai aprūpintos pačiomis šiuolaikiškiausiomis priemonėmis? Kiek Lietuvoje yra mokyklų, kuriose mokytojai tąi turi?Man toks pyktis ima, kai komentuoja …kad mokytojai jau visai Lietuvėlėje suprastėję. Mielieji, mielieji….tokio stiprumo kaip Lietuvos mokytojai, dar reik paieškoti. Ne ten ieškot suprastėjusių mokinių rezultatų pruežasčių…oi, ne ten. Bet juk dabar mada ieškoti kaltų, o nespręsti problemų…Duokit mokytojams dirbti, užtektinai jie turi ir žinių, ir patirties…baikit tą karą prieš mokytojus.

  • Mokytoja

    Pirmaujančios švietimo rezultatais šalyse nėra žaidimų, o mokomasi. Pernai teko būti Suomijoje, šiemet Estijoje, niekur stebėtose pamokose, veiklose nebuvo jokių cirkų, tokių kaip įsivertinimas, grupiniai, poriniai darbai, projektai. Visur tik mokytojo aiškinimas ir mokinio darbas, mokiniui dirbant mokytojas konsultuoja, padeda, paaiškina. Kai paklausėm apie visokius projektus, tiek vieni, tiek kiti pasakė, kad tai būrelių užsiėmimai, o pamokoje mokomasi, nes kitaip rezultatų nepasieksi.