Plytos istorija

Rugsėjo antrąjį šeštadienį minima Profesinė statybininko diena. Lietuvoje statybininkų šventė švenčiama nuo 2000 m. Minint Statybininko dieną VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro Statybos sektoriniame praktinio mokymo centre buvo atidaryta ekspozicija „Plytos istorija“. Ekspozicijos autorius – centro vyresnysis profesijos mokytojas Jonas Pundzius.

Jonas Pundzius, turintis ilgametę patirtį statybos srityje, ne tik moko mokinius, bet ir domisi statybos istorija, turi unikalų pomėgį kolekcionuoti įvairių rūšių ir medžiagų plytas. Šiuo metu ekspozicijoje jau yra apie 80 plytų. Tai plytos iš Čekijos, Švedijos, Italijos, Vokietijos, Indijos, Škotijos, Australijos, Norvegijos, Olandijos, Belgijos, Ispanijos ir t. t. Per ekspozicijos atidarymą buvo padovanota Biržuvėnų dvaro plytinės plyta su Gorskių giminės herbu.

Profesijos mokytojas pasidalijo mintimis apie šią ekspoziciją: „Besibaigiant devyniasdešimtiesiems metams, tuometinėje Statybininkų mokykloje, man dirbant mūrininkų specialybės profesijos mokytoju, kaip metodinę medžiagą surinkau tuo metu statyboje naudotas plytas. Tarp jų buvo ir „egzotiškų“ .Tai „lekalinės“, skirtos kaminams mūryti, „rūgščiai atsparios“, skirtos chemijos pramonės pastatams, „pjuvenų-betono kaladėlės“, naudojamos langams ir durims tvirtinti ir t. t.

Paskui kilo idėja padaryti nedidelę ekspoziciją mokiniams, atskleidžiant plytos atsiradimo kelią – nuo nedegto molio plytos, senovinių rankų darbo išdegtų plytų ir iki tuo metu naudojamų keramikinių plytų, gaminamų gamyklose.

Pastebėjau, kad ant senovinių plytų pasitaiko per gamybos procesą padarytų „pėdsakų“. Tai įvairūs įbrėžimai, kartais pirštų anspaudai, raidės, tam tikri ženklai. Nusprendžiau tokius pavyzdžius rinkti. Panašių plytų buvo galima rasti įvairiose vietose: pradedant statybinio laužo sąvartynais ir baigiant apleistų senų pastatų griuvėsiais. Į „paieškas“ įsitraukdavo ir mokiniai, kurie iš savo gimtųjų vietų atveždavo įvairių įdomių plytų.

 

Taip kolekcija po truputį didėjo. Per vasaros atostogas aplankydavau kokią nors šalį. Kodėl iš ten neparsivežus „suvenyro“? Taip šalia plytos „istorijos“ atsirado ir plytos „geografija“… Su įvairiais nuotykiais ir nesusipratimais… Juk oro uosto saugos kontrolei įtartinai atrodo kažkokie gabalai, esantys rankiniame bagaže! Vieni tarnautojai stipriai sunerimsta, kiti tik juokiasi. Linksma būna ir aplinkiniams keleiviams, kai mato, ką žmonės gabena.

Neabejingi idėjai ir mano draugai, keliaujantys į tolimesnes šalis. Jie taip pat prisideda prie eksponatų gausinimo. Taip kolekcijoje atsirado plytų iš Kambodžos, Pietų Korėjos, Indonezijos. Štai mano draugas Rimantas Balio saloje surengė visą vietinės plytos perdavimo „šou“. Šeimininkas net savo vardą ant jos išraižė. Grįžus į Lietuvą, žmogus nuotrauka socialiniuose tinkluose buvo informuotas, kad jo dovanota plyta pasiekė tikslą. Keliaudamas per Jungtines Amerikos Valstijas, niekur negalėjau rasti jokių senovinių plytų. Todėl vietinę plytą teko nusipirkti! Dabar žinau, kad nedidelė keramikinė apdailos plyta čia kainuoja 82 centus. Smagu, kad pagaliau ekspozicija turi savo vietą. Gražioje spintoje, su puikiu apšvietimu. Smagu pasižiūrėti patiems ir parodyti svečiams. Kviečiu visus prisidėti prie ekspozicijos didinimo.“

 

Panevėžio profesinio rengimo centras atviras visiems. Atvykite ir aplankysite ne tik „Plytos istorijos“ ekspoziciją, bet ir naujai įrengtą Statybos sektorinį praktinio mokymo centrą!

 

Panevėžio profesinio rengimo centro inf.