Pirmokų nuotolinė pamoka prasidėjo šypsniukais ir širdelėmis

VGTU inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytojai Rūtai Filončikienei ir jos mokiniams skaitmeninės technologijos pamokoje nėra jokia naujiena. Mokytoja jau kurį laiką aktyviai naudoja įvairias nuotolinio mokymo sistemas. Tik šį, kovo 30 d., rytą su mokiniais pirmą kartą išbandyta vaizdo pamoka jungiantis per „Zoom“ sistemą. „Viskas puikiai pavyko, apsikeitėme šypsenėlėmis ir širdelėmis, labai vieni kitų esame pasiilgę. Pradinių klasių mokiniams, ir ypač mano pirmokams, labai svarbus emocinis ryšys. Per vaiko priėmimą, jausmą surandi kelią į jo širdį, o tada ir ugdymas – daug veiksmingesnis. Dėl to pirmosiomis nuotolinėmis pamokomis bandėme atkurti netikėtai nutrauktą ryšį, nuginti į šalį nerimą. Nepaprasta, kai po pirmųjų nuotolinių pamokų gavau palaikančių tėvų laiškų. Viena mama parašė, jog jos dukra netgi apsiverkė šiandien, kaip nori į mokyklą“, – apie pirmuosius šiandienos įspūdžius pasakoja mokytoja Rūta.

 

Baisiausios mokytojai buvo tos dvi „atostogų“ savaitės. „Nežinia, nerimas, galvojimas, kas ir kaip vyks, buvo kasdieninis palydovas ne tik mokytojų, bet ir tėvelių, mokinių galvose. Galiausiai atėjo suvokimas, kad kitaip nebus, turime tai išgyventi, nes kito kelio nėra. Nuotolinis mokymas – neišvengiamas. Tada teko nurimti, susikaupti, pasvarstyti, susiplanuoti, susidėlioti ir startuoti“, – sako mokytoja Rūta.

 

Kaip viskas vyksta?

 

VGTU inžinerijos licėjaus komanda pasirinkusi vieningą „Moodle“ mokymosi platformą. Mokytoja Rūta Filončikienė pasakoja: „Vyresnėliai jau startavo šiandien, pradinės klasės jungsis palaipsniui kiek vėliau. Visi naudojame „Tamo“, „Ema“, „Eduka“. Be šių mokymo platformų, mokytojos nuotoliniam mokymui naudoja įvairius skaitmeninius įrankius naujos medžiagos dėstymui, supažindinimui, vertinimui ir įsivertinimui – tai ir „Quizizz“, „Kahoot“, „Quizlet“, „Learninapps.org“, „Mentimeter“, „Pollewerywhere“, „EdPuzzle“ ir kiti, taip pat yra begalė nuorodų į interneto svetaines, vaizdo pamokų – viskas pritaikoma.

 

Žinodami, kad nuotolinis mokymas – iššūkis ne tik mums, mokytojams, bet ir kiekvienai šeimai, iš anksto numatėme nuotolinio mokymo tvarką, sukūrėme taisykles, su kuriomis praėjusią savaitę supažindinome tėvelius ir mokinius. Ten ir surašyta, kiek, ko ir iki kada reikės padaryti, kaip ir kada jungsimės į vaizdo pamokas ir pan.

 

Mano klasės tėveliai informuoti, kad pamokos pagal tvarkaraštį nebevyks, jos vyks šeimai patogiu laiku, privalomi laiko atžvilgiu tik du susitikimai po pusė valandos pirmadienį ir ketvirtadienį 9.00 val. Kiekviena dalyko mokytoja iš anksto suderina vaizdo konsultacijos laiką, klasės vadovas informuoja mokinius ir tėvus.

 

Mano mokiniai penktadienį gavo visos šios savaitės ugdomosios veiklos planą. Lentelėje surašyti visi mokomieji dalykai, skirtos užduotys, nuorodos, konkretus atlikimo laikas (išskirtas spalvomis), vertinimo sistema, kad mokiniai žinotų, už ką ir kaip bus vertinama. Nutarta kiekvieną penktadienį skelbti kitos savaitės numatomas veiklas „Tamo dienyne“, „Moodle“ aplinkoje, pagal susitarimą siųsti el. paštais.

Su kokiais iššūkiais susiduriama?

 

Tvirtai žinau tiek, kad ugdymas nuotoliniu būdu tikrai vyksta. Mokiniai gavo užduotis, jas po truputį atlieka, o kad iššūkių kils – taip, visada jų kyla. Kiek visko nutinka mokykloje mokantis įprastiniu būdu?.. Manau, kad didžiausias iššūkis – interneto ryšio kokybė, šiandien dėl per didelės apkrovos dauguma platformų neveiksnios.

 

Ne paslaptis – Lietuvoje yra šeimų, vaikų, o kartu ir mokytojų, kurie namuose neturi įrangos nuotoliniam mokymui(si). Smagu, kad ministerija kartu su mokyklomis stengiasi spręsti kylančias problemas. Man, kaip mokytojai, neramu dėl vaikų saugumo internete, elektroninių sukčių ir patyčių. Juk vaikai maži – patiklūs, naivūs, kodėl gi nelaimėjus naujo iPhono?..

Kas pavyko?

 

Labai smagu, kad šiandien pavyko susijungti į vaizdo pamoką. Juk kiekvienam svarbi mūsų šypsena, pamojavimas, tiesiog buvimas kartu, žinojimas, kad tavęs pasiilgo, išklauso. Mūsų klasė – maža šeima, komanda, mums reikia pabūti kartu.

Gera matyti, kaip vaikai atsakingai, entuziastingai atlieka užduotis, nebijo paskambinti ir pasitikslinti, paklausti, džiaugiasi savo darbeliais ir atsiunčia nuotraukas.

 

Džiaugiuosi, kad ne tik mano, bet didžioji dalis dabartinių „stiklo“ vaikų – itin imlūs, technologiškai išprusę, todėl jau pirmosios vaizdo pamokos metu puikiai įvaldė naują įrankį, išmoko jo funkcijas. Mes, mokytojos, jaučiame įtampą ir nerimą, bandydamos, ką nors nauja, o jie nebijo, ima ir naudoja, bando spausti mygtuką, eksperimentuoja ir mokosi iš patirčių.

Ką patarčiau kolegoms?

 

Nurimti, nusišypsoti, džiaugtis, kad esame sveiki ir turime galimybę dirbti, kad esame naudingi. Turime išlikti tvirti, vaikui reikia stipraus, savimi tikinčio autoriteto, jaudulį jie labai jaučia.

 

Dar patarčiau nepulti naudoti daug naujų internetinių, skaitmeninių įrankių, o stengtis imti tai, ką mokytojai ir vaikai jau naudojo, kas puikiai žinoma ir įvaldyta.

 

Jei mokytoja nutaria mokytis kažką nauja – tai naudinga mokytis žingsnis po žingsnio ir tik po vieną naują įrankį. Nebijoti klysti ir prašyti mokinių pagalbos, patarimo testuojant, bandant sukurtas užduotis. Mokiniai – puikiausi mokytojai, norintys būti padėjėjais!“

 

Tėvelių laiškų iškarpos po pirmosios dienos:

Vaikai: