Piname vainiką Lietuvai

Dalia Poškienė

Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyrius pakvietė į Lietuvos jubiliejiniams metams skirtą renginių iš ciklo „Vainikas Lietuvai“ antrąjį susitikimą. Šį kartą renginys, vykęs Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salėje, buvo skirtas Lietuvos švietimo pradininkams, šviesuoliams, išskirtinėms asmenybėms – XX a. pirmosios pusės Lietuvos inteligentų švietėjų nuopelnams. Renginyje pristatyta Lietuvos švietimo istorijos muziejaus išleista muziejininkės Jūratės Jagminienės knyga „Lietuvos inteligentai“. Tai kelerius metus rašyta publicistika, spausdinta ne tik šalies spaudoje, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Lenkijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės leidiniuose. Autorė tyrinėjo ne tik muziejaus fonduose saugomą medžiagą, bet ir rinko prisiminimus, studijavo kultūrinį ir istorinį palikimą. Knyga, išleista Lietuvos švietimo istorijos muziejaus 95-mečiui, – dovana ir Lietuvos šimtmečiui.

 

„Kad suprastume, kas esame, turime atsigręžti į praeitį: iš kur atėjome ir kur einame, ką paliksime ateities kartoms“, – savo poziciją knygoje išreiškia autorė. Knyga padeda pažinti Lietuvos inteligentiją, lietuvišką mokyklą sudėtingomis aplinkybėmis. Tai jie, Lietuvos inteligentai, be jokio atlygio rašė, dažniausiai savo lėšomis leido vadovėlius, lietuviškai mokė vaikus, švietė suaugusiuosius, steigė ir rėmė lietuviškas organizacijas, rizikuodami patekti į caro valdžios nemalonę, kentė persekiojimus, represijas. Daugelis jų pasiaukojamai kūrė nepriklausomą valstybę, jos švietimo sistemą, dėjo kultūrinius pamatus. Darė tai, ką atlikti, jų įsitikinimu, įpareigojo mokytojo, švietėjo, inteligento pašaukimas. Knyga vertinga įvairiomis prasmėmis, padeda sąmoningiau atsirinkti tai, kas reikalingiausia Lietuvai.

 

J. Jagminienės ir muziejaus komandos – kultūros projektų vadovės Rasos Vaikutytės, dizainerės Ramintos Ardzevičienės – kūrybinis darbas yra puikiai poligrafiškai išleistas leidinys, gausiai iliustruotas nuotraukomis, dokumentų faksimilėmis. Versdami knygos puslapius, susitinkame su Pranu Mašiotu, jo plačia ir garsia gimine, Jonu Jablonskiu, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, Vincu Ruzgu (muziejaus įkūrėju), Marcelinu Šikšniu, Jonu Murka, Juozu Damijonaičiu, Stasiu Matjošaičiu-Esmaičiu, Antanu Vokietaičiu… O kiek žinomų ir kartais net pamirštų žmonių buvo drauge su jau paminėtais asmenimis. Didelė dalis jų gyveno, kūrė Kaune, Žaliakalnyje. Knyga pasakoja apie jų kūrybą, pasiaukojimą, atskleidžia kai kurias biografijos detales. Apie juos, vadovėlių autorius, įtaigiai ištraukas iš knygos skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė.

D. Poškienė, K. Kazakevičiūtė ir choras „Gimtinė“

 

Manau, tai, kas sudėta knygose, kas spausdintu žodžiu prabyla į skaitytoją, turi išliekamąją vertę. Knyga svarbi ir reikalinga mokykloms, mokytojams ir mums, pinantiems vainiką Lietuvai. Vainikas – iš darbų, iš dainų, poezijos posmų, muzikos… Tokį žiedą – muzikinę literatūrinę kompoziciją – padovanojo Aleksandro Stulginskio daugiafunkcio centro mišrus choras „Gimtinė“ (vadovas Rimantas Vaičekonis), pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius ir choro vadovo muziką atlikę programą „Tik nesumindžiokit širdies“.

Renginio partneriai: Lietuvos švietimo istorijos muziejus, XXVII knygos mėgėjų draugija, Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija.

 

Nuotraukos Audronės Jurevičiūtės ir Tautvilo Rinkevičiaus

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.