Penkta klasė – permainų metas vaikams: apie individualaus dėmesio svarbą pasakoja specialistai

Penkta klasė vaikams – ypatingas etapas. Jie patiria gana ryškius paauglystės požymius: pokyčius išvaizdoje, intensyviai pasireiškiantį jautrumą, šalia esančių draugų svarbą ir kitokį požiūrį į suaugusiuosius bei jų reikalavimus. Greta to, dažnai keičiasi ir mokykla. Kaip padėti mokiniams prisitaikyti prie pokyčių ir kas svarbiausia šiame etape, Jums pasakoja psichologė Asta Blandė, mentorystės programą mokiniams kuruojantis Šiaurės licėjaus 5–8 klasių ugdymo vadovas Simonas Šabanovas ir mentoriaujančios pedagogės Vaiva Kairaitytė bei Edita Jankūnienė.

Pokyčiai penktoje klasėje – didėjantis savarankiškumo poreikis

 

„Nors savarankiškumo įgūdžius vaikai stiprina nuo pat ikimokyklinės įstaigos laikų, šiame etape jie tampa ypač svarbūs, nes prasideda visiškai kitoks mokyklinis etapas: susiduria su gerokai daugiau juos mokančių pedagogų, skirtingomis mokymo(si) aplinkomis – keliauja iš kabineto į kabinetą, vertinimo balais sistema, kuri gali sukelti nemalonių išgyvenimų. Vaikams tenka susigaudyti naujoje aplinkoje, paprašyti pagalbos, daryti vienokius ar kitokius sprendimus, priimti ir suprasti įvertinimus, pasitarti su draugais, dalytis atsakomybėmis“, – pastebi psichologė.

 

Tėveliai šiame etape taip pat turi stiprinti savo atidumo įgūdžius:

  • pastebėti vaiko emocinius išgyvenimus ir ramiai pasikalbėti apie juos, ieškant vaiko stiprybių ir remiantis jo galiomis;
  • pasidalyti savo išgyventa praktika paauglystės pradžioje ir sprendimais, kurie buvo palankūs;
  • klausiant apie draugų ratą – tai vienas svarbiausių faktorių, lemiančių, kaip vaikas jausis mokykloje. Vaikams pirmiausia mokykla yra santykiai, tik tada mokslai;
  • padedant priimti įvertinimus balais ir analizuojant, ką jie sako apie vaiko galimybes. Taip pat stiprinant nuostatą, kad balas neatskleidžia vaiko, kaip žmogaus, vertės.

Mentorystės svarba pokyčiuose

 

Mentorystė – tai tikslinis pedagogo darbas su kiekvienu savo mentoriaujamu vaiku. Bendraujant su mokiniais individualiai, palaikomas ir stiprinamas jų savarankiškumas. Šiaurės licėjuje vienas mentorius turi iki 6 mokinių, o tai leidžia siekti pagrindinio mentorystės tikslo: aukščiausių asmeninių gerai besijaučiančio mokinio rezultatų. Vertinant vaiko individualią pažangą keliami ne tik akademiniai, bet ir bendruomenės, asmeniniai tikslai, taigi dėmesys skiriamas visuminei mokinio gerovei.

 

„Tai galimybė bendradarbiauti vaikui, mentoriui, šeimai, mokyklos bendruomenei, mokytojams greičiau, konkrečiau ir labai šiltai. Svarbi mentorystės dalis yra socialinis ir emocinis ugdymas: laiko planavimo, tikslų kėlimo, bendradarbiavimo ir net mokėjimo mokytis srityse. Mentorius greta yra kiekviename žingsnyje, kai mokiniui prireikia pagalbos spręsti iškylančius iššūkius ar pasidžiaugti pavykusiais veiksmais“, – pasakoja Simonas Šabanovas.

 

Mentorė Vaiva Kairaitytė pabrėžia, kad svarbiausia, jog augantis žmogus pasiektų geriausių individualių rezultatų, drauge padedant jam jaustis patogiai, saugiai ir ramiai mokymosi aplinkoje. Tada, be abejo, komunikuojant su kitų dalykų mokytojais, sekti, kas geriausiai ir prasčiausiai sekasi, ir kartu ieškoti, kaip pagerinti silpnesnes vietas ir leisti visiškai atsiskleisti stipriosioms pusėms, pabrėžiant vaiko individualių pomėgių ir siekių grožį. Žinoma, komunikacija su tėvais taip pat labai svarbi, kad mokyklos ir namų gyvenimas turėtų tęstinumą ir neprieštarautų vienas kitam.

Kuo tai skiriasi nuo įprastų klasės auklėtojų?

 

„Palyginti su įprasta mokyklų struktūra, kur kiekviena klasė turi po vieną auklėtoją, asmeninio mentoriaus principas sudaro galimybes kiekvienam mokiniui skirti daugiau individualaus dėmesio, taip pat suteikti daugiau informacijos tėvams. Vienas klasės auklėtojas niekaip fiziškai nepajėgtų tiek daug tarpininkauti su visų dalykų mokytojais, kiekvieną savaitę pakalbėti su vaiku asmeniškai, įsiklausyti į mokinį, sklandžiai ir detaliai atsakyti į tėvų klausimus. Kita vertus, klasės auklėtojas suteikia bendrystės jausmą, juk tada jie visi tikrai turi tą vieną jungiančią grandį, kuri galbūt daugiau padeda klasei su organizaciniais dalykais artėjant šventėms ir renginiams. Tačiau turėti abu – ir mentorių, ir klasės auklėtoją – būtų ganėtinai painu tiek mokiniams, tiek tėvams. Tad, manau, lieka tik rinktis – daugiau asmeninio santykio su kiekvienu vaiku ar daugiau dėmesio klasės bendrumui. Mano asmenine nuomone, mokyklinio amžiaus vaikams tikrai daug labiau reikia asmeninio patikėtinio-pagalbininko“, – pastebi mentoriaujanti anglų kalbos mokytoja Edita Jankūnienė.

Skirtingi vaikų poreikiai

 

Kiekvienas penktokas – skirtingas, atėjęs iš savo šeimos, prieš tai lankytos mokyklos, taigi jau su tam tikromis vertybėmis ir elgesio modeliu. Todėl ir dėmesys, kurio vaikui reikia ir kurio jis tikisi ar ieško, yra labai įvairus. „Atėjusiam iš kitos mokyklos mokiniui reikia adaptuotis prie naujos aplinkos ir mokymosi sistemos. Valstybinėse mokyklose klasėje yra daug daugiau mokinių, kiekvienam iš jų auklėtojas nepajėgia skirti tiek daug dėmesio, pastebėti problemų, su kuriomis susiduria, – taip mokinys gali pradėti jaustis vienišas ir nesuprastas, be to, jo vertybės ir elgesys formuojasi daugiau veikiamas ne mokytojų, o kitų aplink jį esančių vaikų. Todėl aš, kaip mentorė, pirmiausia stengiuosi būti draugė ir suteikti vaikui saugumo jausmą, jį palaikyti, taip pat duoti kaip galimą geresnį elgesio, mąstymo pavyzdį. Nes tai, ką stipriausiai išgyvena penktų ir šeštų klasių mokiniai, dažniausiai nebūna mokymosi problemos – jie labiausiai išgyvena dėl tarpusavio santykių, dėl to, kas ką pasakė, o gal nepasakė. Taigi, jiems reikia draugo, žmogaus, kuris suteiktų užuovėją, jautriai priimtų, konstruktyviai pasakytų pastabas, į kurį jie nebijotų kreiptis, bet taip pat jaustų autoritetą ir matydamas jo pavyzdį norėtų stengtis“, – mintimis dalijasi mentoriaujanti Šiaurės licėjaus kinų kalbos mokytoja Vaiva Kairaitytė.

 

Mentorė Edita Jankūnienė pastebi, kad, kaip ir visur gyvenime, reikia padėti vaikams suvokti, jog svarbiausia yra balansas – tiek akademiniai pasiekimai, tiek ir visos kitos savybės, prie kurių lavinimo galime prisidėti mokykloje, yra svarbu. Labai tikiu idėja, kad svarbiausia yra pažadinti mokinio norą nuolat tobulėti, bet ne karštligiškai siekti tobulybės, atrasti vidinę motyvaciją. Bendraudama su savo mentoriaujamais mokiniais nuolat primenu, kad, siekdami asmeninių pasiekimų, nepamirštų, jog yra bendruomenės dalis, puoselėtų aplinką ir santykius su aplinkiniais, patys kurtų gražesnį pasaulį aplink save, būtų empatiški.

Asmeninis grįžtamasis ryšys mokinio tėvams

 

Vienas iš mentorystės privalumų – galimybė daugiau dėmesio skirti ne tik mokiniui, bet ir jo šeimai. O tėvams klausimų juk kyla visada. Mentorius tampa tarsi tiltu tarp visų vaiko mokytojų ir tėvų.

„Dažnai bendraujame apie sėkmes ir nesėkmes mokymosi procese, mokinio elgesio ypatumus, susikaupimą per pamokas. Daug diskutuojame, kaip galėtume padėti mokiniui, jei, tarkime, kyla sunkumų, na, ir pasidžiaugiame kartu, kai kažkas gražaus nutinka, susijusio su mokiniu. Kai sprendžiame opius klausimus, stengiuosi būti tėvų patikėtiniu ir tarpininku tarp jų ir mokyklos, išsiaiškinti ir suteikti kuo daugiau informacijos. Jei, tarkime, mokinio įvertinimai prastėja, stengiuosi kuo detaliau išsiaiškinti situaciją su tų dalykų mokytojais, klausiu jų nuomonės, pasvarstome drauge, tada dalykininkų suteiktą informaciją perduodu tėvams, kalbame, ką galėtume daryti, o tada jau sprendžiame klausimą taip, kad tiktų ir tėvams, ir mokiniui, ir dalyko mokytojams“, – pasakoja mentoriaujanti anglų kalbos mokytoja Edita Jankūnienė.

 

Psichologės patarimai: ką svarbu patarti vaikams šiuo amžiaus tarpsniu?

 

  • Kiekvienas etapas žmogaus gyvenime turi užduotis – jas įveikę tampame stipresni ir galintys imtis naujų užduočių;
  • Augdami ir bręsdami turime vis daugiau galimybių suprasti ir keisti aplinką;
  • Paauglystė – ypatingas laikas, kada iš vaiko žmogus tampa po truputį panašesnis į suaugusįjį: vadinasi, atsiveria vis platesnės pasirinkimo galimybės ir, žinoma, atsakomybės.
  • Vaikai, išgyvenantys sunkumus, privalo turėti savo akiratyje keletą žmonių, kuriais pasitiki ir kurie gali išklausyti bei ištiesti pagalbos ranką.

 

Šiaurės licėjaus inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.