Penki tūkstančiai savanorystės valandų džiaugsmui auginti

Gruodžio 5-oji – Tarptautinė savanorių diena. Šią dieną padėkokime žmonėms, sąmoningai apsisprendusiems dalį savo laiko skirti tiems, kuriems to reikia. Beveik 5 tūkst. savanoriškos veiklos valandų – tiek kartu sudėjus per vienerius metus skyrė DofE programoje dalyvaujantys jauni žmonės. Sritys ir vietos, kuriose savanoriavo, – skirtingos, bet reikalingos.

Kur savanoriautum tu, jei pasiryžtum dalytis laiku su kitais? Knygų ramybe traukiančioje bibliotekoje, o gal žaistum šaškėmis su pagyvenusiais žmonėmis, taip dovanodamas bendravimo malonumą, ar mėtytum pagalį beglobiui gyvūnui, o gal savo bendraamžį mokytum to, ką labai gerai išmanai, galbūt skirtum laiko mažiesiems ir skubėtum pas juos į darželį nupiešti svajonės?

Su senoliais žaidžia kortomis, šaškėmis, kalbasi, išklauso

 

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos DofE sidabro lygio dalyvis Justas Petruninas prieš metus pasirinko savanorystę Akmenės rajono socialinių paslaugų namuose. Vaikinas pasakojo, kad savanorystę socialinių paslaugų namuose, lankant ir bendraujant su pagyvenusiais žmonėmis, iš pradžių pasirinko tiesiog dėl to, kad neturėjo kur savanoriauti, o DofE programoje savanorystė viena iš būtinų dalių. Norėjo padėti gyvūnų prieglaudoje, bet mieste ji dar nebuvo įkurta. Todėl kartu su draugu nutarė eiti į senelių namus. Šiandien dėl to džiaugiasi. Savanoriaudamas vaikinas tikisi dar patobulinti bendravimo su pagyvenusiais žmonėmis įgūdžius ir mokytis vieniems iš kitų: jis iš senelių, jie iš jo. „Lankytis ten yra jauku. Šaunu girdėti pagyrimus ne tik iš senelių, bet ir iš darbuotojų. Jos jau nuo pirmų dienų skatino mane išeiti iš komforto zonos ir juokavo, kad ateityje už jas atstovausiu. Šiandien atrodo, kad mane laiko lygiaverčiu pagalbininku“, – dalijosi Justas.

 

„Socialinių paslaugų namai, galbūt, nėra patraukliausia vieta jaunimui savanoriauti, nes emociškai nėra lengva būti ten, kur dauguma žmonių guli ant patalo, yra kamuojami įvairių ligų, bet visada džiaugiamės tokiu jaunimu kaip Justas, kuris visada pareigingai lankosi pas senolius, skiria jiems savo laiką ir dėmesį, taip dovanodamas bendravimo džiaugsmą. Justas su senoliais žaidžia kortomis, šaškėmis, kalbasi, išklauso. Toks bendravimas praskaidrina mūsų namų gyventojų kasdienybę, o Justui suteikia galimybę ugdytis kantrybę, atsakomybę, stiprina empatijos jausmą. Būtų smagu, jei daugiau jaunimo pasirinktų savanorystę mūsų įstaigoje“, – Justo savanoryste džiaugėsi Akmenės rajono socialinių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Marina Čiapienė.

 

Dalytis turimomis žiniomis ir tobulėti

 

DofE sidabro lygio dalyvis Rokas Rudzianskas savanorystės srityje norėjo dalytis turimais programavimo įgūdžiais. Kadangi pats išmoko programuoti prieš septynerius metus, jau yra įvaldęs kelias programavimo kalbas, tad kilo idėja praplėsti savo programavimo žinias, o drauge padėti iš Vokietijos kilusiam studentui išmokti programuoti. Tokiu būdu vaikinui atsiranda galimybė dar labiau patobulinti anglų kalbos žinias, pramokti vokiečių kalbos. „Taip savanoriaudamas, visų pirma, išmoksiu mokyti kitą ir dirbti nuotoliniu būdu, patobulinsiu savo programavimo žinias ir įgysiu patirties, kaip rengti praktines užduotis programavimo pamokai. Be abejo, geriau susipažinsiu su nauju žmogumi“, – pasakojo „Rotary Lituanica International“ klubo DofE dalyvis Rokas.

Neatsiejama bibliotekos dalis – savanoriai

 

Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje savanoriaujanti DofE aukso lygio dalyvė Greta Jasinskaitė ne atsitiktinai savanorystei pasirinko biblioteką. „Nuo mažens skaitau ir man visada būdavo sunku atsitraukti. Dabar savanoriaudama bibliotekoje galiu pasinerti į visą ten verdantį gyvenimą, pamatyti, kaip dirba bibliotekos darbuotojai, ir suprasti, kad darbas ten susideda ne vien tik iš knygų dėliojimo ar pagalbos jas surasti ateinantiems žmonėms. Bibliotekoje galiu leisti savo fantazijai išsilaisvinti, prisidedu prie renginių organizavimo. Manau, kad man tai padeda ugdyti save kaip asmenybę ir tobulinti įgūdžius. Čia galiu pamiršti visas susikaupusias emocijas, nes atmosfera labai jauki, darbuotojai draugiški ir mane priėmė labai šiltai. Visada padeda, jeigu iškyla kokių klausimų ar nesklandumų“, – įspūdžiais apie savanorystę bibliotekoje dalijosi Greta.

 

Jaunimui smagu rasti vietą, kur galėtų įprasminti laisvalaikį ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Tačiau įdomu ar savanorius priimančios organizacijos džiaugiasi pas juos norinčio savanoriauti jaunimo iniciatyvomis? Todėl pakalbinome Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotoją Giedrę Urbikaitę-Popovą. Ji pasakojo, kad savanoriai bibliotekoje jau kelerius metus yra neatsiejama veiklos dalis. Savanoriai, kurių amžius nuo keturiolikos iki penkiasdešimties metų, padeda kasdieniuose darbuose: tvarko knygų fondus, nurašo susidėvėjusias knygas, skaitmenina senus spaudinius, padeda skaitytojams susirasti knygas ar informaciją. Taip pat atlieka kūrybinius darbus: kuria renginių plakatus ir pan. Kartais kuruoja bibliotekoje vykstančius renginius, padeda vesti edukacines veiklas. Tokiu būdu savanoriai įgyja komunikacijos įgūdžių, skatinama jų atsakomybė, kruopštumas, pareigingumas.

„Kuo dažniau ten einu, tuo labiau džiaugiuosi“

 

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos DofE bronzos dalyvė Augustė Daunoravičiūtė, kalbėdama apie savanorystę vaikų darželyje, kurį ir pati lankė, džiaugėsi, kad auklėtojos, atpažinusios ją, priėmė šiltai ir maloniai. Savanoriauti su mažais vaikais mergina pasirinko dėl to, kad bendrauti su jais sekasi neblogai, dažnai randa bendrą kalbą ir veiklą. „Anksčiau maniau, kad su mažais vaikais labai lengva bendrauti, bet savanoriaudama pastebėjau, kad tai yra daug sunkiau. Darželyje tobulinu savo bendravimą su mažąja karta, mokausi juos suprasti, išklausyti nuomonę. Taip pat mokausi pasirūpinti kitais ir padėti: išspręsti ginčus, pralinksminti tuos, kurie liūdi. Savanoriauti einu kiekvieną penktadienį, kuo dažniau ten einu, tuo labiau džiaugiuosi aš ir vaikai“, – kalbėjo Augustė.

Tvirtai sau pažadėjau – eisiu savanoriauti į gyvūnų prieglaudą

 

Kauno r. Užliedžių gyvūnų prieglaudoje savanorystę pasirinko Kauno Milikonių progimnazijos DofE bronzos dalyvė Adrijana Beinaravičiūtė. „Pasirinkau savanoriauti su gyvūnais, nes nuo pat mažens labai juos myliu. Kai buvau maža, ėjau gatve su mama ir pamačiau kabančią reklamą, kviečiančią savanoriauti gyvūnų prieglaudoje. Tada tvirtai sau pasakiau ir prižadėjau, kad kai turėsiu reikiamą metų skaičių, eisiu savanoriauti į gyvūnų prieglaudą“, – prisiminė mergina. Paklausta, ko tikisi iš savanorystės gyvūnų prieglaudoje, Adrijana sakė, kad tikisi ugdytis atsakingumą, nuoširdumą, bendravimą su prieglaudos darbuotojais ir šunimis. Ji pasakojo, kad kaskart ten nuvažiavus norisi skirti laiko kiekvienam gyvūnui, kiekvieną iš jų pavedžioti, pažaisti ir pabėgioti kartu. „Norisi bent kažkiek laimės suteikti tam bejėgiui padarėliui, kuris buvo paliktas, išmestas iš namų, o galbūt pabėgęs. Prieglaudos darbuotojai mane priima labai šiltai, kiekvieną kartą išeidama išgirstu nuoširdų „Ačiū“, pasidaro taip gera, nes žinau, kad bent kažkam darau gerą darbą“, – džiaugėsi savanorė.

 

Kontaktinis asmuo: Laura Beganskienė, 8 654 24 958, el. p. laura.beganskiene@lvjc.lt.

 

Daugiau informacijos:

  • Edinburgo hercogo tarptautinė apdovanojimų programa (DofE) yra pasaulinė neformalaus ugdymo programa jaunimui nuo 14 iki 24 metų amžiaus. Joje dalyvaudami jauni žmonės neformaliai ugdosi naujus įgūdžius, savanoriauja, stiprina savo fizinę būklę, mokosi dirbti komandoje ir stiprina lyderystės įgūdžius. Plačiau www.dofe.lt, www.intaward.org.
  • Programa veikia daugiau kaip 130 pasaulio šalių nuo 1956 m.
  • Apie 1,3 mln. jaunų žmonių dalyvavo programoje visame pasaulyje, Lietuvoje programą įgyvendina 90 mokyklų ir kito tipo su jaunimu dirbančių organizacijų visoje Lietuvoje.
  • Programa remiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.