Pažintis su žirgais

Laimutė Lazdauskienė
,
surdopedagogė metodininkė (pradinių klasių)

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės ir P–4 klasių mokiniai su mokytojomis Asta Sviderskiene, Irena Matuzevičiene, Gita Gižiene ir manimi, Laimute Lazdauskiene, vėl džiaugiasi įdomia, įsimintina projektine savaite „Keliavom, keliaujam, keliausim“. Šįkart – pažintis su transporto priemonėmis.

 

Norėdamos mažiesiems priminti, kad į pirmąsias keliones žmones vežė arkliai, projektinę kelionę balandžio 15 d. pradėjome pažintimi su jais.

Nuvykus į Molainių kaimą Panevėžio rajone, mus pasitiko besišypsanti žirgyno savininkė Daiva Zavadskienė, papasakojusi, kad šiuo metu žirgyne gyvena 7 įvairaus amžiaus žirgai. Sužinojome, kad prieš daugybę metų gyvenę arkliai buvo nedideli, baikštūs, mito žole, turėjo penkis pirštus, o ne kanopas. Senovėje arklius turėjo beveik kiekviena šeima. Paklausę, kuo žirgas skiriasi nuo arklio, išgirdome atsakymą, kad niekuo. Dabar mes įpratę manyti, kad arkliai naudojami darbui, o žirgai – pramogoms, jodinėjimui, sportui.

 

Į žirgyno arklides atėjome ne tuščiomis, o nešini dovanomis žirgams. Buvo tikra „puota“! Vaikai maitino gražuolius obuoliais, morkomis, duona. Netrukome įsitikinti, kad arkliai – meilūs, protingi, jautrūs ir nepakartojamo grožio gyvūnai.

Turėjome galimybę ne tik pamatyti, paglostyti, pamaitinti, bet ir, tvirtai įsitaisę balne, pasijusti tikrais jojikais. Jojo visi: vieni drąsiai, kiti su nedidele baime. Šypsena ir šūksniai, jojant nuokalne, lydėjo visus mūsų jojikus. Nuotaikos nesugadino net stiprus vėjas.

 

Nuoširdžiai dėkojame žirgyno savininkei Daivai Zavadskienei už įdomią pažintį su žirgais, taip pat šauniosioms mūsų pagalbininkėms: mokytojo padėjėjai Galinai Rogačienei ir vairuotojai Jurgitai Stogytei.

 

Manome, kad į žirgyną sugrįšime dar ne kartą…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.