Pažintis su humanistiniu ugdymu Sakartvelo mokyklose

Kęstutis Subačius
,
Vilniaus Antano Vienuolio prog-jos direktorius

Kovo 24–31 d. trisdešimt vienas Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Vilniaus skyriaus, vadovaujamo Žirmūnų gimnazijos direktoriaus Edmundo Grigaliūno, bendrojo ugdymo įstaigų vadovas kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo skyriaus specialistėmis, talkinant Vilniaus švietimo pažangos centro Švietimo veiklos vadovei Genovaitei Kynei, lankėsi Sakartvele, kur susipažino su humanistiniu ugdymu Sakartvelo mokyklose. Tai buvo kvalifikacijos tobulinimo programa „Humanistinio ugdymo idėjos – kiekvieno vaiko pažangai“.

 

Buvo aplankytos keturios ugdymo įstaigos: Vazhos Pshavelos mokykla, direktorius Davitas Cheishvilis, Tbilisio klasikinė gimnazija, direktorė Tamara Kapanadzė, Buckswood International School, Tbilisis, vadovas Giorgis Ekseulidzė, Batumio 1-oji viešoji mokykla, direktorė Natalie Mgeladzė.

Taip pat svečiuotasi LR ambasadoje, kur vadovus maloniai priėmė ambasadorius Giedrius Puodžiūnas. Aplankytas ir Lietuvių kultūros centras, kurio vadovas profesorius Vidas Kavaliauskas vėliau jau kaip gidas supažindino vilniečius su Tbilisiu. Galiausiai buvo apsilankyta Adžarijos regiono švietimo išteklių centre Batumyje.

 

Natūraliai gali kilti klausimas, ar skiriasi humanistinis ugdymas Sakartvele nuo humanistinio požiūrio į ugdymą Lietuvoje.

Humanistinė pedagogika apibrėžiama kaip teorija ir augančio žmogaus asmenybės tapsmo kūrybinė praktika. Humanistinis pedagoginis mąstymas – nuolatinio mokyklos gyvenimo atsinaujinimo, daugialypės mokytojų kūrybinės veiklos galimybė. Savo pamatiniais postulatais – tikėjimu vaiko galimybėmis, vaiko savitumo atskleidimu, jo asmenybės gerbimu ir stiprinimu, skatinimu tarnauti gėriui ir teisingumui – humanistinis pedagoginis mąstymas kuria savitą ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo priemonių sistemą. Humanistinės pedagogikos pamatas yra visuminė (holistinė) pasaulėžiūra – mokslo, meno ir filosofijos sintezė, todėl humanistinis ugdymas sujungia tris pažinimo būdus: griežtą logiką (mokslą), kilnius jausmus (meną) ir tikėjimu papildytą filosofiją (etiką, religiją). Humanistinės pedagogikos ištakos – klasikinė pedagogika, kuriai atstovauja Johanas Heinrichas Pestalocis, Janas Amosas Komenskis, Žanas Žakas Ruso, Vasilijus Suchomlinskis, Janušas Korčakas ir daugelis kitų.

 

Vienas ryškiausių humanistinio ugdymo atstovų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Šalva Amonašvilis. Profesorius 1960–1970 m. buvo masinio pedagoginio eksperimento Sakartvelo mokyklose vadovas. Eksperimentas sulaukė įvairių atsiliepimų iš viso pasaulio. Tada ir atsirado nauja mokslinė pedagogikos kryptis, kurią šiandien vadiname „individualus humanistinis vaikų ugdymas“. Akademikas ir psichologijos mokslų daktaras Š. Amonašvilis apibendrino ir suformulavo pagrindinius humanistinės pedagogikos teorinius teiginius:

  • humanistinės pedagogikos atspirties taškas yra bendrystės, bendradarbiavimo ir bendros kūrybos idėjos, perduodamos iš širdies į širdį;
  • humanistinė pedagogika skirta vaiko asmenybei brandinti ir taurinti, o žinios yra suvokiamos kaip kelias į tikslą;
  • humanistinė pedagogika priima vaiką tokį, koks jis yra;
  • humanistinė pedagogika pačiu gyvenimu auklėja vaikus ir ruošia juos kaip pasaulio, gyvenimo tobulintojus;
  • humanistinė pedagogika – tai nuolatinis dialogas su vaikais.

 

Š. Amonašvilis teigia, kad šiandien mūsų dvasiniam atgimimui liko vienintelis būdas – vieningai, atverta širdimi atsigręžti į vaikus, jų mokytojus, nes vien tik jie yra pajėgūs pakeisti pasaulį ir būsimų kartų vertybių sistemą. Šiandien mokslininko idėjas Sakartvele toliau sėkmingai įgyvendina jo sūnus, Humanistinės pedagogikos centro prezidentas, psichologas, sociologijos mokslų daktaras Paata Amonašvilis.

 

Humanistinio ugdymo idėjos aktualios ir šiuolaikinei mokyklai, joms artimų idėjų įžvelgiama Geros mokyklos koncepcijoje, kuri ragina gilintis į tai, koks bus mokymasis ateityje. Akivaizdi tendencija, kad pereinama prie suasmeninto ugdymosi pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekiai skiriasi ir mokomasi skirtingais tempais ir būdais. Svarbiausiu sėkmingos mokyklos veiklos požymiu laikomi geri (pageidaujami, priimtini) rezultatai ir įsimenančios, prasmingos, džiugios gyvenimo mokykloje patirtys. Taigi mokykloje mokomasi ir gyvenama! Mokykla tampa prasmingos intelektinės ir dvasinės veiklos erdve. Ugdymo turinys įdomus, pakankamai gilus ir platus, kuriantis iššūkius.

Humanistinės pedagogikos idėjos tampa vis aktualesnės ir Lietuvos švietimui: sėkmingai veikia Humanistinių mokyklų asociacija, didėja mokyklų, savo veiklą grindžiančių humanistinės pedagogikos principais, skaičius.

Humanistinė pedagogika – tai universali ugdymo filosofija, teorija ir praktika, tinkanti visoms švietimo grandims, visiems amžiaus tarpsniams, sėkmingai realizuojama ne tik vaikų darželyje ir pradinėse klasėse, bet ir dalykinėje sistemoje, tiksliųjų bei gamtos mokslų pamokose.

 

Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovai mokėsi analizuoti ir aptarti humanistinio ugdymo idėjas, įgyvendintas Sakartvelo švietimo įstaigose, siekiant kiekvieno mokinio pažangos. Susipažinę su šalies mokyklų humanistinio ugdymo patirtimi, tiesiogiai bendraudami su mokyklų vadovais (Rustavio 22-osios mokyklos direktore Eva Tskhvedadze ir kt.), mokytojais, vilniečiai galėjo pasidalyti ir Lietuvos mokyklų humanistinio ugdymo patirtimi, gilino mokinio pažinimo, jo pripažinimo bei vadovavimo ugdymui ir mokymuisi profesines kompetencijas. Sakartvelo mokyklų patirtis paskatins Lietuvos mokyklose įgyvendinti naujas humanistinio ugdymo idėjas siekiant kiekvieno mokinio pažangos.

 

Tad įdomiausia kelionės dalis ir buvo vizitai į Sakartvelo švietimo įstaigas, susitikimai su mokyklų vadovais, mokytojais. Vyko bendros diskusijos, dalytasi patirtimi.

Kaip ir Lietuvoje, Sakartvele ypač daug dėmesio skiriama pedagogų vertybinėms nuostatoms ugdyti. Aplankę švietimo įstaigas Vilniaus skyriaus mokyklų vadovų asociacijos nariai dar giliau suvokė kiekvieno mokinio individualius poreikius ir galias, įvertino tai kaip unikalios asmenybės formavimosi pagrindą.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.