Pažintis su gyvenimu tamsos pasaulyje

Berutė Laureckienė
,
direktorė
Lina Zubkienė
,
direktorės pavaduotoja ugdymui

Neseniai Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ ugdytiniai bendravo su žmonėmis, valdančiais neįgaliojo vežimėlį, kartu žaidė ir mokėsi iš jų gebėjimų džiaugtis gyvenimu, judant neįprastu būdu. Šiandien visose vaikų nuo 3 iki 7 metų grupėse lankėsi vaikiškų pasakų kūrėja Indrė Gaskaitė. Gyvenimo džiaugsmu trykštanti asmenybė gyvena tamsos pasaulyje. Fizinės, bet ne dvasinės tamsos…

Indrė nesikoncentruoja į savo prarastą (nuo 5 mėnesių amžiaus) regėjimą. Ji turi Dievo dovaną matyti ir jausti širdimi, turi nuostabų balsą. Namie jos laukia šešerių metų sūnus ir vyras. Ji gyvena visavertį gyvenimą. Rašytoja lankėsi kiekvienoje grupėje, pasakojo vaikams, kaip jos akytės negali matyti saulės šviesos, mėlyno dangaus, bet turi pagalbininkų, kurie padeda tai jausti. Taip pat moteris turi labai ilgus ir vešlius plaukus, kuriuos mergaitės galėjo paliesti ir palydėti nustebusiais šūksniais: „Oho!“ Stebuklingame lagamine Indrė atrado Brailio raštu rašančią mašinėlę, kuria stebėtinai greitai lakstančiais pirštais užrašinėjo vaikų sakomus eilėraščius. Nors pasakų knyga, iš kurios kūrėja skaitė savo kurtas pasakas, atrodė tarsi baltų popieriaus lapų knyga, ji turėjo paslaptį – daug skylučių ir iškilių taškelių. Kiekvienoje grupėje Indrė pirštais skaitė vis kitą pasakaitę. Vėliau vaikai galėjo paliesti popieriaus lapus, pabandyti spausdinti stebuklinga mašinėle. Ištraukus sulankstytą daiktą, mažieji neatspėjo, kad tai baltoji lazdelė, kol jauna moteris praktiškai jos nepademonstravo. Tada jie galėjo spėlioti, kam ji reikalinga: gal seneliams, gal slidininkams… Mažai vaikų atspėjo, kad tai tikra pagalba neregiui. Diskusijose ugdytiniai išdrąsėjo ir jau atsakė, kaip padėtų, jei aklas žmogus norėtų pereiti gatvę, sužinoti kelintas autobusas atvažiavo ar nusipirkti ledų. Visi tvirtino, kad padėtų, jei tokį žmogų sutiktų mieste. Indrė parodė kitokį mobilųjį telefoną, kuris palietus pats kalba. Įdomus buvo detektorius, kuriuo prilietus prie drabužio pasigirsta garsas, nusakantis spalvą.

 

Jolitos Naravaitės nuotraukos

Išsiskyrėme su pasakų vaikams autore praturtėję, dar giliau supratę, kad mūsų margame pasaulyje yra visokiausių žmonių, gebančių džiaugtis savo būtimi, nebijoti garsiai įvardyti, kad yra laimingi tokie, kokie yra. Manome, kad vaikams ši patirtis išliks ilgam ar net visam gyvenimui…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.