Patirtinės ekspozicijos ir edukacija Lietuvos švietimo istorijos muziejuje

Irma Gūžienė

Lietuvos švietimo istorijos muziejus, įkurtas dar 1922 m. tuometinės Kauno miesto savivaldybės, yra vienas iš trijų seniausių muziejų nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien muziejus – ne tik atminties institucija su gausybe sukauptų kultūros vertybių, supažindinančių lankytoją su švietimo raida Lietuvoje, bet ir šiuolaikiškas kultūrinės sklaidos centras su patirtinėmis ekspozicijomis bei gyva edukacine veikla jose.

 

Pasauliui sparčiai keičiantis, Lietuvos švietimo istorijos muziejus siekia būti įdomus ir patrauklus, daug dėmesio skiria jaunimo edukacijai, stengiasi lanksčiai ir kūrybiškai įtraukti lankytoją į edukacinį procesą. Interaktyviai, edukacinei veiklai pritaikytos ir muziejaus ekspozicijos. Čia vyksta tiek patirtiniai, tiek virtualūs edukaciniai užsiėmimai, teatralizuoti, žaismingi edukaciniai renginiai.

Muziejaus edukaciniai užsiėmimai, kurių metodiniu pagrindu pasirinkta Marijos Montessori mokymo sistema, yra išskirtiniai tuo, kad suteikia vaikams visišką laisvę veikti ir gauti visada gerą rezultatą (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Vaikų darbeliai vaikų nameliuose“).

Edukaciniai užsiėmimai mokiniams muziejuje organizuojami naudojant žodinius, vaizdinius, praktinius ir kitus darbo su vaikais metodus. Žodiniai – dažnai vyksta pasitelkus dialogą, pokalbius, diskusijas, tolerantiškai priimant įvairiausius lankytojų pasaulio interpretavimo būdus, orientuojantis į patį edukacijos procesą, o ne taikant didaktinį pokalbį (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Mokykla vakar ir šiandien“). Muziejus stengiasi ne mechaniškai perduoti žinias, bet plėtoti jaunojo lankytojo supratimą, požiūrį, vertybes.

Muziejuje taikomi vaizdiniai edukacijos metodai jungiami su praktiniais kūrybiškumui ugdyti skirtais metodais (pavyzdžiui, edukacinė programa „Kaip žaidė mano senoliai“). Dažnai tai būna savarankiškos užduotys, praktiniai darbai, padedantys suformuoti ir tobulinti įgūdžius (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Dailyraštis tarpukario Lietuvos mokykloje“), žaidybiniai, vaidybiniai (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Kaip skaito tėtis“), pasinėrimo į praeitį rekonstrukcijos metodai (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė (slaptoji) XIX a. mokykla“), interaktyvaus mokymo metodai, kur mokinys pats gali šviestis ir auklėtis (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Nuo piktogramos iki permutacijos“).

 

Visada netikėtas žaidimas mokiniams yra spontaniškas ir įdomus procesas. Nėra ribos tarp žaidimo ir kūrybos – tai kūrybinis procesas (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Legendos gamtoje“), kurį lemia laisvos, savanoriškos veiklos, teikiančios malonumą. Per žaidimą mokinys išgyvena įvairius jausmus, kurie padeda tobulėti kaip individualybei ir kaip kolektyvo nariui. Sudarant žaidiminę situaciją, kūrybinė veikla pasireiškia akivaizdžia forma, įsijungia mokinių vaizduotė, mąstymas, plėtojamas bendras žaidimo siužetas. Pastabus, svarbus žaidimo ir veiklos partneris – muziejaus edukatorius. Žaidžiamų vaidybinių žaidimų (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Daraktorinė (slaptoji) XIX a. mokykla“) elementai edukacijos procese visapusiškai ugdo asmenybę, augina ir brandina žmogų. Vaidybinis veiksmas pats savaime padeda atsipalaiduoti, sumažinti bendravimo baimę, išugdyti geranoriškumą, toleranciją ir kūrybinio atsivėrimo nuostatą. Dalyviams tai džiaugsmo šaltinis, gera emocinė atmosfera.

 

Muziejaus edukaciniai užsiėmimai, kurių metodiniu pagrindu pasirinkta Marijos Montessori mokymo sistema, yra išskirtiniai tuo, kad suteikia vaikams visišką laisvę veikti ir gauti visada gerą rezultatą (pavyzdžiui, edukacinis užsiėmimas „Vaikų darbeliai vaikų nameliuose“). Šiandieniniame pasaulyje ši edukacinė programa yra ypač aktuali dėl savo metodikos, naudojama smulkioji motorika, kuri lavina loginį mąstymą. Taip pat lavinamas vaikų kūrybiškumas ir socialinis intelektas – matematika, geometrija, geografija, rašymas ir skaitymas tampa kūrybos objektu. Vaikai mokomi spręsti problemas, mąstyti ne pagal vyresniųjų pateiktą algoritmą, o surasti savo problemos sprendimą. Sudominę ir paskatinę vaiką ieškoti skirtingų problemų sprendimo būdų, suteikiame jam atradimų džiaugsmą. Vaikams paliekama visiška laisvė saviraiškai. Vaikai nevertinami ir nelyginami tarpusavyje.

 

Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose. Mokyklos taip pat gali pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis finansuojama priemone – Kultūros pasu (http://kulturospasas.emokykla.lt/).

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.